- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1867-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15056-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. B., uždarajai akcinei bendrovei „GGG studija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „GGG studija“ dėl leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-201015-00161.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-201015-00161 pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija tik statybą leidžiantį dokumentą; byloje nėra pateikti įrodymai, kad pagal ginčijamą statybos leidimą atlikti kokie nors statybos darbai; ieškovė pati nurodo, jog šiuo metu vyksta teismo sprendimo vykdymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-244-608/2011 pagrindu. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad šiuo atveju statyba ginčo leidimo pagrindu yra pradėta ir todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pagal ginčijamą leidimą statybos darbai nėra atlikti (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas sprendė, kad ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti ne Vilniaus miesto apylinkės teismas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas. Byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20243-820/2021 ir priimti 2021 m. gegužės 25 d. ieškinį, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2-20243-820/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.
3.2. Nagrinėjamuoju atveju savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ginčo, kad pastato statybos darbai yra atlikti savavališkai, nėra. Teismas turėjo vertinti, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne.
3.3. Teismas neįvertino, jog savavališkos statybos faktas statytojui buvo žinomas ir jis siekė įteisinti jau atliktus statybos darbus rekonstruojant statinį; ginčijamas statybos leidimas susijęs su civiliniais teisniais santykiais. Bylos baigtis dėl statybos leidimo panaikinimo sukels teisines pasekmes pastato savininkų nuosavybės teisėms, nes atmetus ieškinį savavališkai atlikti statybos darbai bus įteisinti arba, patenkinus ieškinį, savininkams išliks pareiga pagal priimtus teismų sprendimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pasak apeliantės, byla pagal pareikštą reikalavimą nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tokia praktika yra formuojama teismų (Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-459/2021). Aplinkybė, jog ieškovė neformuluoja reikalavimo dėl statybos padarinių šalinimo neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl teismingumo, nes dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių.
3.4.Teisinis reguliavimas (Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu ,,Dėl privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-175 patvirtintas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas) patvirtina, kad Inspekcijos veiksmai yra nukreipti į tai, kad būtų užtikrintas tinkamas savavališkos statybos padarinių šalinimas, o statybos leidimo teisėtumas tikrinimas ir kreipimasis į teismą dėl neteisėto statybos leidimo panaikinimo yra tik viena iš šio proceso stadijos.
3.6. Teismas neįvertino, kad nors leidimas atlikti rekonstrukciją (statybą leidžiantis dokumentas) – individualus administracinis aktas, kurį teisės aktų nustatyta tvarka išduoda viešojo administravimo subjektas, tačiau nagrinėjamoje byloje iš neteisėtai išduoto leidimo rekonstrukcijai kilusios neigiamos pasekmės - pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius kyla statytojui. Savavališka statyba konstatuota, o statytojas gaudamas ginčijamą leidimą rekonstrukcijai siekia įteisinti savavališką statybą. Apeliantės teigimu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs ne tik su statybos leidimo panaikinimu, bet ir su atsakovo sandorio pagrindu įgytomis civilinėmis teisėmis į ginčo statinius bei su jais susijusiomis pareigomis šalinti savavališką statybą, todėl, vyraujant civiliniams teisiniams santykiams, ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
7. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Specialiosios teisėjų kolegijos dėl bylos rūšinio teismingumo praktika, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-201015-00161. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nurodydamas ieškovei, kad ji turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą.
8. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
9. Taigi, kaip ir nurodo apeliantė, dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius ar ne (Specialioji teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis teisingumo byloje Nr. T-87/2016, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2019, 2020 m. gegužės 18 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-37/2020 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra reiškiami reikalavimai ar įpareigojimai atsakovams, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Ieškovė pareiškė reikalavimą tik dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo, ieškinyje akcentuodama, kad kilusių statybos padarinių klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11. Teigdama, kad bylos baigtis dėl statybos leidimo panaikinimo sukels teisines pasekmes pastato savininkų nuosavybės teisėms, šias pasekmes apeliantė pati sieja su jau priimtu sprendimu (teigia, kad savininkams išliks pareiga pagal priimtus sprendimus pašalinti savavališkos statybos padarinius). Šiuo atveju reikšmingos ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad faktiškai užfiksuoti duomenys atitinka sprendimu išspręstos savavališkos statybos padarinių šalinimo apimtis, ir kad duomenų apie atliktus kitus statybos darbus, nei yra įpareigota šalinti minėtame teismo sprendime, nėra. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad pagal ginčijamą leidimą statybos darbai nėra atlikti, ir kad byla teisminga ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui.
11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.