Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

3. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. lapkričio 24 d. buvo gautas nuteistojo S. L. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis S. L. skunde prašo priimti nutartį vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis, jo veiką perkvalifikuoti bei paskirti naują subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas vadovavosi BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o nenurodė motyvų, dėl kurių jis netaikė BPK (skunde neteisingai nurodoma LR CPK – pats.) 362¹ straipsnio nuostatų.

5.2. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, nuteistojo nuomone, teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Teismas nenuosekliai išdėstė įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo S. L. skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nuteistojo prašymą išnagrinėjus apygardos teismo teisėjui vienasmeniškai, o ne šio teismo trijų teisėjų kolegijai, buvo pažeistos teismingumo taisyklės, o tuo pačiu ir padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

8. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra įsiteisėjęs ir šiuo metu vykdomas. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų sprendimo tvarką nustato BPK VII dalies straipsniai. Nagrinėjant nuteistojo S. L. skundą pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kokį jis prašymą iš tikrųjų pateikė Klaipėdos apygardos teismui ir ar teismas tinkamai ir ar laikantis įstatymų reikalavimų tą prašymą išnagrinėjo.

9. Iš Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. lapkričio 24 d. gauto prašymo matosi, kad jau pačioje jo pradžioje S. L. prašo taikyti jam BPK 362¹ straipsnį ir tuo pagrindu paskirti kitokią galutinę subendrintą bausmę. Prašyme dėsto įvairius argumentus dėl nuosprendyje dėstomų teismo išvadų, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių subendrinimo, tačiau pabaigoje vėl suformuluotas prašymas dėl BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymo. Priėmęs šį prašymą ir paskyręs jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas nuteistajam ir prokurorui pranešė, kad bus nagrinėjamas S. L. prašymas dėl bausmės subendrinimo. Tuo tarpu pačioje skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad teisėjas išnagrinėjo nuteistojo S. L. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo. Apie nuteistojo prašymą taikyti jam BPK 362¹ straipsnį nutartyje net nepaminėta, o prašymas atmestas vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsniais. Pagal BPK 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Kokius šiame BPK straipsnyje numatytus klausimus sprendė teismas skundžiamoje nutartyje nenurodyta. Tačiau bet kuriuo atveju nei BPK 362¹, nei BPK 361 straipsniuose išvardintų klausimų teisėjas negalėjo išnagrinėti vienasmeniškai, o tai padaręs pažeidė tuose pačiuose BPK straipsniuose nurodytas teismingumo taisykles.

10. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tuo tarpu pagal BPK 361 straipsnio, kuriuo vadovavosi teismas skundžiamoje nutartyje, 4 dalį vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi pirmuoju atveju baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta apie teismą, nagrinėjusį bylą pirmąja instancija, o antruoju atveju apie nuosprendį priėmusį teismą.

