Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-135/2010

2010 m. spalio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d. ir jam paskirtas 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir H. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. ir H. Ž. nuteisti už tai, kad 2010 m. liepos 12 d., apie 2 val. 30 min., Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaime, A. Ž. priklausančiame lauke, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, visuotinai pavojingu būdu – padegant, sugadino svetimą turtą – padegė tris šieno rulonus, priklausančius A. L., tuo padarydami A. L. 370 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat A. Č. gynėjas prašė jo ginamąjį perduoti B. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatyti laidavimo sąlygas, taip pat nusikalstamą veiką iš BK 187 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 187 str. 1 d.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kolegija, susipažinusi su nuteistojo A. Č. apeliaciniu skundu, pažymi, kad byla šiuo atveju patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, todėl A. Č. gynėjo teismo posėdyje išsakytas prašymas perkvalifikuoti nuteistojo A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. paliekamas nenagrinėtu (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu A. Č. ir jo gynėjas advokatas pateikė prašymą pritaikyti A. Č. BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal minėto straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visumai: padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kolegija pažymi, jog formalus atitikimas paminėtiems kriterijams tėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, tačiau ne pagrindas, nes tai yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, asmuo nėra besąlygiškai nuo jos atleidžiamas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju netenkinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymo, atsižvelgtina į tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad A. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis ir ūkininko B. B. ūkyje dirbo tik pusę metų nuo 2010-01-07 iki 2010-06-30 (b.l.45, 52). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nors A. Č. iki nusikaltimo padarymo ir dirbo ūkininko ūkyje, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad nuteistojo darbinė veikla nesuformavo A. Č. teigiamo požiūrio į kitų asmenų darbo rezultatus (buvo sunaikinti kito ūkininko paruošti pašarai gyvuliams), kas pagrįstai leidžia abejoti ūkininko B. B. galimybe daryti teigiamą įtaką nuteistajam.

Apelianto argumentas, jog apylinkės teismas turėjo pagrindą A. Č. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes, be sudeginto šieno, niekas nenukentėjo ir žalos suma tesiekia tik 370 Lt, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, reikšmės turi tiek veikos objektyvieji požymiai, t.y. kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta, tiek subjektyvieji požymiai, t.y. apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai (kasacinės nutartys 2K-292/2004, 2K-205/2007, 2K-387/2008, 2K-472/2008).

A. Č. ir H. Ž. nusikalstama veika buvo sunaikintas nedidelės vertės turtas, tačiau turtas buvo sugadintas visuotinai pavojingu būdu – šieno rulonai buvo padegti pievoje, iš kurių vienas degantis rulonas nuo sodybos buvo nutolęs tik 10 metrų, kiti degantys rulonai nuo miško buvo nutolę tik kiek daugiau nei 50 metrų (b.l. 5-9), nusikaltimas padarytas sausringos vasaros metu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad buvo kilusi reali grėsmė prasidėti sodybos ir miško gaisrams, šieno rulonų užgesinimui buvo iškviestos specialiosios tarnybos (b.l.11). Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad nesant jokių A. Č. padaryto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumų, sudarančių pagrindą išvadai, jog padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis, apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl šios nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme ir A. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Nors nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę nurodydamas, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, labai gailisi, atlygino padarytą žalą, prašo bendrininkavimo nevertinti kaip sunkinančios aplinkybės, taip pat prašo nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti A. Č. pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę.

A. Č. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje. Ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad mintis padegti šieną kilo A. Č., A. Č. pasiūlius, šiai jo minčiai pritarė H. Ž., ir jie abu pradžioje padegė po vieną atskirą šieno ruloną, o vieną ruloną padegė kartu ir palikę padegtus rulonus, nuėjo į namus (b.l.46, 65, 94). Šios aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji susitarė kartu vykdyti nusikalstamą veiką ir ją kartu vykdė, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrininkavimu, kas sunkina nuteistųjų atsakomybę. Taip pat sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad A. Č. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str., 1 d. 1, 9 p.). Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kas A. Č. neteistas, metų eigoje administracine tvarka nebaustas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 50), nedirbantis.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai A. Č. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. bei pagrįstai paskyrė A. Č. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas arešto terminą, artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.