Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-360/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
1-125-360/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04484-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-125-360/2018
Proceso Nr. 1-01-1-04484-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.6.; 1.2.3.1.2.8.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Reginos Bertašienės, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,kaltinamajam S. L.,jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnį 2 dalį – 60 parų arešto bausme, 2016-03-22 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalį 6 punktą ir 8 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė kitą žmogų, tai yra 2018-01-25, apie 20 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, ranka išdaužė V. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. L. namo priemenėje kastuvo metaline dalimi sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių ir kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių V. A. į galvą, kaklą ir pilvą. Suduodamas daugybinius smūgius S. L. nukentėjusiajam padarė nubrozdinimus kaklo kairėje, kraujosruvas kairiojo galvos sukamojo raumens kojytėje, skrandžio sienelėje, dvylikapirštės žarnos bei plonųjų žarnų pasaite, blužnies vartų srityje, IV-ių šonkaulių lūžimus abiejose krūtinės ląstos pusėse, daugybines kirstines-muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairio skruostikaulio lūžimą (akiduobės išorinės sienelės srityje), nosies kaulų skeveldrinius lūžimus, kaktikaulio akiduobinės dalies išorinės plokštelės lūžimą, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus. Dėl be dingsties suduotų daugybinių smūgių kastuvo metaline dalimi bei kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ir taip padarytų daug kūno sužalojimų V. A. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias. V. A. padaryti kūno sužalojimai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, trauminį šoką, ūminį nukraujavimą į išorę, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis S. L. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pats neįsivaizduoja, kodėl nužudė tą žmogų. Prieš nužudymą jis pateko į automobilio avariją ir dvi savaites prabuvo komos būsenos. Pabudęs net neatpažino savo mamos, brolių, seserų. Todėl jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, ten gulėjo tris mėnesius, grįžo atmintis, prisiminė šeimą, tai jį paleido į laisvę. Laisvėje prabuvo ne visai du mėnesius, išgėrė ir net neįsivaizduoja, kodėl jis tą žmogų nužudė. Jis su tuo žmogumi nebendravo, jokių santykių nepalaikė, iš viso jam tas žmogus buvo svetimas. Jis su tuo žmogumi niekada nebendravo, nešnekėjo. Su juo nebuvo jokių pykčių. Iš viso jokių santykių nebuvo. Nužudė būdamas girtas. Tą dieną girtavo su pusbroliu S. J., buvo išgėrę 2–3 butelius degtinės. Jam einant namo reikėjo praeiti pro nukentėjusiojo namą. Ėjo vienas, jautėsi labai girtas. S. J. jo nelydėjo. Nežino, kaip pateko į tuos namus. Įvykį prisimena tik dalimis. Prisimena, kad su ranka išdaužė langą. Nežino, kodėl išdaužė tą langą. Nukentėjusysis atidarė namo duris, tada jis užėjo į namo priemenę ir jie pradėjo stumdytis. Priemenėje nukentėjusysis pradėjo ant jo pulti, jam skaudėjo ranka, jis negalėjo apsiginti. Žinojo, kad nukentėjusysis turėjo baltą bilietą, tai čiupo pirmą daiktą, kas pasitaikė po ranka, ir smogė. Tas daiktas buvo kastuvas. Nežino, kiek sudavė smūgių, bet apie 2, 3. Skaitė bylą, žiūrėjo ir galvoja, kad neįmanoma, jog jis būtų sudavęs tiek smūgių. Tikrai nesudavė tiek smūgių. Nežino, bet turbūt sudavė smūgius į galvą. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės namo priemenėje, tada jis išėjo. Jis nematė, ar nukentėjusysis kruvinas, buvo tamsu. Pamatė, kad turi rankose kastuvą, o ne taip kokį pagalį. Tą kastuvą jis su savimi nešėsi ir pakelėje prie „prūdo“ išmetė. Negali pasakyti kodėl jis tą kastuvą išsinešė. Kai atvyko pareigūnai pas jį, jis nieko neslėpė ir iš karto prisipažino kaltu.

