- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-1754-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02724-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J. O. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministreijos
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. O. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. O. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 4S-44-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. O. S. (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu bei jos atstovė nurodė, jog skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,77 ha žemės atlyginant kitais būdais, t. y. kompensuojant pinigais (už 1,77 ha žemės išmokant 846 eurų kompensaciją).
Tvirtino, jog Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Už nekilnojamąjį turtą atlyginama pinigais tik tuo atveju, jei nėra galimybių atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytu būdu. Pareiškėja 1992 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. S. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytą žemę. 2007 m. liepos 11 d. parengtoje pažymoje Nr. 20093 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ buvo nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,77 ha buvusio žemės savininko A. S. (duomenys neskelbtini), turėtos žemės, tačiau sprendimo priėmimas buvo vilkinamas. Posėdžiai NŽT Lazdijų skyriuje buvo skiriami 8 val. ryto, nors žemėtvarkos skyriaus darbuotojams ji buvo nurodžiusi, kad taip anksti atvykti į posėdžius neturi galimybės, nes pirmas autobusas iš Alytaus išvažiuoja tik 9 val.
Nurodė, jog jai per tą laiką buvo pasiūlyti tik du galimi žemės sklypo grąžinimo natūra variantai, su kuriais nesutiko, nes prie sklypų nebuvo privažiavimo, vienas iš sklypų 25 metams buvo išnuomotas ūkininkui, žemė toje vietoje nederlinga, prasta. Be teisėto pagrindo pareiškėjai toje vietoje nebuvo pasiūlytas vientisas žemės sklypas.
Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 7 d. nuvykusi pagal pranešimą į posėdį, kuris turėjo vykti NŽT Lazdijų skyriuje adresu Vilniaus g. 1, Lazdijai, 401 kabinete, kabineto duris rado užrakintas, ant durų buvo priklijuotas lapelis, jog turi kreiptis į 305 kab. Nuėjus į 305 kabinetą pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vedėja atostogauja. Nuvykus į NŽT Lazdijų skyrių 2019 m. spalio 22 d. apie 10.15 val. skyriaus vedėja jai paaiškino, jog jau yra nuspręsta dėl kompensavimo pinigais ir pakeisti sprendimo nebegalima.
Tvirtino, jog jai nepalankus Sprendimas atkurti nuosavybės teises kompensuojant pinigais buvo priimtas dėl to, kad vyko konfliktas su NŽT Lazdijų skyriaus vedėja ir dėl to pareiškėjai buvo kerštaujama.
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos principui, nes neatitinka jos išreikštos valios, priimtas pažeidžiant procedūras, neišaiškinus, jog, nesant laisvos žemės, galima rinktis kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Teigė, jog atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ įtvirtintos pareigos pasiūlyti kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, jai nebuvo pasiūlyta parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėja 1992 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja 2007 m. kovo 23 d. notariškai patvirtintu pareiškimu 0,21 ha ploto žemės dalies atsisakė savo brolio A. S. naudai. Pareiškėjai 2007 m. liepos 11 d. buvo parengta pažyma Nr. 20093 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir pažyma), kurioje nurodyta, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,77 ha buvusio žemės savininko A. S. (duomenys neskelbtini), turėtos žemės.
Pažymėjo, jog parengus pažymą pareiškėja ne kartą buvo informuota, kad buvusio savininko A. S. turėta žemė yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose, kad ji turi teisę pasirinkti, kuriame ar kuriuose iš A. S. turėtų žemės sklypo (-ų) bus ženklinamas grąžintinas natūra žemės plotas. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus (vėliau skyriaus pavadinimas pakeistas į Lazdijų) (toliau – ir NŽT Lazdijų skyrius, NŽT skyrius) pranešimais daug kartų buvo kviesta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų pretendentų susirinkimus (toliau – ir Pretendentų susirinkimai, susirinkimai) dėl žemės sklypo pasirinkimo, ribų bei ploto suderinimo, tačiau dėl įvairių priežasčių (dažniausiai, kad siūlomų žemės sklypų kokybė prasta) nesutikdavo su jai siūlomos atkurti natūra žemės vieta arba susirinkimuose nedalyvaudavo.
Tvirtino, jog Tarnyba laikėsi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir procedūrų.
