Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos-Anglijos uždarosios akcinės bendrovės „Jadecloud-Vilma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties neišduoti Europos vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-374-565/2016 pagal ieškovo P. J. L. ieškinį atsakovei Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei „Jadeclaud-Vilma“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Latvijos įmonė F-Tex SIA (toliau – F-Tex) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 151 675,06 Eur (523 700,20 Lt) nepagrįstai gautų lėšų, 108 713,23 Eur (375 365,06 Lt) palūkanų, 8,19 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.2011 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.25/04/2011-1 F-Tex perleido P. J. L. visus F-Tex reikalavimus į atsakovę ir į Neo, galiojančius sutarties sudarymo dieną.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ ieškovui P.J. L. 90 085,70 GBP eurais pagal valiutų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo, vykdant teismo sprendimo, dieną, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą ir 13 858,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisdamas atsakovei Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo P. J. L..Atsakovė Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 805/2004 pagrindu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-216-302/2017, nes įsitiesėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu jai priteista iš ieškovo 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Paminėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas kasacine tvarka. Ieškovas sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų neginčijo, o teismo sprendime nėra jokių jurisdikcijos taisyklių pažeidimo. Taigi, atsakovo įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos Europos vykdomajam raštui išduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė atsakovės Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą.Teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. liepos 21 d. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriame vienas iš reikalavimų buvo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš jo atsakovui priteistų 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors kasacinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą, teismas priėjo išvados, kad ieškovas nesutiko su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.Teismas, remdamasis 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad valstybės narės teismo (Lietuvos apeliacinio teismo) 2017 m. gegužės 4 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-216-302/2017 dalis dėl 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka Reglamento reikalavimų, kurių pagrindu gali būti išduotas (dalinis) Europos vykdomojo rašto pažymėjimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud-Vilma“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš P. J. L. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-216-302/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas pats teikė teismui analogiško dydžio išlaidas patvirtinančius įrodymus, o šalių tarpusavio ginčas vyko tik dėl bylos esmės, bet ne dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Ieškovas neginčijo atsakovės reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą teisme. Apeliacinio teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neginčytinos išlaidos.

Ieškovas P. J. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri buvo palanki atsakovei, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, o tai reiškia, kad ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip[ pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčijo atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad „teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, net jeigu nebus patenkintas apeliacinis skundas“. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b punktas taikytinas tik tuo atveju, kai skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad užginčytų jam pareikštą reikalavimą (Pebros Servizi, C-511/14, 41 p.). Taigi reikalavimo ginčijamas pagal Reglamentą yra suprantamas plačiai. Pakankamu to įrodymu yra laikomas netgi skolininko rašytinis pareiškimas teismui apie ketinimą tokį reikalavimą ginčyti. Į Reglamento nuostatos taikymo sritį nepatenka tokie atvejai, kai skolininkas ne tik ketina skųsti tam tikrą reikalavimą, bet ir jau yra teikęs kasacinį skundą. Šiuo atveju yra svarbus pats ginčijimo faktas (o tai, ar skundas buvo priimtas ir/ar skolininko reikalavimai buvo patenkinti, neturi reikšmės). Nagrinėjamu atveju, ieškovas teikė kasacinį skundą. Kasacinio skundo pateikimo faktas per se reiškia, kad ieškovas nesutiko su apeliacinio teismo sprendimu visa apimtimi (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą). Kasaciniame skunde buvo pareikšti konkretūs reikalavimai, taip ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Reglamentas yra netaikytinas, nes atsakovės reikalavimas negali būti pripažintas neginčytinu nei pagal vieną iš Reglamento 3 straipsnyje nurodytų kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 str.). Taigi šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 str.). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 p.).Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia prieiti išvados, kad Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas. Teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 str.).Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud-Vilma“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-216-302/2017.Sprendžiant klausimą dėl atsakovės nurodyto teismo procesinio sprendimo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu, reikšminga tai, kad sprendimas gali būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu, kai teismas konstatuoja, kad procesas dėl reikalavimo, kuris pripažįstamas neginčytinu pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies „b“ ar „c“ punktus, atitiko Reglamento III skyriaus reikalavimus. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente“. Reglamento reguliavimo dalykas apima tik tokius atvejus, kai reikalavimas pagal Reglamentą yra laikomas neginčytinu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. L. ieškinį atsakovei Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ ieškovui P. J. L. 90 085,70 GBP eurais pagal valiutų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo, vykdant teismo sprendimo, dieną; 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą ir 13 858,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri buvo palanki atsakovei, ieškovas P.J. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame kartu ginčijo jam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. pakeitė pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jas panaikindamas. Kitoje dalyje sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Paminėtu sprendimu iš ieškovo P. J. L. atsakovei Lietuvos–Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ iš viso priteista 52 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. liepos 21 d. ieškovas P. J. L. teikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo, prašydamas jį (sprendimą) panaikinti. Kasaciniame skunde ginčijo ir priteistas 52 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kasacinį skundą atsisakyta priimti. Iš byloje esančių duomenų yra pagrindas spręsti, kad ieškovas P.J. L. bylos nagrinėjimo teismuose metu prieštaravo atsakovės reikalavimui priteisti bylinėjimosi išlaidas, ginčijo jų dydį, teikdamas ir apeliacinį, ir kasacinį skundus. Esant ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų, nors jos priteistos teismo sprendimu, kuris įsiteisėjęs ir galioja, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl ginčijamų bylinėjimosi išlaidų neišduodama, nes, kaip paminėta, pagal Reglamento nuostatas, Europos vykdomasis raštas (pažymėjimas) gali būti išduotas tik dėl teismo sprendimo, priimto dėl neginčytino reikalavimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkami taikė ir aiškino Reglamento nuostatas ir priėmė, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytas argumentais nėra pagrindo. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi apeliantei Lietuvos–Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ neužkertama galimybė pasinaudoti tinkamu Reglamentu, siekiant gauti iš ieškovo teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, dar vadinamu Reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.