Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjo M. G. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. kovo 8 d. teisme po trūkumų šalinimo priimtas pareiškėjo M. G. prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės 2010 m. spalio 1 d. vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atitinkamai 30 157 Lt (8734,08 Eur) bei 30 166,35 Lt (8736,78 Eur) sumų su 6 proc. metinėmis palūkanomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki prievolės įvykdymo išieškojimo iš R. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Pareiškėjas net ir šalindamas prašymo trūkumus jokio skolininko gyvenamosios vietos adreso nenurodė, kuris nuo 2013 m. sausio 10 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pridėjo šiuos vykdomuosius įrašus vykdžiusios antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2024 m. sausio 24 d. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje nedirba, sutuoktinio neturi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir ginklų neturi, piniginių lėšų bankų sąskaitose nerasta, skolininkas deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Išieškomos minėtos skolos sumos. Pateikti antstolės 2024 m. sausio 25 d. patvarkymai dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal minėtus notaro vykdomuosius įrašus užbaigimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą (CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojui).

3. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra notaro išduoti vykdomieji įrašai (CPK 587 straipsnio 8 punktas).

4. Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis).

5. Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia prieiti išvados, kad Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-165-180/2018). Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas. Teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: 1) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; 2) neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; 3) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; 4) priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: a) reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; b) jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir c) skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju M. G. perdavė antstolei išieškojimui ne teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, o notaro vykdomuosius įrašus, išduotus pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą. Iš pareiškėjo pateiktų paprastųjų vekselių, kurie skolininko turėjo būti apmokėti iki 2009 m. balandžio 30 d., ir jų pagrindu išduotų notaro vykdomųjų įrašų, taip pat antstolės dokumentų negalima nustatyti, kada iš skolininko buvo pareikalauta apmokėti vekseliuose nurodytos sumos, ar skolininkas informuotas apie pradėtą ir vykdomą iš jo išieškojimą. T. y. šiuo atveju negalima nustatyti, kad notaro vykdomieji įrašai yra dėl neginčytinų reikalavimų, taip pat kad jie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje ir kad reikalavimas susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo kaip vartotojas. Be to, kas svarbu pažymėti, šiuo atveju išieškotojas nenurodė jokių skolininko kontaktų, jo adreso (duomenys neskelbtini), pagal ką galėtų būti pradėtas vykdymas kitoje Europos Sąjungos narėje. Taigi pareiškėjo prašymas neatitinka jokių Reglamente nurodytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, todėl pareiškėjo prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės 2010 m. spalio 1 d. vykdomuosius įrašus netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. G. prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.