Pažymėjo, jog NŽT Lazdijų skyriuje 2019 m. gegužės 24 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės sklypų planų pretendentų susirinkime pareiškėja dalyvavo ir pageidavo suprojektuoti natūra priklausantį, tinkamą naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jai priklausantis atkurti natūrinis žemės sklypas yra suprojektuotas ilgalaikei nuomai Nr. 1161N, plotas 1,7001 ha. Atsižvelgiant į tai, jai buvo siūloma atkurti nuosavybės teises į minėtą sklypą, o už trūkstamus 0,0700 ha sumokėti kompensaciją pinigais. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad gali būti priimtas sprendimas atkurti nuosavybę pinigais. Pareiškėja teigė, kad susirinkimo metu negali priimti sprendimo ir kad jai reikia laiko pamąstyti. Į Lazdijų skyriuje 2019 m. birželio 7 d. vykusį Pretendentų susirinkimą pareiškėja kviečiama neatvyko. NŽT Lazdijų skyriaus 2019 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. 4SD-4845-(14.4.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėja buvo kviesta atvykti į Lazdijų skyrių susipažinti su parengtu Sprendimo atkurti nuosavybės teises projektu. Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 23 d. vykusiame posėdyje dėl sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei, priėmimo pareiškėja dalyvavo, tačiau nesutiko su sprendimo projektu atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais ir sprendimo projekto nesuderino – jo nepasirašė. Pareiškėja taip pat nepasirašė ir asmenų, dalyvavusių sprendimo priėmimo posėdyje, sąraše.
Tarnybos nuomone, skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, todėl nėra pagrindo skundo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 4S-44-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. O. S.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,77 ha žemės kompensuojant pinigais (išmokant 846 eurų kompensaciją), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog 1992 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. S. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra. 1999 m. liepos 28 d. prašymas patvirtina, jog pareiškėja buvo išreiškusi valią už buvusio savininko žemę išmokėti kompensaciją, tačiau 2003 m. kovo 27 d. prašymu šią valią atšaukė, prašydama nuosavybės teises atkurti natūra. Pareiškėja 2007 m. kovo 23 d. notariškai patvirtintu pareiškimu 0,21 ha ploto žemės dalies atsisakė savo brolio A. S. naudai.
Nors pirminis prašymas teismui nepateiktas, tačiau iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 20093 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ matyti, joje nurodyta, kad pareiškėja pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra į 1,77 ha buvusio savininko A. S. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas natūra. 1,77 ha žemės grąžinimo natūra klausimas buvo sprendžiamas rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai įrodo, jog pareiškėja buvo įtraukta į Žemėtvarkos projekto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo 1 eilę ir laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2019 m. spalio 10 d. NŽT skyriaus pranešimais buvo kviečiama į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų pretendentų susirinkimus dėl žemės sklypo pasirinkimo, ribų bei ploto suderinimo, tačiau į susirinkimus neatvykdavo arba nesutikdavo su siūlomos atkurti žemės vieta. Tačiau nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu sprendimo pareiškėjai nepriėmė.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kiti teisės aktai.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija), įtvirtinta specialiose šio įstatymo taikymo nuostatose, pagal kurias nustatyta, jog piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų (Atkūrimo 21 straipsnio 1 dalis).
Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir Tvarkos IV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Be kita ko, minėtame straipsnyje nurodyta, jog žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas) bei Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).
Pagal Metodikos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) 36 punktą, žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant jiems kvietimą asmeniškai (pasirašytinai) arba registruotu laišku, arba kitu pretendento prašyme nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, Tvarkoje nustatyta tvarka.
Tvarkos 102¹ punkte įtvirtinta (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.), jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Tvarkos 103 punkte, be kita ko, nurodyta, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Pareiškėja kelia ginčą dėl 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 4S-44-(14.4.3) neteisėtumo, iš esmės grįsdama procedūrinio pobūdžio pažeidimais, kad Taryba nesilaikė nuosavybės teisės aktų įtvirtinančių procedūrų, tinkamai neišaiškino pareiškėjai jos teisių ir pareigų, neatsižvelgė į jos prašymą 2019 m. birželio 7 d. susirinkimą rengti vėliau. Nuosavybės teisės buvo atkurtos prieš jos valią pinigais. Pareiškėja nurodė, jog nuosavybės teises atkurianti institucija nevykdė Tvarkoje įtvirtintos pareigos pasiūlyti kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, jai nebuvo pasiūlyta parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje.
