Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) (564 eurų) bauda.

J. K. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) (564 eurų) bauda.

T. V. ir J. K. paskirtas laikinas nušalinimas nuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulių pareigų paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. BFP041, po priskirtą teritoriją, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-os kuopos 2-ojo būrio patruliu J. K., kai 2013-06-10 apie 10.08 val. priešais Laisvės pr. 60, Vilniuje, esantį pastatą J. K. sustabdė G. K. vairuojamą „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, už G. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d., 2d. (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), savo naudai tiesiogiai susitarė iš G. K. priimti 50 litų dydžio pinigų sumos kyšį. J. K. nurodė, kad sutarto dydžio kyšį priims prie Asanavičiūtės g. 32A, Vilniuje įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės. Tęsiant nusikalstamą veiką, J. K., vairuojant tarnybinį automobilį, kartu su juo (T. V.), palydėjo G. K. vairuojamą automobilį iki degalinės „Statoil“, esančios adresų P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, kur G. K. turėjo išsikeisti pinigus. 2013-06-10 apie 10.18 val. Vilniuje, prie Asanavičiūtės g. 32A, Vilniuje įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, jis (T. V.) savo naudai iš G. K. priėmė 50 litų kyšį, tokiais savo veiksmais jis, bendrininkaudamas su J. K., tiesiogiai savo naudai susitarė su G. K. dėl kyšio priėmimo bei priėmė reikalautą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šias savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.

J. K. nuteistas už tai, kad: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. BFP041, po priskirtą teritoriją, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-os kuopos 2-ojo būrio patruliu T. V., kai jis (J. K.) 2013-06-10 apie 10.08 val. priešais Laisvės pr. 60, Vilniuje, esantį pastatą sustabdė G. K. vairuojamą „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, už G. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d., 2d. (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), savo naudai tiesiogiai susitarė iš G. K. priimti 50 litų dydžio pinigų sumos kyšį. Jis nurodė, kad sutarto dydžio kyšį priims prie Asanavičiūtės g. 32A, Vilniuje įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės. Tęsiant nusikalstamą veiką, jam (J. K.), vairuojant tarnybinį automobilį, kartu su T. V., palydėjo G. K. vairuojamą automobilį iki degalinės „Statoil“, esančios adresų P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, kur G. K. turėjo išsikeisti pinigus. T. V. 2013-06-10 apie 10.18 val. Vilniuje, prie Asanavičiūtės g. 32A, Vilniuje įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, savo naudai iš G. K. priėmė 50 litų kyšį, tokiais savo veiksmais jis, bendrininkaudamas su T. V., tiesiogiai savo naudai susitarė su G. K. dėl kyšio priėmimo bei priėmė reikalautą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors kaltinamajame akte nurodoma, kad būtent T. V. paėmė iš G. K. 50 liktų kyšį, tačiau apeliantas pažymi, kad video registratoriaus vaizdo įrašas to nepatvirtina. Pasak nuteistojo, vaizdo įraše nesimato, jog kaltinamasis T. V. būtų paėmęs pinigus iš G. K.. Pažymima ir tai, kad video registratoriaus kamera itin detaliai užfiksavo T. V. veiksmus, šiam tikrinant G. K. dokumentus ir apžiūrint jo automobilį, tačiau įraše matyti, kad T. V. neima jokių pinigų. Nurodoma, jog tai, kad vaizdo įraše matyti, jog apžiūrėdamas G. K. automobilio saloną T. V. kelis kartus įkiša ranką už liemenės, jokiu būdu nereiškia, kad jis tuo metu ten padeda pinigus. Apelianto manymu pinigų paėmimo faktas šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas, todėl teismas vertindamas šį vaizdo įrašą kaip įrodymą, turėjo šią aplinkybę įvertinti, tuo tarpu, teismas konstatuodamas, kad T. V. priėmė iš G. K. 50 Lt kyšį, rėmėsi, tik prielaida, kurią vaizdo įrašo apžiūros protokole nepagristai padarė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo (nustatė), kad G. K. pateiktame jo automobilio video registratoriaus vaizdo įraše (kuris buvo patalpintas interneto portale www.youtube.com) matyti kaip asmuo, vilkintis policijos uniformą (T. T.) paima iš vairuotojo (G. K.) dokumentus, išima pinigus iš šių dokumentų ir juos po to įsideda į vilkimų rūbų kišenę. Pasak apelianto, teismas netinkamai ištyrė šį įrodymą ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jį įvertino kaip T. V. kaltę patvirtinantį įrodymą.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai ištyrė ir įvertino ir G. K. duotus parodymus, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 4 d., padarymo, G. K. gali būti suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Pasa apelianto G. K. galėjo nepagrįstai apkaltinti pareigūnus paėmus iš jo kyšį siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą pareigūnams. Pažymyma, kad G. K. apie tariamą kyšio davimą teisėsaugos institucijų neinformavo ilgiau nei metus, ir tik po metų sugalvojo kreiptis į Imuniteto padalinį, tai yra, kad G. K. į Imuniteto padalinį kreipėsi jau po to, kai šio skyriaus pareigūnai buvo nustatę, kad interneto portale www.youtube.com yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip G. K. galimai duoda, o policijos pareigūnai galimai paima kyšį Apelianto manymu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. V. atžvilgiu, teismas neįvertino šios aplinkybės ir nepagrįstai vadovavosi G. K. parodymais, kaip T. V. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

Pažymima, kad tiriant šią baudžiamąją bylą nebuvo gauta jokių duomenų, kad kaltinamieji T. V. ir J. K. buvo susitarę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkta jokių patikimų duomenų (įrodymų), patvirtinančių, jog T. V. veikė bendrai su J. K., o patys kaltinamieji teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarpusavyje nederino savo veiksmų ir veikė kiekvienas individualiai. Pasak apelianto teismas nepagrįstai (nesant tai patvirtinančių įrodymų) nustatė, kad T. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su J. K. ir šią aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip T. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Be to apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad G. K. 50 litų kyši pareigūnams perdavė degalinės (esančios P.Kavoliuko g. 32A, Vilniuje) aikštelėje, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamieji net nebuvo įvažiavę į minėtą degalinės aikštelę. Kaltinamajame akte nurodoma, kad T. V. kyši iš G. K. priėmė prie L.Asanavičiūtės g. 32A, Vilniuje įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės. Pasak apelianto teismas neteisingai nustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, kas patvirtina, kad apkaltinamąjį nuosprendį T. V. teismas priėmė išsamiai neištyręs ir neįvertinęs bylos medžiagos, o pasikliaudamas prokuroro pateiktais kaltinimais.

Akcentuotina ir tai, kad pats susitarimo faktas priimti kyši tarp nuteistojo J. K. ir liudytojo G. K. nėra įrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis, juolab, kad liudytojas G. K. esminių tariamo susitarimo aplinkybių neprisimena. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo būtų pagrįsta teismo išvada dėl susitarimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteisiant J. K. dėl susiarimo priimti kyšį liko neįrodyta bei nepatikrinta aplinkybė, ar liudytojas G. K. tą dieną apskritai su savimi turėjo kokią nors pinigų sumą. Taip pat nebuvo patikrinta, ar jis iš tikrųjų buvo užėjęs degalinę išsikeisti pinigus.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytos faktinės bylos aplinkybės, nurodant, kad ,,< ... > pareigūnai važiavo paskui G. K. ir pirmi atvažiavo į degalinės aikštelę, laukė, kol G. K. išsikeis pinigus, po ko kaltinamasis T. V. realiai paėmė pinigus iš G. K., patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis J. K. tarės ir susitarė dėl kyšio paėmimo ir pinigų keitimo < ... > ".

Pasak nuteistojo gynėjos, susitarimo buvimą nuneigia ir ta aplinkybė, kad G. K. sustojo pats, nieko nestabdomas.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ,,< ... > Minėtą pinigų sumą kaltinamieji paėmė iš G. K. < ... > ", tačiau atkreipiamas dėmesys, kad iš pateiktos video medžiagos matyti, kas J. K. apskritai nebuvo priėjęs prie G. K. ar jo automobilio. J. K. visą laiką kalbėjo telefonu. Pažymima, kad kyšio paėmimui svarbus momentas pats kyšio dalykas - šiuo atveju turėtų būti pinigai, tačiau jų nėra, todėl pasak nuteistojo gynėjos, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti kyšio priėmimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. K. parodė, jog perdavė 50 Lt kupiūrą, tačiau pasak apeliantės, jei vertinant vaizdo įrašą, 50 Lt kupiūra buvo imama mažiausiai du kartus, kas paneigia G. K. parodymus.

Pasak gynėjos, skundžiamame nuosprendyje teismas vengia nurodyti, kokie konkretūs duomenys (įrodymai) įrodo inkriminuojamų nusikaltimų vieną ar kitą sudėties elementą, todėl daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas ne tik vengė nustatyti objektyvias ir subjektyvias inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, bet ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai tik G. K. prieštaringais paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas Ž. B. įraše atpažino J. K. ir T. V., nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo fakto: nepatvirtina nei susitarimo, nei kyšio paėmimo, nei bendrininkavimo fakto. Pasak gynėjos, įrodymų patvirtinančių J. K. sąmoningą, tyčinį dalyvavimą vykdant inkriminuojamą nusikalstamą veiką byloje nėra. Be to nurodoma, jog esant abejonių dėl J. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųju požymių ir nesant galimybės joms pašalinti, BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas negalėjo būti jam inkriminuojamas.

Apeliaciniame skunde nurodomi ir kiti padaryti procesiniai pažeidimai. Pasak gynėjos šališką ikiteisminį tyrimą patvirtina tai, kad Imuniteto skyriaus tyrėja E. Š. video registratoriaus apžiūros protokoluose komentuoja ir dėsto savo nuomonę dėl matomo vaizdo ; atpažinimas iš fotonuotraukų neatliko savo procesinės paskirties, o vertintinas kaip siekis "įsiūlyti" pareiškėjui reikiamas įtariamųjų kandidatūras. Taip pat nurodoma, kad pateiktas vaizdo įrašas neatitinka įrodymams keliamo leistino reikalavimo (BPK 20 straipsnis) - įrašas yra sumontuotas paties pareiškėjo, tačiau byloje nėra šio įrašo autentiškumą patirtinančių įrodymų, video registratorius nėra išimtas, apžiūrėtas, nėra apžiūrėtas tikrasis, o ne sumontuotas įrašas.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Pažymėtina, kad nors apeliaciniai skundai surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų liečiančių T. V. ir J. K. nuteisimą pagal LR BK 225 str. 4 d. dėstys bendrai.

Dėl T. V. ir J. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai T. V. ir J. K. pripažino kaltais dėl to, kad būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir jį priėmė. Pastebėtina, kad apeliaciniuose skunduose pateikiama daug teorinio pobūdžio argumentų, tačiau iš esmės tai įrodymų vertinimo klausimas. Nors apeliantai nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, dėl ko apeliantų manymu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja LR BPK 1 str. 1 d. įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant LR BPK 20 str. 3 ir 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. nuostatas, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 str., 305 straipsnių nuostatos, nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, liudytojų G. K., Ž. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, apeliantų kaltė dėl paminėtos veikos įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Vien apeliantų nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimams ar teigti, jog pažeista nekaltumo prezumpcija. Taip pat apeliaciniuose skunduose nurodomi ir kiti galimai padaryti procesiniai pažeidimai, tame tarpe Imuniteto skyriaus tyrėjos E. Š. veiksmai, nurodoma, jog atpažinimas iš fotonuotraukų neatliko savo procesinės paskirties, teismui nebuvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka tarnybiniame automobilyje daromo vaizdo ar garso įrašai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra kliūtis spręsti J. K. ir T. V. baudžiamosios atsakomybės klausimo. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą, esminių pažeidimų- nenustatė.

Nuteistieji T. V. ir J. K. savo kaltės dėl susitarimo ir kyšio paėmimo nepripažįsta, nurodo, jog tarp jų susitarimo dėl kyšio nebuvo, kyšio iš G. K. jie nereikalavo ir neėmė. Nors nuteistieji savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojų G. K., Ž. B. parodymais, byloje esančiu vaizdo įrašu bei kita rašytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad jo vairuojamas automobilis, po padaryto KET pažeidimo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų T. V. ir J. K.. Supratęs, jog su pareigūnais dėl padaryto pažeidimo G. K. gali susitarti, su pareigūnu užėjęs už tarnybinio automobilio, jis pasiūlė pareigūnui J. K. 50 Lt kyšį, tačiau pamatęs, jog turi 200 Lt kupiūrą, o pareigūnui atsakius, jog grąžos iš minėtos pinigų sumos jis neturi, G. K. su J. K. susitarė, kad G. K. pinigus išsikeis degalinėje „Statoil“ ir sutartoje vietoje pinigus policijos pareigūnui perduos. Liudytojas G. K. parodė, kad degalinėje jam išsikeitus 200 Lt ir privažiavus prie sutartoje vietoje stovinčio policijos ekipažo, prie jo priėjo kitas pareigūnas, ne tas, su kuriuo buvo tartasi dėl atlygio (J. K.), o pareigūnas T. V. ir imitavęs patikrinimą paėmė G. K. į dokumentus įdėtus pinigus. Nors apeliantai teigia, jog minėtas liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius, vis tik šio liudytojo parodymai esminėse detalėse nesikeitė nuo pat pradžių, buvo nuoseklūs, pakankamai išsamūs, be to juos patvirtino, papildė ir jiems neprieštaravo kiti byloje esantys duomenys, visi jie tarpusavyje sutapo bei sudarė logišką ir vientisą įrodymų visumą, todėl teisėjų kolegija abejoti jais neturi pagrindo. Tuo tarpu tam tikri parodymų neatitikimai vertintini, kaip natūrali būsena, bandant detaliai atpasakoti praėjusių įvykių seką. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. apie kyšio davimą teisėsaugos institucijų neinformavo daugiau nei metus, kad tik po metų kreipėsi į Imuniteto padalinį. Tačiau pastebėtina, jog G. K. paties kyšio fakto neslėpė, vaizdo įrašas buvo patalpintas į internetą ir nors su tam tikra nuoroda, tačiau jis buvo paviešintas ir iš esmės pareigūnams tapo prieinamas. Be to liudytojas G. K. parodė, kad iš karto į Imuniteto padalinį dėl padaryto nusikaltimo nesikreipė, kadangi apie tai nežinojo, tačiau kai forumo dalyvis nurodė, jog apie tokius dalykus reikia pranešti Imuniteto skyriui, pastarasis savo iniciatyva kreipėsi į specialią tarnybą ir pateikė filmuotą vaizdo medžiagą.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų versiją, jog kyšio jie neėmė, pagrįstai vadovavosi registratoriaus filmuota medžiaga iš kurios matyti kas įvyko. Ši filmuota medžiaga iš esmės patvirtina liudytojo G. K. parodymus, tai, kad G. K. automobilis pareigūnų buvo sustabdytas, buvo patikrinti dokumentai, G. K. su pareigūnu užėjo už tarnybinio automobilio galo, toliau paskui G. K. automobilį važiuoja policijos ekipažas, vėliau jį pralenkia, G. K. važiuoja link degalinės „Statoil“, o po to nestabdomas privažiuoja ir sustoja prie policijos ekipažo, prieina vienas pareigūnas, tikrinama automobilio bagažinė, pareigūnas laiko dokumentus ir galimai pinigus įsideda į liemenės kišenę. Pastebėtina, kad apeliantai skunduose daug dėmesio skiria šiam registratoriumi padarytam ir į internetą patalpintam vaizdo įrašui bei pateikdami eilę argumentų, bando šį įrodymą sumenkinti. Vis tik apeliacinės instancijos teismui šis vaizdo įrašas abejonių nekelia. Iš tiesų, įraše nesigirdi kai kurie žodžiai, vaizdas sudėliotas iš fragmentų, tačiau nagrinėjamu atveju vertindamas šį vaizdo įrašą šalia kitų įrodymų viseto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistieji dėl kyšio paėmimo fakto buvo nuteisti pagrįstai. Nors įrašas sumontuotas, tačiau pažymėtina, jog nematyti, kad jis būtų retušuotas, kadangi jame užfiksuoti įvykiai tikri ir juos, kaip jau buvo minėta patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Byloje yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų darbo grafikas, kuriame užfiksuota, kad T. V. ir J. K. 2013-06-10 dirbo nuo 6.30 iki 19.30 val. (b. l. 43). O tai pat, byloje yra 2013-06-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planas, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 7.15 iki 8.15 val. Laisvės – Narbuto g. ir laikotarpiu nuo 16.30 iki 18.00 val. Laisvės – Justiniškių aptarnauja automobilis „Škoda Octavia“, BFP041, šaukinys AP-52, ekipažo sudėtis: K., V. (b. l. 45 ). Be to, liudytojas policijos pareigūnas Ž. B. peržiūrėjęs vaizdo įrašą pavadinimu „Policija Vilniuje 2013.06.10 BFP041“ patvirtino, kad jame atpažino savo darbuotojus J. K. ir T. V..

