- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-143-1175/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00742-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- M. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Išvadą teikia
- Skyrius
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovei Loretai Repšienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui M. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. Š. tėvas; 2) pripažinti, kad nepilnametis vaikas D. Š. yra atsakovo sūnus; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4. priteisti iš atsakovo sūnui D. Š. 14 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. liepos mėn.; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2015 m. pavasarį per soc. tinklų platformą „Facebook”, bendravo. 2015 m. vasaros metu kartu gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini), tai buvo seniai, todėl adreso nepamena. 2015 m. rudenį apsigyveno su atsakovu pas savo mamą R. Š., adresu - (duomenys neskelbtini), rudenį pasijuto nėščia. Žinią apie nėštumą pranešė atsakovui, šis apsidžiaugė, tačiau vėliau pradėjo reikšti abejones dėl savo tėvystės. Nors atsakovas buvo dirbantis, tačiau nėštumo metu bendram pragyvenimui ir būsimo kūdikio reikalams pinigų neskyrė, nepadėjo nupirkti vaiko kraitelio. Jos pagimdžiusios su vaiku net neparvežė namo. Iš jos ir artimo ryšio 2016 m. liepos 15 d. gimė nepilnametis vaikas D. Š.. Grįžus į namus, vaiko atsakovas nežiūrėjo, nepadėjo jo auginti. 2016 m. rudenį atsakovas ją paliko (prieš tai pasmurtavo prieš ją ir bandė sumušti jos motiną). Nuo to laiko vaiko tėvas vaiko nematė, nereiškė iniciatyvos dėl matymosi su vaiku, nemokėjo jokių alimentų. Kai šį surado per socialinį tinklą „Facebook“ ir per jo motiną jos advokatas, šis buvo sutikęs mokėti vaikui alimentus po 300,00 Eur ir apmokėti vaiko mokyklos ir apsirengimo išlaidas, tačiau tą pačią dieną nurodė, kad nori bylinėtis dėl vaiko klausimų ir nieko be teismo priteisimo nemokės. Atsakovas vaiku nesirūpino, yra nusišalinęs nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, nors žino, kad jis yra vaiko tėvas. Su ja ir vaiku atsakovas santykių nepalaiko, nebendrauja, vaiko neišlaiko, nevykdo jokių pareigų jo atžvilgiu.
Tuo tarpu dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis tokia: 85,75 Eur išmoka vaikui iš Valstybinio socialinio fondo valdybos. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna arba gali gauti pajamas, yra darbingas, yra mobilesnis darbo rinkoje, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais ir auklėjimu, priežiūra, todėl prašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygių dalių principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis) ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Be to, tėvo turtinė padėtis yra geresnė bei galimybės užsidirbti yra geresnės, kadangi šis gyvena aukštesnio uždarbio šalyje. Pabandė apskaičiuoti vaiko poreikius ir gavo, kad vaiko poreikiai sudaro apie 633 Eur, o atėmus išmoką vaikui, gaunasi, kad abu tėvai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo viso 547,25 Eur. Dėl to, nukrypstant nuo lygių dalių principo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui – 400,00 Eur išmokomis. Mano, kad ši suma yra ne per didelė, protinga, sąžininga ir teisinga, atsižvelgiant į rinkos kainas ir provincijos mažo vaiko poreikius. Kadangi atsakovas sūnui D. Š. išlaikymo neteikė nuo sūnaus gimimo (2016 m. liepos 15 d.) iki dabar, t. y. už 7 metus, tačiau vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius 3 metus, t. y. 14 400,00 Eur (400 Eur x 36 mėn.).
Ieškovės atstovas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo palaikė, prašė bylą dėl tėvystės nustatymo nagrinėti iš esmės ir tėvystę pripažinti teisminiu būdu, kadangi kreiptis į notarą dėl tėvystės nustatymo būtų per sudėtinga, nes atsakovas gyvena užsienyje, planuoja greitu laiku išvykti. Prašo tėvystę pripažinti, remiantis į bylą pateiktais įrodymas, liudytojos parodymais bei patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.
Atsakovas M. L. teismo posėdyje ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino bei pateikė rašytinį ieškinio pripažinimą dėl šios ieškinio dalies. Nurodė, kad su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka, ir paaiškino, kad paskutiniu metu gyvenant kartu pradėjo pyktis, buvo sunku su darbais. Negali pasakyti, kodėl anksčiau nepripažino tėvystės. Šiuo metu grįžo gyventi į Lietuvą, planuoja įsidarbinti prie kelių priežiūros. Taikos sutartimi sutartą sumą išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui mokėti išgalės. Nurodė, kad nors ir galėtų kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau jam dar reikia išvykti į užsienį, todėl būtų sudėtinga suderinti vizitą pas notarą. Atvykti atlikti DNR testą negalėjo, nes turėjo išvykti į Islandiją, be to, nesuprato tikslios datos, kada paskirta DNR ekspertizė. Taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko, prašo ją tvirtinti.
