Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., 2024 m. gruodžio 24 d., apie 15:50 val., Kėdainių r., Vilainių sen., Aristavos k., Šėtos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0100, patikros sertifikato Nr. 2194645, nustatytas daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra, jam buvo nustatytas 1,74 ‰(promilės) neblaivumas.

Kaltinamasis R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Kūčių dieną, 2024 m. gruodžio 24 d., apie 16 val. važiavo neblaivus (duomenys neskelbtini) kaime, sustabdė policijos pareigūnai, davė papūsti ir nustatė girtumą. Prieš tai su draugu vartojo alkoholį. Dviese išgėrė butelį degtinės, paskui pamiegojo ir važiavo iki parduotuvės dar alkoholio pasiimti. Važiavo automobiliu VW Sharan, kuris priklauso T., jo pavardės nežino. Keitė to automobilio ratus į žieminius ir T. paliko pas jį tą automobilį. Vairuotojo pažymėjimą turėjo. Kai pareigūnai sustabdė, pirmu pūtimu nustatė 1,9 promilių girtumą, o antru bandymu 1,74 promiles. Gailisi dėl įvykio. Dirba su verslo liudijimu prie trinkelių, bet dabar ne sezonas, tai nedirba. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotų brolis. Su broliu bendrauja dažnai telefonu, po kelis kartus per savaitę. Brolis gali jam daryti teigiamą įtaką, nes jis yra vyresnis, jam svarbi jo nuomonė. Pats broliui pasakė apie įvykį. Su broliu sutaria gerai.

Pretendentas į laiduotojus Č. K. parodė, kad prašo atleisti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bendrauja su broliu daugiausia telefonu, pasiskambina 2-3 kartus per savaitę. Brolis pats pasakė apie įvykį. Neigiamai vertina jo poelgį, jis pažadėjo daugiau taip nedaryti. Brolis jo klauso, mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Brolis labai gailisi. Jis pats nedirba, yra pensininkas, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato. Patvirtino, jog neteistas, per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024-12-24, apie 15:50 val., adresu Kėdainių r., Aristavos k., Šėtos g., patikrinimui sustabdytas automobilis "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo neblaivus R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesterio pagalba vairuotojui R. K. pirmu patikrinimu nustatytas 1.92 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 1.74 prom. neblaivumas (b. l. 8-11).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Kėdainių r., Vilainių sen., Aristavos k., Šėtos gatvėje. Apžiūrėtas automobilis "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas automobilis, automobilio registracijos liudijimas (b. l. 12-20).

Automobilio "VW Sharan", 2001 m. vidutinė rinkos vertė su PVM yra 1 870 Eur (b. l. 31).

VĮ REGITRA pažymoje nurodyta, kad automobilio "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. E. (b. l. 32).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. K. nustatytas 1,92 ir 1,74 promilių girtumas, nustatyti kiti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 34).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100, tikrinimo pažymoje nurodyta, kad

2024-12-24 15.50 val. R. K.nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 35).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100, tikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2024-12-24 16.11 val. R. K.nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 36).

Iš patikros sertifikato Nr. 2194645 matyti, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100 tinkamas naudojimui. Patikra galioja iki 2025-01-22 (b. l. 37).

Liudytoja M. A. parodė, kad 2024-12-24, apie 15:50 val., patruliuojant Kėdainių r., Aristavos k., Šėtos g., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu nustatė 1.92 prom., neblaivumą, antru patikrinimu nustatė 1.74 prom., neblaivumą. Jai vairuotojas paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 30 min. ir atvažiavo į parduotuvę dar nusipirkti. Vairuotojas su nustatytu neblaivumu sutiko (b. l. 43-48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai R. K. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. K., 2024 m. gruodžio 24 d., apie 15:50 val., Kėdainių r., Vilainių sen., Aristavos k., Šėtos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0100, patikros sertifikato Nr. 2194645, nustatytas daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra, jam buvo nustatytas 1,74 ‰(promilės) neblaivumas. Kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį ir važiavo į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. A., kuri parodė, kad 2024-12-24, apie 15:50 val., patruliuojant Kėdainių r., Aristavos k., Šėtos g., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo R. K., kuriam alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu nustatė 1.92 prom., neblaivumą, antru patikrinimu nustatė 1.74 prom., neblaivumą. Jai vairuotojas paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 30 min. ir atvažiavo į parduotuvę dar nusipirkti (b. l. 43-48). Neblaivumo laipsnis 1,74 promilės kaltinamajam buvo nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100 (patikros sertifikatas Nr. 2194645), o neblaivumo požymiai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 34). R. K. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis byloje yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį brolio Č. K. atsakomybei (1 t., b. l. 95).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Jis neteistas (1 t., b. l. 64), administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (1 t., b. l. 65), nedirba (1 t., b. l. 66-68). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra, žala nepadaryta. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Byloje yra pateiktas kaltinamojo brolio Č. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 96). Č. K. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, pensininkas (1 t., b. l. 97). Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti brolį jo atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad jų ryšys stiprus, dažnai bendrauja, jis gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs Č. K. kaip laiduotoją, charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (laiduotojas nedirbantis, pensininkas), perduodant jį brolio Č. K. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Prokurorė prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio VW SHARAN vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 870 Eur.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka už labai šiurkščius nusižengimus nebuvo baustas, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas didesniam minimaliam terminui – 1 metams 6 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 30 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė automobilis "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui T. E. (b. l. 33).

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio "VW Sharan", 2001 m., vidutinė rinkos vertė 1 870 eurų (b. l. 31).

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 1 870 Eur, tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių jo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 58-61), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilis "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas grąžinti savininkui T. E. (1 tomas, b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko žinioje. Vairuotojo pažymėjimą išduotą R. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą perduoti jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoju paskiriant Č. K., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 870 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą grąžintus savininkui T. E., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje. Vairuotojo pažymėjimą išduotą R. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą perduoti jį išdavusiai institucijai.

Išaiškinti R. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Č. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.