Teismas pažymi, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus tik tokiu atveju, kai nėra galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra (Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, piliečiai turėjo teisę pakeisti jau pareikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tik iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl, praleidus šį terminą, vėlesnis piliečio valios pakeitimas negali būti įgyvendinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-160-492/2020).
Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai buvo vykdomas natūra (rengiant Žemėtvarkos projektą atkūrimui natūra) pagal pareiškėjos pareikštą valią, kuri įstatymo nustatytu terminu nebuvo pakeista. Jokių duomenų apie tai, kad buvusio savininko žemėje nepakako žemės atkūrimui natūra ar žemė buvo priskirta valstybės išperkamai, byloje nėra. Priešingai, pagal byloje esamus duomenis, galimybė nuosavybę pareiškėjai atkurti natūra išlieka, todėl jos argumentai dėl to, kad nuosavybės teises atkurianti institucija nepasiūlė kitų įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, yra nepagrįsti.
Tačiau teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių pagal byloje surinktus duomenis, konkrečiu atveju turi pagrindą konstatuoti procedūrinio pobūdžio pažeidimus dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto gero administravimo principo nesilaikymo.
Nacionalinė žemės tarnyba pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019).
Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Pareiškėja tvirtino, jog NŽT skyriaus vadovė buvo priešiškai nusiteikusi, su ja konfliktavo, dėl to priėmė jai nepalankų sprendimą. Pretendentų susirinkimai buvo skiriami ankstyvą rytą 8 val., nors NŽT skyriaus darbuotojams ji buvo nurodžiusi, kad taip anksti atvykti į posėdžius neturi galimybės, nes pirmas autobusas iš Alytaus išvažiuoja tik 9 val. Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 7 d. nuvykusi pagal pranešimą į posėdį, kuris turėjo vykti NŽT Lazdijų skyriuje adresu Vilniaus g. 1, Lazdijai, 401 kabinete, kabineto duris rado užrakintas, ant durų buvo priklijuotas lapelis, jog turi kreiptis į 305 kabinetą. Nuėjus į 305 kabinetą pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vedėja atostogauja.
Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 28 d. Pretendentų susirinkimo protokolas Nr. 4PRT-20-(14.4.6) patvirtina, jog 13.20 val. susirinkimo metu pareiškėjai buvo pasiūlyta atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą ilgalaikei nuomai žemės sklypą Nr. 1161N, kurio plotas 1,7001 ha, o už trūkstamą plotą 0,0700 ha sumokėti kompensaciją pinigais. Iš minėto protokolo matyti, jog pareiškėja susirinkimo metu negalėjo dėl pasiūlymo apsispręsti, nurodydama, jog jai reikia laiko pamąstyti. Susirinkimo metu buvo nutarta pareiškėją kviesti į pakartotinį pretendentų susirinkimą, kuriame pareiškėja turės priimti galutinį sprendimą.
Bylos duomenimis, nustatyta, jog NŽT Lazdijų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 4SD-2449-(14.4.104) pareiškėja buvo pakviesta 2019 m. birželio 7 d. 8 val. atvykti į NŽT Lazdijų skyriaus I eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą išreikšti valios dėl jai projektuojamos natūra grąžinamos žemės vietos ir ribų.
Į bylą pateiktas NŽT Lazdijų skyriaus 2019 m. birželio 7 d. Pretendentų susirinkimo protokolas Nr. 4PRT-21-(14.4.6.) patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 4SD-2449-(14.4.104) nurodytu laiku, t. y. 8 val. ryto, į pretendentų susirinkimą neatvyko. Pareiškėja dėl to ginčo nekelia.
Atlikus į bylą pateiktų įrodymų vertinimą formaliuoju požiūriu darytina išvada, jog formaliai vertinant būtų pagrindas teigti, jog NŽT Lazdijų skyriuje, prieš priimant Skundžiamą sprendimą, buvo laikomasi Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 102–105 punkto reikalavimų (pareiškėjai neapsisprendus dėl siūlomų žemės sklypų vietos ir ribų 2019 m. gegužės 28 d. Pretendentų susirinkimo metu ji raštu informuota apie kito Pretendentų susirinkimo laiką, išsiunčiant kvietimą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, jame išaiškinant Tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą (jog neatvykus arba nepasirinkus projektuojamos žemės sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais). Tačiau pareiškėja nurodė, jog NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojus prašė į pretendentų susirinkimus ją kviesti vėlesniu laiku, nes ji dėl autobuso išvykimo iš Alytaus į Lazdijus 9 val. ryte negalinti juose dalyvauti.