11. BPK VII dalyje, kurioje reglamentuojami klausimai, susiję su nuosprendžių vykdymu, tik vieninteliame BPK 360¹ straipsnyje, nustatančiame laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką, tiesiogiai nurodyta, kad šį klausimą nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Tačiau tai nereiškia, kad visais kitais atvejais ir kitus klausimus gali išnagrinėti teisėjas vienasmeniškai, o ne tik trijų teisėjų kolegija. Tai, kad įstatymų leidėjas tik BPK 360¹ straipsnyje nurodė būtent trijų teisėjų kolegiją, galima paaiškinti tik tuo, kad kitokios galimybės nėra pagal kitų įstatymų nuostatas. Pagal BPK 225 straipsnio 2 dalį baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nagrinėja tik apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Įstatymo leidėjas, vadovaudamasis principu, kad teisėjas vienasmeniškai negali spręsti klausimų, susijusių su nuosprendžiu, kuris priimtas trijų teisėjų kolegijos, kaip tik dėl to ir nurodė apie apygardos teismo trijų teisėjų kolegiją BPK 360¹ straipsnyje. Pažymėtina dar ir tai, kad šiuo straipsniu BPK buvo papildytas tik 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2006, kai ir BK 51 straipsnis buvo papildytas pakeista 2 dalimi, numatančia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę. Tai reiškia, kad ir iki tol galiojusiuose BPK VII dalies straipsniuose įstatymo leidėjo naudojamos teismo sąvokos reiškė ir dabar reiškia ne tik teisėją, bet ir trijų teisėjų kolegiją. BPK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas yra visų pakopų teismų teisėjas arba įvairios tų teismų teisėjų kolegijos. Jau buvo nurodyta, kad BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje ir 362 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjas panaudojo teismo, nagrinėjusio bylą pirmąja instancija, ir nuosprendį priėmusio teismo sąvokas. Tai reiškia, kad galimos įvairios situacijos, o klausimas, ar teismo nutartį priimti turi vienas teisėjas, ar tik trijų teisėjų kolegija, tiesiogiai priklauso nuo to, kokios sudėties teismas priėmė toje byloje nuosprendį. Tokią išvadą ir tokį baudžiamojo proceso įstatymų taikymą teisėjų kolegija grindžia jų sisteminiu aiškinimu ir bendraisiais baudžiamojo proceso principais. Sprendžiant klausimą dėl BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymo, teismas sprendžia, ar turi būti taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, bet kuriuo atveju kiekvieną kartą įvertinamos ir įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytos bylos aplinkybės, ir tame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados bei motyvai. Todėl tai padaryti gali tik tos pačios pakopos ir tos pačios sudėties teismas. Nuosprendį priėmus trijų teisėjų kolegijai, BPK 362¹ straipsnyje numatytų įstatymų taikymo klausimus gali išspręsti irgi tik trijų teisėjų kolegija. Tokios pačios nuostatos turėtų būti laikomasi ir sprendžiant kitus nuosprendžio vykdymo klausimus, kai įstatymo leidėjas nurodo apie teismą, nagrinėjusį bylą pirmąja instancija arba tiesiog apie nuosprendį priėmusį teismą. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina BPK 364 straipsnio 5 dalies bei 441 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias nutartį žemesniame teisme priėmus vienam teisėjui, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas, o nutartį priėmus teisėjų kolegijai, aukštesniajame teisme skundą irgi nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

12. Šioje byloje nustatyta, kad S. L. apkaltinamąjį nuosprendį priėmė Klaipėdos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad vykdant šį nuosprendį nuteistojo prašymą taikyti jam BPK 362¹ straipsnio nuostatas arba spręsti klausimus, išvardintus BPK 361 straipsnyje, apie ką nurodyta skundžiamoje nutartyje, galėjo tik apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Išnagrinėjęs nuteistojo S. L. prašymą vienas teisėjas pažeidė teismingumo taisykles, tai esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas, todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Nuteistojo prašymas perduodamas nagrinėti iš naujo to paties teismo trijų teisėjų kolegijai.

13. Teismui pažeidus teismingumo taisykles visi paskesni teismo veiksmai, priimti sprendimai ir jų priėmimo motyvai tampa niekiniais. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias konkrečias prašymo išnagrinėjimo aplinkybes. Jau buvo nurodyta, kad nuteistojo S. L. prašymas teismui buvo paduotas būtent dėl BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymo. Skundžiamoje nutartyje teismas šio nuteistojo prašymo neišnagrinėjo ir net nepaminėjo, todėl S. L. dėl to paduotas skundas yra pagrįstas. Iš nuteistojo teismui pateikto prašymo ir nagrinėjamo jo skundo matosi, kad juos S. L. rašė pats ir be pakankamos teisinės pagalbos. Daugelis jo dėstomų argumentų iš tikrųjų reiškia nesutikimą su jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išnagrinėti nuteistojo prašymą ir išspręsti būtent tą klausimą, dėl kurio tas prašymas paduotas. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti. Iš naujo nagrinėjant nuteistojo S. L. prašymą teisėjų kolegija turi priimti vieną iš šių motyvuotų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Nuteistojo S. L. prašymą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo trijų teisėjų kolegijai.

Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.