Liudytoja apklausta R. Š. nurodė, kad ji yra ieškovės mama. Patvirtino, kad ieškovė su atsakovu gyveno pas ją nuo 2015 m. rudens, adresu - (duomenys neskelbtini). Pradžioje sugyveno, vėliau pradėjo nebesutarti. Vaikui gimus atsakovas po kokių dviejų mėnesių išsikraustė iš jos namų. Abejonių, kad vaikas yra ne atsakovo - jai niekada nekilo. Ieškovė dirbo, santykių su kitais vyrais nepalaikė.
2024 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu proceso šalys teismui pateikė tvirtinti jų 2024 m. sausio 9 d. sudarytą taikos sutartį ieškinio dalyse dėl išlaikymo ir įsiskolinimo išlaikymui už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. liepos mėn. priteisimo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. Š.. Pateiktoje taikos sutartyje šalys nurodė, kad abipusių nuolaidų keliu ir atsižvelgdamos į vaiko D. Š. interesus, sutaria pabaigti bylą taikiai, sudarydamos pridedamą taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnis) šalims yra aiškios ir išaiškintos. Priteistas išlaikymas gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams ir ar pasikeitus tėvų turtinei padėčiai. Susitariama dėl bylinėjimosi išlaidų ir paskirstomos taip: šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, kitas išlaidas (už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir pašto) apmoka atsakovas. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas teiks nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama nepilnamečio vaiko D. Š. motina ieškovė. Be to, atsakovas sumokės ieškovei 10 250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos - 2023 m. gruodžio mėnesius, mokėdamas šį įsiskolinimą lygiomis dalimis kas mėnesį po 50,00 Eur. Tuo pačiu šalys susitarė, kad jų vaiko D. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. Š..
Išvadą teikiančios institucijos – Skyriaus atstovė Loreta Repšienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal bylos medžiagą matyti, kad vaikas buvo pradėtas šalims gyvenant kartu, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovas yra vaiko D. Š. tėvas, tos aplinkybės iš esmės neginčija ir šalys. Vaiko interesus atitinka ieškinio reikalavimo pripažinimas, kad atsakovas yra vaiko D. Š. tėvas, o D. Š. yra atsakovo sūnus. Mano, kad taikos sutarties punktai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, sutartas išlaikymo dydis bei įsiskolinimo mokėjimas po 50,00 Eur kas mėnesį atitiks vaiko interesus. Be to, susipažinus su bylos medžiaga bei prašoma patvirtinti taikos sutartimi, matyti, kad nėra apspręsta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, tačiau vaikas tėvo nepažįsta, o motina nurodė, kad tėvui su vaiku nedraus bendrauti, todėl manytina, kad šiuo metu ir nėra aktualu tokią tvarką tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina ir byla dalyse dėl išlaikymo vaikui teikimo ir įsiskolinimo už išlaikymą nutrauktina.
Dėl tėvystės nustatymo
Iš byloje esančio gimimo liudijimo AB Nr. 063564 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Š. gimė sūnus D. Š., kurio tėvystė nenustatyta, tėvas gimimo liudijime neįrašytas.
Nors atsakovas pateikė teismui ieškinio pripažinimą dalyje dėl tėvystės pripažinimo D. Š., tačiau CPK 390 straipsnio 1 dalyje nustatyta aiški tėvystės pripažinimo tvarka, pagal kurią teismas nutraukia bylą dėl tėvystės nustatymo, jei atsakovas pripažįsta tėvystę CK nustatyta tvarka ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu. Kadangi atsakovas pas notarą dėl tėvystės pripažinimo nesikreipė CPK nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo bylą dalyje dėl tėvystės pripažinimo nutraukti ir byla nagrinėti bendra tvarka.
Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
Byloje net kelis kartus buvo paskirtos DNR ekspertizės nepilnamečio vaiko D. Š. tėvystės nustatymo klausimui spręsti, tačiau atsakovas nei karto neatvyko atlikti teismo paskirtos DNR ekspertizės be jokių pateisinamų priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).
Atsakovui neatvykus į paskirtą įstaigą DNR ekspertizei atlikti, ieškovė atsakovo tėvystę byloje įrodinėjo kitais leistinais įrodymais – savo paaiškinimais ir liudytojos parodymais, taip pat šį faktą patvirtino ir pats atsakovas savo parodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis ir 177 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2015 m. pavasarį per soc. tinklų platformą „Facebook”, bendravo. 2015 m. vasaros metu kartu gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini), o tų pačių metų rudenį apsigyveno su atsakovu pas savo mamą R. Š., rudenį pasijuto nėščia. Žinią apie nėštumą pranešė atsakovui, šis apsidžiaugė, tačiau vėliau pradėjo reikšti abejones dėl savo tėvystės. Šias ieškovės išdėstytas aplinkybes apie jos ir atsakovo bendravimą patvirtino teisme apklausta liudytoja I. R. Š., kuri nurodė, kad ieškovė ir atsakovas pas ją apsigyveno 2015 m. rudenį, susilaukė vaiko, tačiau vėliau atsakovas iš ieškovės gyvenimo dingo. Be to, anot liudytojos, ieškovė dirbo ir santykių su kitais vyrais nepalaikė. Taip pat ir atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog jis yra ieškovės sūnaus D. Š. tėvas, ką patvirtino ir raštiškai, 2024 m. sausio 9 d. pateikdamas ieškinio pripažinimą dalyje dėl tėvystės pripažinimo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė sutiko su ieškiniu dalyje dėl tėvystės pripažinimo ir nurodė, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovas yra D. Š. biologinis tėvas. O byloje, be kitų įrodymų, yra svarus įrodymas aplinkybė, jog šalys iki vaiko gimimo gyveno kartu, be to, pats atsakovas laiko save D. Š. tėvu. Taigi, tėvystės pripažinimas nepažeidžia vaiko interesų.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į atsakovo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, kas yra vertintina, kaip kaip tėvystės įrodymas (CPK 389 straipsnis), ieškovės paaiškinimus, liudytojos parodymus bei paties atsakovo pripažinimą, jog jis yra ieškovės sūnaus tėvas - ieškinio reikalavimas dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažintinas įrodytu bei laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsakovas pripažintinas ieškovės sūnaus D. Š. tėvu, o nepilnametis D. Š. pripažintinas atsakovo sūnumi.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
CK 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys rodo, kad pateikta 2024 m. sausio 9 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią klausimus, susijusius su pareiškėjų nepilnamečio vaiko išlaikymo bei įsiskolinimo už išlaikymą mokėjimu, vaiko gyvenamosios vietos, išspręsti taikiai, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Teismas konstatuoja, kad pateikta tvirtinti 2024 m. sausio 9 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atitinka šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus ir nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių ši taikos sutartis negali būti tvirtinama. Sutartyje šalys patvirtino, kad teisinės pasekmės, teismui patvirtinus šią taikos sutartį, šalims žinomos ir suprantamos. Taikos sutarties tvirtinimui neprieštaravo ir Skyriaus atstovė, nurodydama, kad sutartas mokėtinas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį bei po 50,00 Eur kas mėnesį mokama suma už išlaikymo įsiskolinimą nepažeis vaiko D. Š. interesų, kaip ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama.
Esant visoms šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, prašymas tenkintinas ir proceso šalių sudaryta 2024 m. sausio 9 d. taikos sutartis patvirtintina CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, bylą šioje dalyje nutraukiant.
Šalims dar kartą išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-06389 ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal šios institucijos 2024 m. sausio 9 d. pažymą Nr. APD-2024-00248 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, teikiant pagalbą ieškovei, sudarė 562,50 Eur. Kadangi atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, proporcingai atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimų.
Byloje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis – 110,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir turtiniai reikalavimai: dėl išlaikymo vaikui priteisimo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis – 108,00 Eur (400,00 Eur x 12 mėn. = 4800,00 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis - 324,00 Eur (nuo 14 400,00 Eur).
Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo, iš atsakovo priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. O ieškinio dalyse dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalys sudarė taikos sutartį. Taikos sutartyje ieškovė dėl išlaikymo priteisimo savo reikalavimus sumažino iki 62,50 proc. ((400,00 Eur – 250,00 Eur) x 12 mėn.), o įsiskolinimo už išlaikymą iki – 71,18 proc. (14400,00 Eur -10250,00 Eur).
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalims sudarius taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo baigiamas taikos sutartimi, įvertinus tenkintų ieškinio reikalavimų dalis, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 16,88 Eur (67,50 Eur x 25 proc. = 16,88 Eur) už išlaikymo vaikui priteisimą ir 57,66 Eur (230,62 Eur x 25 proc. = 57,66 Eur), todėl viso 74,54 Eur suma.
Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma byloje yra 184,54 Eur (110,00 Eur + 74,54 Eur).
Nustatant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė reiškė tris atskirus reikalavimus: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas buvo patenkintas pilna apimtimi (100 proc.), 2) turtinio pobūdžio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas 62,50 proc.; 3) turtinio pobūdžio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patenkintas 71,18 proc. Iš to seka, kad bendrai visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti apie 77,89 proc. ((100 proc. + 62,50 proc. +71,18 proc.) / 3), todėl iš atsakovo pagal ieškovės patenkintų reikalavimų dalį priteistina 77,89 proc. ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 438,13 Eur (562,50 Eur x 77,89 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 0,30 Eur, tačiau jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo išsiuntimo
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvystė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą (CPK 392,399 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 263-265, 269, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės V. Š. ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Ieškovės V. Š. ir M. L. prašymą dėl taikos sutarties tenkinti ir patvirtinti jų 2024 m. sausio 9 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad:
„1. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nuo 2024 m. sausio 1 d. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama nepilnamečio vaiko D. Š. motina V. Š..
2. M. L. sumoka V. Š. 10250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą D. Š. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., mokėdamas šį įsiskolinimą lygiomis dalimis po 50,00 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. sausio mėn. Šis išlaikymo įsiskolinimas asmeninės nuosavybės teise priklauso D. Š., jį uzufrukto teise tvarko vaiko D. Š. motina V. Š..
3. Vaiko D. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. Š. ”.
Civilinę bylą Nr. e2-143-1175/2024 dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. L. nepilnamečiui vaikui D. Š. nutraukti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,13 Eur (keturių šimtų trisdešimt aštuonis eurus 13 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,54 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.