Liudytoja A. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena tame name, kur įvyko šita nelaimė. Nukentėjusysis gyveno 40 metų kitame namo gale. Buvo kaimynai. Nieko nežino apie įvykį, nematė. Tik girdėjo, kad duris trankė. Ryte atsibudo ir pamatė, kad šviesos dega lauke, bet nepagalvojo nieko blogo, nes daug kartų dega jo šviesos. Dieną ėjo vandens prieš 10.00 val. į šulinį ir pamatė, kad ir jo virtuvėje gale dega šviesa. Tada nuėjo pas kaimynus, sako gal kas nors atsitiko, gal jam insultas, kvietė eiti pažiūrėti. Nuėjo prie tų durų, kur V. A. vaikščiodavo. Durys buvo uždarytos, pabeldė, niekas nieko nesakė ir ji tada nuėjo į parduotuvę, kur prašė paskambinti seniūnei. Kai atvažiavo seniūnė, atidarė duris, ir atrado V. A. negyvą. Daugiau nieko nežino.

Be to, nurodė, kad kaimynas V. A. visą laiką triukšmaudavo. Jis visada gerdavo. Šaukdavo, pats su savimi bardavosi. Jis svetimų nieko neįleisdavo. Pas jį niekas neidavo. Jis buvo baisesnis už žvėrį, buvo alkoholikas. Jis kiekvieną žmogų užgauliodavo, keršydavo visokiais būdais. Buvo baisus žmogus. Iš pradžių jis gyveno su mama, kai mama mirė, tai gyveno vienas. Gal kokį 15 metų. Daug kartų jis jai yra langus išdaužęs, daržoves nurovęs, išmėtęs. Buvo piktybinis žmogus, kenkėjas. Ji jo bijojo, užsirakindavo. Paskutiniu laiku jis gaudavo pensiją. Anksčiau dirbo viešuosius darbus ar ką ten, gaudavo 100 eurų. Jis buvo 3 mėnesius kalėjime, kai grįžo, džiaugėsi, kad susitaupė pinigų, tai dieną naktį gėrė. Jis nebuvo protingas.

Liudytoja D. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnė. Tą dieną apie 10.00 val. jai paskambino V. A. kaimynė ir pranešė, kad jis naktį labai triukšmavo, o dabar yra tylu, nesigirdi. Paprastai sakė, kad tokiu laiku jis jau yra atsikėlęs. Įtartinai tylu, ir paprašė jos atvažiuoti. Nuvažiavusi pamatė, kad kieme buvo susirinkę keletas žmonių ir kadangi pas V. A. yra lankiusis ne vieną kartą, tiesiog atidarė priemenės duris ir pamatė jį gulintį. Jis gulėjo tarp namo durų ir jo galva buvo tarpduryje tarp priemenės ir namo. Tad skambino į policiją ir nieko nelietė. Laukė, kol atvažiuos policija, ir viskas. Jis gulėjo ant nugaros. Kadangi prie jo nelindo visiškai, kol neatvažiavo policija, net nematė, kad jam yra suknežinta galva. Kai atvažiavo policija, pamatė.

Su V. A. yra daug bendravusi. Jis buvo žmogus su protine negalia. Bet ta negalia nebuvo nustatyta, nors jis jaunystėje yra dirbęs elektriku kolūkyje. Ji dirba seniūne nuo 2004 m. V. A. gaudavo pašalpas visą laiką. Vieną kartą net yra įdarbinę dirbti viešuosius darbus. Bet paskui jam tiesiog skirdavo socialinę pašalpą ir jis už tą pašalpą atidirbinėdavo, bet jis buvo toks žmogus, kad turėdavo būti taip, kaip jis pasakė. Jis gaudavo tą pašalpą, tai būdavo kaip ir (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojas. Jis eidavo, šluodavo, žiūrėdavo, kad žmonės nemėtytų šiukšlių. Jis buvo sunkaus charakterio. Kai jį lankydavo, tai yra grasinęs socialinėms darbuotojoms, nenorėdavo įsileisti į namus, pasakydavo, kad ko čia vaikščiosit, ko čia jums reikia. Jis buvo piktas žmogus.