Dėl šių aplinkybių Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą jokių argumentų nepateikė, teismo posėdžio metu dėl jų nepasisakė.
Pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pirmasis autobusas iš (duomenys neskelbtini) į Lazdijus vyksta 9 valandą ryte. Kadangi prieš tai buvo organizuota keletas pretendentų susirinkimų, NŽT Lazdijų skyriaus administracijai turėjo būti žinoma aplinkybė dėl pareiškėjos negalėjimo atvykti 2020 m. birželio 7 d. 8 valandą ir turėjo būti sudarytos galimybės dalyvauti Pretendentų susirinkime ir išreikšti nuomonę (galutinai apsispręsti dėl siūlomo atkurti natūra žemės sklypo) pareiškėjai tinkamu laiku. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja 2020 m. birželio 7 d. būtų išreiškusi poziciją institucijai apie savo apsisprendimą dėl pasiūlytos žemės vietos pasirinkimo, kad būtų suteikta galimybė tai atlikti tą pačią dieną jai atvykus vėlesniu laiku.
Teismas pažymi, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja turėjo galimybę naudotis asmeniniu transportu ar atvykti į pretendentų susirinkimą kitu būdu (ne visuomeniniu transportu). Pareiškėja yra pagyvenusio amžiaus (gim. 1942 m.), jai suteikta valstybės garantuojama pagalba, tai sudaro pagrindą manyti, jog ji dėl turtinės ir socialinės padėties neturėjo objektyvių galimybių naudotis kitu transportu ir atvykti į NŽT Lazdijų skyriaus organizuojamą susirinkimą galėjo tik autobusu.
NŽT Lazdijų skyrius, pareiškėjai nesudaręs galimybių į 2020 m. birželio 7 d. susirinkimą atvykti visuomeniniu transportu ir nesudaręs sąlygų pareiškėją išklausyti tą pačią dieną jai atvykus vėliau nei nustatytu susirinkimo laiku (jai išsakyti poziciją dėl pasirenkamo sklypo), iki tol nesant sprendimo projekto dėl atlyginimo pinigais), pažeidė gero administravimo principą.
Teisėjų kolegija nagrinėja aplinkybes ir procedūras, susijusias su šioje byloje skundžiamo konkretaus sprendimo priėmimu, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio 10 d. daug kartų buvo kviečiama atvykti į Nacionalinę žemės tarnybą pasirinkti sklypų, tačiau neatvykdavo arba nepasirinkdavo, neturi esminės reikšmės ginčui. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų į bylą duomenų matyti, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu sprendimo pareiškėjai dėl jos neatvykimo ar sklypų nepasirinkimo nepriėmė, todėl sutiktina su pareiškėja, jog tokia situacija jai suponavo atitinkamus lūkesčius dėl palankaus sprendimo priėmimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad institucijai pažeidus gero administravimo principą, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojant pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Įpareigojant instituciją pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje.
Pareiškėjai šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą 2020 m. birželio 8 d. pažymą Nr. (12.33)PT-2154 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ bei 2020 m. rugsėjo 29 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33)PT-4147 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Taigi, vertintina galutinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33)PT-4147.
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-5272-18715 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, t. y. advokatui suteikta teisė pareiškėjos vardu atlikti visus procesinius veiksmus, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. patikslintoje pažymoje Nr. (12.33)PT-4147 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės Ramunės Kuzmienės teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. O. S. pagal 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-5272-18715 iš viso sudaro 288,15 Eur (263,83 – advokato užmokestis ir 24,32 Eur – kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos). Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11,27.1.2.1; 11,27.1.2.2 ir 30 punktais.
Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėja skunde kėlė du reikalavimus prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 4S-44-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. O. S.“ ir įpareigoti atsakovę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje vietoje. Atsižvelgiat į tai, kad pirmas pareiškėjos reikalavimas patenkinamas visiškai, o antras iš dalies, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimai patenkintas 75 procentais (1,5/2 x 100). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas 0,75 koeficientas bei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistina 216,11 Eur (288,15 x 0,75) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies, 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. O. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 4S-44-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. O. S.“.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 216,11 Eur (du šimtus šešiolika eurų, 11 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.