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog vaizdo įraše nematyti aplinkybės, kaip pareigūnas ima pinigus. Nors pateiktame vaizdo įraše aiškiai nesimato pinigų paėmimo faktas, vis tik liudytojo G. K. paaiškinimai, kad jis susitarė su pareigūnu dėl pinigų, važiavo į degalinę „Statoil“ jų iškeisti, tuo metu pareigūnai važiavo paskui, po to aplenkė ir laukė pastarojo, turėdami tikslą gauti neteisėtą atlygį, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, liudytojo Ž. B. paaiškinimai, kad jis atpažino ir patvirtino, jog vaizdo įraše užfiksuoti jo kolegos J. K. ir T. V., patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir paneigia kaltinamųjų posėdžio metu gynybines versijas, jog pinigų jie neėmė. Tiek iš liudytojo G. K. parodymų, tiek iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pirmą kartą pareigūnams sustabdžius G. K. automobilį, pareigūnas J. K. su G. K. eina ne į policijos automobilį, kur galimai būtų įforminamas protokolas dėl padaryto pažeidimo, o nueina už tarnybinio automobilio galo, kur ši vieta vaizdo registratoriumi nefilmuojama, kas atitinka liudytojo G. K. parodymus, jog tuo metu, tarp jo ir J. K. įvyko susitarimas dėl kyšio ir jo perdavimo kitoje vietoje. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai antrą kartą G. K. automobilio nestabdė, pastarasis prie pareigūnų privažiavo ir sustojo nestabdomas, kas patvirtina liudytojo G. K. parodymus, jog jis sustojo policijos pareigūnams perduoti sutartą pinigų sumą. Neįtikinama, kad asmuo, neesant išskirtinėms aplinkybėms, policijos pareigūnų nestabdomas pats sustotų. Be to G. K. pareigūnui pateikė dokumentą, kuriame buvo 50 Lt, o pasak liudytojo, pareigūnui grąžinus dokumentą, pinigų juose nebuvo, tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnas T. V. ima dokumentą ir du kartus ranką deda prie liemenės, iš ko galima suprasti, jog G. K. parodymai apie tai, kad T. V. paėmė pinigus ir įsidėjo juos į kišenę – pasitvirtino. Taigi šios paminėtos aplinkybės ne tik, kad nepaneigia, jog T. V. nepaėmė pinigų, o tik patvirtina, kyšio paėmimo faktą. Nors pats kyšio dalykas – pinigai nebuvo rasti, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnai šių pinigų nepaėmė. Nuteistieji, praėjus ilgam laiko tarpui turėjo realias galimybes šį įkaltį paslėpti, todėl ši aplinkybė jokiu būdu nėra pagrindas nuteistuosius išteisinti. Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nepatikrinta aplinkybė, ar liudytojas G. K. tą dieną apskritai su savimi turėjo kokią nors pinigų sumą, ar jis iš tikrųjų buvo užėjęs degalinę išsikeisti pinigus, tačiau duomenų, kad G. K. tąkart pinigų neturėjo – nėra.

Apeliaciniuose skunduose apeliuojama ir į tai, kad tarp nuteistųjų T. V. ir J. K. nebuvo susitarimo, tyčios paimti pinigus, tačiau tokia apeliantų pozicija iš esmės paneigiama jų pačių atliktais veiksmais. Akivaizdu, kad tarp pareigūnų buvo susitarimas, kadangi šiuo atveju, vienas pareigūnas J. K. tariasi ir susitaria dėl kyšio paėmimo, pinigų keitimo, kyšio perdavimo vietos, o kitas pareigūnas T. V. realiai pinigus paima. Ši aplinkybių chronologija teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad abu nuteistieji veikė vieningai, todėl priešingai nei bandoma nuneigti apeliaciniuos skunduose išdėstytais argumentais, nusikalstama veika, numatyta BK 225 str. 4 d. buvo padaryta minėtiems asmenims bendrininkaujant.

Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, o būtent, jog skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad G. K. 50 Lt kyšį pareigūnams perdavė degalinės (esančios P.Kavoliuko g. 32 A, Vilniuje) aikštelėje, kai tuo tarpu teismo ištirti įrodymai patvirtino, kad pareigūnai į minėtą degalinės aikštelę įvažiavę nebuvo. Pastebėtina, jog tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog kyšis iš G. K. buvo paimtas Vilniuje, prie Asanavičiūtės g. 32 A, įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės. Gynėjos nurodyta aplinkybė nepaneigia nuteistųjų kaltės.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose bandoma nuginčyti daugumą teismo nuosprendyje išdėstytų teiginių, nurodomi padaryti pažeidimai, neatlikti veiksmai, tačiau iš esmės šie argumentai neduoda pagrindo aukštesnės instancijos teismui suabejoti dėl nuteistųjų J. K. ir T. V. kaltės ir paskirtos bausmės teisingumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų J. K. ir T. V. teiginius, jog jie nėra kalti dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinius skundus atmesti.