L. S. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pat ryto meto S. L. paprašė jo paskolinti striukę, nes turėjo važiuoti į Plungę su mama. Jis davė S. L. striukę. S. L. pasakė, kad kai parvažiuos, atsigers kartu alaus, ir išvažiavo. Kai tik parvažiavo, su S. L. sugalvojo atsigerti alaus. Nuėjus į parduotuvę ir jis pirmą kartą nupirko du bambalius alaus. Paskui po kiek laiko išgėrus alų, ėjo kartu su S. į parduotuvę dar kartą. Nusipirko dešros, pasiėmė butelį degtinės ir alaus. Gėrė, paskui pradėjo temti, sugalvojo prasivaikščioti. Tada abu nuėjo į parduotuvę dar vieną butelį degtinės pasiimti ir parėjo pas jį. Jis padarė užkandos, pradėjo gerti alų. Po kiek laiko S. L. pačiupo jam už gerklės, palaikė ir paleido. Tada jis S. L. varė iš namų sakydamas, kad iškvies policiją. S. L. pasiėmė degtinę, pasiėmė alų ir išėjo, turbūt namo. Po kiek laiko jis paskambino pusbroliui. Pasakė, kad bijo būti vienas, nes pas jį durys neužsirakindavo, visą laiką būdavo atrakintos. Po kiek laiko atvažiavo V. B. jo paimti. Išvažiuojant iš kiemo sutiko S. L. einant pas jį su dviem bambaliais alaus. V. B. sustojo ir pasakė S. L., kad nebandytų eiti pas jį į kiemą ir kad nebandytų eiti pas V.. Ir V. L. pasiliko stovėti tarp A. ir amžiną atilsį to žmogaus namų.

L. V. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis draugas. Žino tai, kad važiuojant su S. J. sutiko S. L.. S. J. su S. L. pasikalbėjo, pasipyko. Po to jis su S. J. išvažiavo. Matė, kad S. L. paliko prie V. A. namo. Kitą dieną parduotuvėje sužinojo, kas įvyko.

Iš 2018-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad išdaužti namo langai, prieangyje, ant grindų aptiktas vyriškio lavonas su kirstinėmis žaizdomis veide bei paėjus toliau nuo namo, upelyje rastas kastuvas (t. 1 b. l. 11–24).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 49/2018(03) konstatuota, kad V. A. mirė nuo ūmaus nukraujavimo į išorę iš daugybinių kirstinių-muštinių žaizdų veide ir galvoje. Į tai nurodo daugybinės kirstinės-muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairio skruostikaulio lūžimas (akiduobės išorinės sienelės srityje), nosies kaulų skeveldriniai lūžimai, kaktikaulio akiduobinės dalies išorinės plokštelės lūžimas, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos veide, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (t. 1 b. l. 60–68).

V. A. palaikų tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas R. P. paaiškino, kad sužalojimai V. A. padaryti ne mažiau kaip 35 trauminiais kontaktais (t. 1, b. l. 71–72).

Specialisto išvadoje Nr. S 78/2018(01) konstatuota, kad ant S. L. batų ir striukės yra rastas V. A. kraujas (t. 1, b. l. 124–125).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 221/2018(03) konstatuota, kad apžiūrėjus S. L. užfiksuoti odos nubrozdinimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje (t. 1, b. l. 186).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-20/2018 konstatuota, kad S. L. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti teismo procese ir jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (t. 2, b. l. 102–107).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog S. L. kaltė nužudžius V. A. visiškai įrodyta. Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei pasitvirtinusių įrodymų visuma leidžia patikimai daryti išvadą, jog kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė kitą žmogų, tai yra 2018-01-25, apie 20 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, ranka išdaužė V. A. gyvenamojo namo langus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. L. V. A. namo priemenėje kastuvo metaline dalimi sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių ir kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių V. A. į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas. Dėl be dingsties suduotų daugybinių smūgių kastuvo metaline dalimi bei kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ir taip padarytų daug kūno sužalojimų V. A. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias. V. A. padaryti kūno sužalojimai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, trauminį šoką, ūminį nukraujavimą į išorę, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. nurodo, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. taip pat būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galbūt atimta itin žiauriai, kankinančiai, ir sąmoningai pasirinko tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą.

Pagrįstai S. L. kaltinamas nužudęs V. A. itin žiauriai, dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis S. L. apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų daužydamas V. A. kastuvo metaline dalimi ir kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, padarė mirtį sukėlusius kūno sužalojimus. Tokios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai teigti, kad V. A. nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. Sprendžiant kaltinamojo tyčios klausimą atsižvelgtina į nukentėjusiojo sužalojimo būdą, smūgių intensyvumą ir tam panaudotą įrankį. Kaltinamasis suduodamas kastuvo metaline dalimi daugybę smūgių V. A., suvokė, kad pastarasis po tokio kiekio smūgių tikrai mirs, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas galimas pasekmes ir tokių pasekmių siekdamas. Suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvą, kitas kūno vietas kaltinamasis objektyviai nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą ir kančias, veikė itin žiauriai.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš nukentėjusįjį V. A. nebuvo jokio pagrindo smurtauti, šiuos veiksmus S. L. atliko dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis V. A. buvo savo namuose užpultas ir nužudytas, kaltinamasis net nebuvo su nukentėjusiuoju bendravęs. Priežasčių išdaužti langą neturėjo, kadangi prieš tai nukentėjusiojo visiškai nepažinojo, su juo nekontaktavo ir nebendravo, tarpusavyje jokių konfliktų neturėjo. Taigi priežasčių tam, kad būtų pradėtas konfliktas, nebuvo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. L. prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą be jokios dingsties, dėl to šis mirė, taigi buvo nužudytas dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės, tačiau nurodo, kad gynėsi nuo V. A. ir tiek daug smūgių suduoti negalėjo. Tokiu jo aiškinimu teisėjų kolegija nesiremia ir tai vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigiami byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, patikrintais ir įvertintais juos analizuojant teisiamojo posėdžio metu. Tai yra įvykio vietos apžiūros metu surinktais duomenimis, įvairių sričių specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis. Visų įrodymų ir duomenų visuma yra pakankama pagrįsti nužudymo objektyviajai pusei, t. y. kaltinamojo atliktiems veiksmams, kilusioms pasekmėms, priežastiniam ryšiui tarp jų, tiek ir jo subjektyviajai pusei.

Tokiu būdu S. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalį 6 punktą ir 8 punktą kaip tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai.

Bausmė ir kiti klausimai

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas.

Kaltinamasis S. L. padarė labai sunkų nusikaltimą, teistas, nusikalto bausmės vykdymo už ankstesnį nusikaltimą metu, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Daiktinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros metu paimtus akinius, cigaretės nuorūką, kastuvą, V. A. rūbus – dirbtinio kailio puskailinius, juodos spalvos džemperį, megztinį, marškinius, kelnes, sportinės kelnes, sportines trumpikes, kojines, batus – sunaikinti.

S. L. rūbus – bliuzoną, sportines kelnes, striukę, batus – grąžinti S. L..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–302, 308 straipsniais,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu ir nubausti jį laisvės atėmimu:

pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalį 6 punktą ir 8 punktą – 15 metų.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu 3 dalies nustatyta tvarka paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta 2016-03-22 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirti galutinę bausmę – 17 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018-11-16.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-01-26 iki 2018-11-16.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti.

Daiktinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros metu paimtus akinius, cigaretės nuorūką, kastuvą, V. A. rūbus – dirbtinio kailio puskailinius, juodos spalvos džemperį, megztinį, marškinius, kelnes, sportinės kelnes, sportines trumpikes, kojines, batus – sunaikinti.

S. L. rūbus – bliuzoną, sportines kelnes, striukę, batus – grąžinti S. L..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.

Teisėjai Regina BertašienėSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė