- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-119-824/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01707-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- T. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei T. U. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės T. U. (civilinės bylos iškėlimo metu – B.)(toliau – atsakovė) 23 800 Eur skolą, 2 152 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2018 m. sausio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis). Šia sutartimi pagal verslo liudijimą dirbantis ieškovas (rangovas) vadovaudamasis jam pateikta dokumentacija iki 2018 m. spalio 31 d. imtinai įsipareigojo atsakovės naudai atlikti statybos rangos darbus, t. y. pagal statybos projektą savo technika ir medžiagomis ūkio būdu užbaigti pastatyti 80 m² bendro ploto gyvenamąjį namą atsakovei priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartimi šalys susitarė, jog bendra statybos rangos darbų kaina yra 40 000 Eur, kuri privalo būti sumokėta iki 2018 m. gegužės 31 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturėjo apyvartinių lėšų rangos darbams pradėti, todėl ginčo šalys žodžiu susitarė, jog pirmojo etapo rangos darbus ieškovas atliks savo lėšomis, o atsakovė sumokės visą rangos darbų kainą ieškovui gavusi paskolą iš banko iš karto po to, kai tik atsakovei pavyks atlikti nebaigto statyti gyvenamojo namo duomenų (baigtumo procento) pakeitimo procedūrą nekilnojamojo turto registre. Vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir šalių žodinį susitarimą ieškovas nuo 2018 m. sausio 18 d. savo technika ir medžiagomis, t. y. savo sąskaita pradėjo vykdyti pirmojo etapo statybos rangos darbus atsakovei priklausančiame nebaigtame statyti gyvenamajame name. Vadovaudamasis atsiskaitymo tvarkos ir darbų planu, ieškovas pirmuoju darbų etapu atliko statybos rangos darbų už 18 000 Eur, t. y. savo sąskaita nupirko reikiamas statybines medžiagas ir atliko stogo perdangos įrengimo, mūrloto įrengimo, stogo konstrukcijos (santvaros) montavimo, stogo plėvelės tvirtinimo, stogo lotavimo, stogo grėbėstavimo, plieninės polisterio stogo dangos montavimo darbus, taip pat savo sąskaita nupirko plastikinius dvikamerinius langus ir juos sumontavo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovui pirmuoju etapu atlikus aukščiau nurodytus statybos rangos darbus ir suėjus Sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, atsakovė, vietoj įsipareigotų sumokėti 40 000 Eur sumos, 2018 m. liepos 26 d. sumokėjo 10 000 Eur sumą bei pareikalavo tęsti rangos darbus prižadėdama artimiausiu metu visiškai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė savo prašymą motyvavo tuo, kad stringant gyvenamojo namo didesnio statybos baigtumo procento įregistravimo procedūrai atsakovei bankas nedavė prašomo dydžio paskolos. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją bei atsakovės išreikštą prašymą ieškovas sutiko palaukti likusios dalies Sutarties kainos sumokėjimo bei iš atsakovės gautų 10000 Eur sumos toliau pirko statybines medžiagas bei tęsė statybos rangos darbus, tačiau atsakovė pradėjo piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir toliau vengė atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu atsakovei pateikė išsamią atliktų statybos rangos darbų ir savo lėšomis nupirktų statybinių medžiagų detalizaciją bei nurodė, jog jis iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. yra atlikęs statybos rangos darbų atsakovės naudai už daugiau nei 18 000 Eur, todėl paprašė atsakovės informuoti, kada ši pilnai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokės likusią Sutarties kainos dalį. Po 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo siųsto pranešimo, atsakovė susitikusi su ieškovu sumokėjo 3 000 Eur bei informavo, jog likusią kainos dalį ji sumokės tik po antrojo etapo rangos darbų atlikimo kai namo baigtumas viršys 80 procentų. Ieškovas iki 2018 m. spalio 12 d. atsakovei papildomai atliko statybos rangos darbų, t. y. gyvenamojo namo sienų pertvarų įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, grindų betonavimo, grindinio šildymo sistemos įrengimo, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo ir pajungimo bei sienų tinkavimo darbus, taip pat nupirko ir sumontavo šarvuotas lauko duris bei apšiltino stogo perdangą. Ieškovas 2018 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog namo baigtumas sudaro apie 80 procentų. Atsakovė 2018 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku ieškovą informavo, kad turto vertintojas nustatė 75 procentų namo baigtumo koeficientą bei paprašė pradėti namo fasado šiltinimo ir tinkavimo darbus. Ieškovas pasitikėdamas atsakovės sąžiningumu toliau tęsė darbus ir 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniais laiškais informavo atsakovę apie tęsiamų rangos darbų eigą ir užbaigtus namo fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Į šiuos ieškovo prašymus atsakovė atsakė 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku nurodydama, jog sutinka ir priima faktiškai atliktus darbus bei prižadėjo atvežti ieškovui pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą, bet šių veiksmų neatliko. 2019 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovę, jog jis faktiškai yra atlikęs rangos darbų už 36 800 Eur sumą, pareikalavo atsakovės pasirašyti darbų perdavimo aktą bei sumokėti ieškovui 23 800 Eur skolos likutį, o likusius Sutartimi sutartus darbus ieškovas sustabdė iki atsakovės atsiskaitymo. Taigi, atsakovės skola ieškovui yra 23 800 Eur (36 800 Eur -10 000 Eur -30 00 Eur = 23 800 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės 23 800 Eur skolos, 2 152 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 952 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Ž. S.. Taip pat atsakovei nurodė, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.
Atsakovė T. U. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 14 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3831-824/2019 ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d. ieškovas ir atsakovė siekdami nustatyti ir vykdyti preliminarias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie ½ dalis, t. y. apie 5,75 aro), ir jame būsimo 80,00 kv. m. pastatyto gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sąlygas, sudarė Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000,00 Eur. Pagal Preliminarią sutartį pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d., ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d. pastatyti gyvenamąjį namą. Prie Preliminarios sutarties buvo sudarytas Priedas Nr., kuriame šalys nusimatė ir sutarė dėl turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) kainos mokėjimo tvarkos ir darbų atlikimo tvarkos ir terminų. Atsakovė nurodė, kad Preliminarios sutarties sudarymo dieną ji ieškovui grynaisiais pinigais sumokėjo Preliminarioje sutartyje numatytą avansinę 10 000,00 Eur sumą, o šios 10 000,00 Eur sumos gavimą ieškovas patvirtino savo parašu. Paaiškino, kad gavęs avansinę įmoką pagal Preliminarios sutarties nuostatas ieškovas turėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlikti šiuos darbus: parengti namo statybos projektą, gauti statybos leidimą, parengti statybos aikštelę, pašalinti augalinį sluoksnį, atlikti kitus paruošiamuosius darbus bei įrengti pamatus. Atsakovė nurodė, jog ieškovas iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d., negavo statybos leidimo, dėl ko tolimesni gyvenamojo namo statybos darbai buvo negalimi. Ieškovas leidimą statybai gavo tik 2018 m. kovo 9 d., todėl iki šio termino atsakovei neatsirado pareiga sumokėti antrosios Preliminarioje sutartyje numatytos įmokos. Ieškovas neturėdamas statybos leidimo, neteisėtai ir nelegaliai vykdė statybos darbus ir nuolatos reikalavo sumokėti antrą įmoką už namo statybą, net ir žinodamas, kad iki to laiko bankas atsakovei neišdavė kredito gyvenamojo namo statybai. 2018 m. sausio 18 d. su ieškovu buvo sudaryta Statybų darbų rangos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. už 40 000 Eur pastatyti (duomenys neskelbtini), 80 kv. m. namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovui, t. y. atsakovei, o užsakovė įsipareigojo atsiskaityti už darbus prie sutarties sudarytame Priede Nr. 1 nustatyta tvarka. Priede Nr. 1 šalys nusistatė atsiskaitymo tvarką ir darbų grafikus. 2018 m. sausio 18 d. Rangos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė už atliktus darbus turi sumokėti iki 2018 m. gegužės 31 d., tačiau 2018 m. sausio 18 d. Rangos sutarties sudarymo dieną atsakovė sumokėjo ieškovui 5 000 Eur, o ieškovas savo parašu patvirtino, kad 5 000,00 Eur sumą gavo. Atsakovė nurodė, kad susitarė su ieškovu, kad jis savo lėšomis atliks darbų už 25 000 Eur, o atsakovė skolos grąžinimą garantuos išduodama vekselius. Tokiu būdu atsakovė 2018 m. sausio 18 d. pasirašė du paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2018 m. vasario 15 d. besąlygiškai sumokėti ieškovui 10 000 Eur ir 15 000 Eur. 2018 m. sausio 19 d. atsakovė su ieškovu pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko 578/1157 dalis (449 kv. m. bendro ploto dalį, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide B, ir 129 kv. m. ploto dalį (iš 259 kv. m. bendro ploto dalies, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide S) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio pagal 2018 m. sausio 18 d. Rangos sutartį buvo statomas gyvenamasis namas, ir sumokėjo 10 000 Eur. Sudarius šias sutartis ir atlikus mokėjimus, atsakovė tikėjosi, kad ieškovas laiku ir kokybiškai vykdys gyvenamojo namo statybos darbus, nenukryps nuo projekte nustatytų reikalavimų, laikysis gyvenamojo namo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir atliks visus statybos darbus, kad būtų pastatytas kokybiškas, projektą atitinkantis gyvenamasis namas, tačiau kaskart atvykdama apžiūrėti namo statybos, ji rasdavo netinkamai atliktus darbus ir nuolatos prašydavo tvarkyti broką. Atsakovė 2018 m. vasario 15 d. sumokėjo ieškovui 15 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. paprastąjį vekselį. Tačiau, nepaisant to, kad iki 2018 m. vasario 15 d. ieškovas iš atsakovės buvo gavęs 30 000 Eur gyvenamojo namo statybai ir 10 000 Eur už žemės sklypo pardavimą, jis vis dar nebuvo įvykdęs gyvenamojo namo statybai būtinos sąlygos - negavęs statybos leidimo, o tarp ieškovo ir atsakovės nuolatos vyko ginčai dėl nekokybiškų darbų atlikimo ir broko taisymo. Ieškovui 2018 m. kovo 9 d. gavus statybos leidimą atsakovė 2018 m. kovo 26 d. sumokėjo ieškovui 3 000 Eur. Taip pat 2018 m. balandžio 27 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 5 000 Eur. 2018 m. liepos 26 d. atsakovė sumokėjo ieškovui dar 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 5 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį, o ieškovas prievolės pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį patvirtinimui grąžino atsakovei vekselio originalą. Tokiu būdu atsakovė viso ieškovui yra sumokėjusi 10 000 Eur už žemės sklypo įsigijimą ir 53 000 Eur už gyvenamojo namo statybą, todėl ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovė jam sumokėjo tik 13 000 Eur. Ieškovas nurodo, kad yra faktiškai atlikęs darbų už 36 000 Eur, todėl šiuo metu atsakovė nėra ir negali būti skolinga ieškovui 23 000 Eur, nes atsakovė yra permokėjusi ieškovui 17 000 Eur pagal jo paties pateiktą atliktų darbų aktą. Be to, atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytais atliktais darbais ir jų verte, kadangi dalį šių darbų ieškovas yra atlikęs nekokybiškai ir atsakovė bus priversta ištaisyti broką. Ieškovui vykdant gyvenamojo namo statybos darbus atsakovė nuolatos reiškė pretenzijas dėl nekokybiškai atliekamų darbų. 2018 m. liepos 11 d. atsakovė siekdama kontroliuoti, ar statybos darbai atliekami pagal reikalavimus, sudarė Statybų darbų techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo statybų techninės priežiūros paslaugą. Atsiradus techniniam prižiūrėtojui, kuris kontroliavo statybų procesą, darbai ėmė stipriai vėluoti, nes ieškovas nuolatos turėjo taisyti broką, o ieškovo el. paštu siunčiami arba per trečiuosius asmenis perduodami atliktų darbų aktai dėl nekokybiško darbo negalėjo būti pasirašomi. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų aktų, nes jie ieškovo buvo parengti iš anksto ir juose buvo įrašas „darbai atlikti. Pretenzijų neturiu“ ir pan., kas reikštų, kad pasirašiusi tokį perdavimo aktą atsakovė neturi pretenzijų dėl darbų atlikimo ir jų kokybės. Kadangi ieškovas darbus atlikdavo netinkamai, su trūkumais, nekokybiškai ir atliktus darbus reikėdavo taisyti, tiek pati atsakovė, tiek techninis prižiūrėtojas siųsdavo pretenzijas dėl darbų kokybės, o ieškovas sutikdavo juos ištaisyti ir nurodydavo, kad pakoreguos atliktų darbų aktą, tačiau pakoreguoto neatveždavo. Atsakovė gavusi šį vienašališkai ieškovo surašytą jo tariamai atliktų darbų aktą, kartu su techniniu prižiūrėtoju nuvyko į statomą gyvenamąjį namą, apžiūrėjo jį ir konstatavo, kad dalis akte nurodomų darbų atlikta nekokybiškai, apie tai informavo ieškovą ir laukė, kol bus ištaisyti nekokybiškai atlikti darbai, tačiau ieškovas trūkumų iki šiol nepašalino. Taigi atsakovė viso ieškovui yra sumokėjusi 53 000 Eur už gyvenamojo namo statybą, o pats ieškovas teigia, jog yra atlikęs darbų tik už 36 000 Eur, atsakovė nėra ir negali būti skolinga ieškovui, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat ieškovas prašo priteisti delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę, tačiau, kaip jau nurodyta, atsakovė nėra skolinga ieškovui, be to ieškovo reikalavimas mokėti 0,02 procento delspinigius nuo visos 40 000 Eur sumos, kai pats ieškovas patvirtina, kad jo paskaičiavimais skola yra tik 23 800 Eur, yra nesąžiningas, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, o taip pat reikalavimai priteisti palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas atmestini.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo atsakovės prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo preliminaraus sprendimo atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Nurodė, jog aiškiai melagingi atsakovės prieštaravimų motyvai, jog iki 2018 m. vasario 15 d. ieškovas iš atsakovės neva buvo gavęs 30 000 Eur gyvenamojo namo statybai bei dar 10 000 Eur už žemės sklypo pardavimą. Nesutikdamas su šiais atsakovės atstovės teiginiais ieškovas pažymėjo, jog pati atsakovė pripažino, jog abu 2018 m. sausio 18 d. jos bei E. U. išduoti vekseliai buvo skirti atsiskaityti už perkamą žemės sklypą bei jame esantį nebaigtą statyti ir neįregistruotą gyvenamąjį namą. Taigi remiantis pačios atsakovės pripažinimu, jog abu vekseliai bendrai 25 000 Eur sumai buvo išduoti kaip prievolės atsiskaityti už jau faktiškai ieškovo atliktus statybų rangos darbus iki sklypo pardavimo, kurie nebebuvo įtraukti į 2018 m. sausio 18 d. tarp ginčo šalių pasirašytą statybos rangos sutartį, taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės prieštaravimų motyvai, jog 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. E. Urbonavičiaus sumokėti 10 000 Eur buvo skirti tolimesniems rangos darbams pagal rangos sutartį finansuoti, o ne skolai už ankstesnius gyvenamojo namo išorinių sienų mūro darbus. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui siųstu el. laišku atsakovė pripažino, jog iš viso pagal 2017 m. spalio 15 d. preliminariąją sutartį už įsigytą sklypą ir jame nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (atliktus statybos rangos darbus) iš viso yra sumokėjusi 48 000 Eur sumą. Po to, kai E. U. 2018 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo likusią 5 000 Eur skolos dalį už ankstesnius gyvenamojo namo išorinių sienų mūro darbus, atsakovė 2018 m. spalio 30 d. el. laišku atitinkamai nurodė ieškovui, jog šiam dar atlikus truputį tinkavimo ir lauko fasado darbų ir esant bent 80 procentų namo statybos baigtumo koeficientui, atsakovei norisi galutinai atsiskaityti su ieškovu, t. y. „norisi likusius 27 000,00 Eur (nuo 2017-10-15 preliminariosios sutarties kainos (80000 Eur) sumokėti“. Taigi vertinant šių byloje esančių rašytinių įrodymų visumą atmestini kaip nelogiški ir neįrodyti atsakovės teiginiai, jog ji iš viso už rangos darbus pagal 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartį sumokėjo 53 000 Eur ir tokiu būdu permokėjo 17 000 Eur. Jeigu atsakovė iš tiesų būtų permokėjusi ieškovui už atliktus rangos darbus, ji prieštaravimuose neapeliuotų į tariamai netinkamą rangos darbų kokybę, bei po 53 000 Eur sumokėjimo (paskutinis mokėjimas 2018 m. rugsėjo 19 d.), nebūtų prašiusi ieškovo tęsti darbus ir žadėjusi sumokėti likusią 27 000 Eur preliminariosios sutarties kainos dalį. Ieškovas nurodė, kad iš 2018 m. sausio 18 d. rangos sutarties turinio matyti, jog ieškovas vadovaudamasis jam pateikta dokumentacija iki 2018 m. spalio 31 d. imtinai įsipareigojo atsakovės naudai pagal statybos projektą savo technika ir medžiagomis ūkio būdu užbaigti pastatyti 80 m² bendro ploto gyvenamąjį namą atsakovei parduotame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartimi ieškovas atsakovės naudai įsipareigojo atlikti tik likusią statybos rangos darbų dalį, kuri buvo numatyta 2017 m. spalio 15 d. preliminariojoje sutartyje. Kadangi iki 2018 m. sausio 18 d. statybos darbų rangos sutarties pasirašymo ieškovas jau buvo atlikęs namo projekto parengimo, statybvietės parengimo, pamatų įrengimo ir išorinių namo sienų mūro darbus, kurių bendra vertė siekė 30 000 Eur, o paties (tuščio) sklypo kaina buvo 10 000 Eur, rangos sutartimi ginčo šalys susitarė, jog bendra likusių statybos rangos darbų kaina yra 40 000 Eur, kuri privalo būti sumokėta iki 2018 m. gegužės 31 d. Vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir vadovaudamasis Priedu prie rangos sutarties ieškovas po sklypo atsakovei pardavimo nuo 2018 m. sausio 19 d. savo technika ir medžiagomis toliau tęsė statybos rangos darbus ir atliko stogo perdangos įrengimo, mūrloto įrengimo, stogo konstrukcijos (santvaros) montavimo, stogo plėvelės tvirtinimo, stogo lotavimo, stogo grėbėstavimo, plieninės polisterio stogo dangos montavimo darbus, taip pat savo sąskaita nupirko plastikinius dvikamerinius langus ir juos sumontavo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovui atlikus visus aukščiau nurodytus statybos rangos darbus (t. y. užbaigus antrojo etapo rangos darbus pagal 2017 m. spalio 15 d. preliminariąją sutartį) ir suėjus Sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, atsakovė vietoj įsipareigotų sumokėti 40 000 Eur sumos po 2018 m. liepos 26 d. 10 000 Eur dalinės įmokos buvo sumokėjusi iš viso tik 13 000 Eur (3000 Eur (2018 m. kovo 26 d.) + 10 000 Eur (2018 m. liepos 26 d.). Kadangi atsakovės gyvenimo draugo E. U. 2018 m. rugsėjo 19 d. sumokėti 5 000 Eur buvo užskaityti kaip skolos už anksčiau atliktus rangos darbus padengimui, vertinant ieškinyje detaliai aptartą tolimesnį šalių bendradarbiavimą ir sutarties vykdymą, darytina išvada, jog nuo 2017 m. liepos 26 d. atsakovė daugiau ieškovui jokių mokėjimų pagal 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartį nebeatliko. Tai reiškia, jog ieškovui iki rangos darbų sustabdymo faktiškai atlikus rangos darbų už 36 800 Eur sumą, ieškovė liko skolinga 23 800 Eur (36 800 Eur – 10 000 Eur – 3 000 Eur = 23 800 Eur) už faktiškai atliktų rangos darbų dalį.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškinys yra visiškai pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilnoje apimtyje. Iš esmės rėmėsi ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Iš esmės rėmėsi prieštaravimuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 15 d. sudarė preliminarią būsimą gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000 Eur. 2018 m. sausio 18 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. už 40 000 Eur pastatyti (duomenys neskelbtini), 80 kv. m. namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovui, t. y. atsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas paslaugas (darbus), t. y. pastatytą namą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 2018 m. sausio 19 d. atsakovė su ieškovu pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko 578/1157 dalis (449 kv. m. bendro ploto dalį, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide B, ir 129 kv. m. ploto dalį (iš 259 kv. m. bendro ploto dalies, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide S) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Šalių santykių kvalifikavimas
Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
Nagrinėjamu atveju darbai buvo atliekami ieškovo, fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą (verslininkas), rangos darbai atlikti atsakovei – fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. skirti šeimos, namų ūkio poreikiams. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamus požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovas (rangovas) teigia, kad užsakovas jam neatlygino už atliktus darbus, o atsakovė (užsakovė) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl ji neprivalo sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, rangovas turi jai atlyginti nuostolius už darbų trūkumų šalinimą.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 23 800 Eur skolą pagal 2018 m. sausio 18 d. statybos darbų rangos sutartį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog šalys pirmiausia 2017 m. spalio 15 d. sudarė preliminarią būsimą gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000 Eur. 2018 m. sausio 18 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. už 40 000 Eur pastatyti (duomenys neskelbtini), 80 kv. m. namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovui, t. y. atsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas paslaugas (darbus). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartimi ieškovas atsakovės naudai įsipareigojo atlikti tik likusią statybos rangos darbų dalį, kuri buvo numatyta 2017 m. spalio 15 d. preliminariojoje sutartyje. Paaiškino, jog iki 2018 m. sausio 18 d. statybos darbų rangos sutarties pasirašymo ieškovas jau buvo atlikęs namo projekto parengimo, statybvietės parengimo, pamatų įrengimo ir išorinių namo sienų mūro darbus, kurių bendra vertė siekė 30 000 Eur, o paties sklypo kaina buvo 10 000 Eur, rangos sutartimi šalys susitarė, jog bendra likusių statybos rangų darbų kaina yra 40 000 Eur. Taigi atsakovė ieškovui bendrai tiek pagal 2017 m. spalio 15 d. preliminarią būsimą gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, tiek pagal 2018 m. sausio 18 d. statybos darbų rangos sutartį turėjo sumokėti 80 000 Eur. Atsakovė, aplinkybės, kad pagal nurodytas abi sutartis ieškovui turėjo sumokėti 80 000 Eur, neginčijo. Byloje nustatyta, jog atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškovu pagal preliminarią sutartį, ieškovas su atsakove nepaisant to, sudarė rangos sutartį, tačiau iš atsakovės gautus pinigus pirmiausia užskaitydavo kaip skolą pagal preliminarią sutartį. Todėl pagal 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartį ieškovui, kaip jis teigia, buvo sumokėta tik 13 000 Eur, o pagal abi sutartis viso 53 000 Eur.
Byloje kilo ginčas, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas teigė, kad atsakovė viso ieškovui yra sumokėjusi 53 000 Eur, o atsakovė teigė, jog ieškovui yra sumokėjusi 63 000 Eur, t. y. 53 000 Eur už gyvenamojo namo statybą bei 10 000 Eur už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pagal į bylą pateiktą ieškovo detalizaciją atsakovė ieškovui sumokėjo: 2017 m. spalio 15 d. – 10 000 Eur; 2018 m. sausio 18 d. – 5 000 Eur; 2018 m. vasario 15 d. – 15 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį; 2018 m. kovo 26 d. – 3 000 Eur; 2018 m. balandžio 27 d. – 5 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį (iš dalies, nes vekselis išduotas 10 000 Eur sumai); 2018 m. liepos 26 d. – 10 000 Eur; 2018 m. rugsėjo 19 d. – 5 000 Eur (pilnai apmokėtas 2018 m. sausio 18 d. vekselis), viso 53 000 Eur.
Atsakovė prieštaravimuose bei teismo posėdžio metu nurodė atlikusi šiuos mokėjimus: 2017 m. spalio 15 d. – 10 000 Eur; 10 000 Eur pasirašant sutartį pas notarą (notarinė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2018 m. sausio 19 d.); 2018 m. sausio 18 d. – 5 000 Eur; 2018 m. vasario 15 d. – 15 000 Eur; 2018 m. kovo 26 d. – 3 000 Eur; 2018 m. balandžio 27 d. – 5 000 Eur; 2018 m. liepos 26 d. – 10 000 Eur; 2018 m. rugsėjo 19 d. – 5 000 Eur, viso 63 000 Eur. Atsakovė nurodė, jog ieškovui mokėdavo grynais pinigais, ieškovas patvirtino šią aplinkybę.
Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad 53 000 Eur suma, kurią atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už atliktus darbus, tiek pagal mokėjimo datas, tiek pagal mokėtinas sumas, sutampa. Atsakovė teigia, kad papildomai 10 000 Eur ieškovui yra sumokėjusi už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktas 2018 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinusios notarės V. M. elektroninis laiškas, kuriame notarė nurodė, jog už parduotą daiktą (pagal 2018 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atsiskaityta iš karto, jokio atskiro pakvitavimo nebuvo ir neturėjo būti. Pagal 2018 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.1. punktą „Šios sutarties 2.1. punkte nurodytoji Daikto pardavimo Kaina – 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų ir 00 ct) – sumokėta Pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą. Pinigai į notaro depozitinę sąskaitą nemokami. 4.2. Sutartis yra kartu ir pakvitavimas, patvirtinantis, kad 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų ir 00 ct) už parduotą Daiktą Pardavėjas iš Pirkėjo gavo“. Nors ieškovas į bylą pateikė 2018 m. spalio 30 d. elektroninį laišką, kuriame atsakovė rašo „...(duomenys neskelbtini), daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 10 000 Eur už žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad atsakovė ieškovui viso yra sumokėjusi 63 000 Eur.
Prie 2017 m. preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties pateiktas priedas Nr. 1 (Aptariami darbai), iš kurio matyti, kad buvo susitarta dėl šių darbų: namo statybos projekto parengimas; statybos leidimo gavimas; statybos aikštelės paruošimas; augalinio sluoksnio pašalinimas ir kiti paruošiamieji darbai; pamatų įrengimas – gręžtiniai poliniai betoniniai; sklypo pardavimas pirkėjui; išorės sienos – blokelių mūras; vidaus pertvaros – blokelių mūras arba gipso kartono pertvaros.
Prie 2018 m. sausio 18 d. statybos darbų rangos sutarties pateiktas priedas Nr. 1 (Aptariami darbai), iš kurio matyti, kad buvo susitarta dėl šių darbų: dengimo konstrukcijos ir stogo laikančios konstrukcijos –stogo santvaros iš gamyklos; stogo danga – plieninė polisterio danga; lietaus nuvedimas, stogo apskardinimai; perdangos įrengimas; langai – plastikiniai, stiklinimas – dvikamerinis, langų kaina iki 2 500,00 Eur su PVM; išorės šarvuotos durys iki 300,00 Eur su PVM; santechnikos darbai – išvedžiotas po patalpas vandentiekis ir kanalizacija su prisijungimu į lauko tinklus; patalpų šildymas – grindinis, išvedžiojamas grindinio šildymo Henco vamzdynas, vamzdžiai pajungti prie kolektorinės spintos; grindų įrengimas (be apdailos); elektros instaliacijos įrengimas su prijungimu į lauko tinklus, iki šviestuvų pakabinimo; išorės sienų šiltinimas - iš išorės iki 25 cm storio putų polistiroliu; išorės (fasado) apdaila - silikoninis dekoratyvinis struktūrinis tinkas, skardinių palangių įrengimas; perdangos šiltinimas purškiama ekovata iki 35 cm; vidaus sienos ištinkuotos, išglaistytos; įrengtas drenažas aplink namą, sklypas išlygintas, sklypas aptvertas segmentine metaline tvora; grindinio trinkelių įrengimas 30 m², 1 m² kaina iki 6,00 Eur/m².
Išanalizavus į bylą pateiktą 2018 m. rugpjūčio 20 d. darbų aktą, 2018 m. spalio 31 d. darbų aktą bei 2018 m. sausio 18 d. – 2019 m. sausio 24 d. darbų aktą Nr. 6B-01 nustatyta, jog ieškovas neatliko šių darbų: neprijungė vandentiekio bei kanalizacijos prie lauko tinklų; nesumontavo kolektorinės spintos; neatliko išorės (fasado) apdailos (silikoninis dekoratyvinis tinkas); neįrengė skardinių palangių; neišglaistė vidaus sienų; sklypo neaptvėrė segmentine metaline tvora; neįrengė 30 m² grindinio trinkelių bei neišlygino sklypo. Ieškovas sutinka, kad šių darbų neatliko. Pažymėtina, jog darbų perdavimo – priėmimo aktas, nors ir pripažįstamas sandoriu, nagrinėjant bylą teismo vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą.
Byloje kilo ginčas dėl neatliktų darbų kainos. Ieškovas į bylą pateikė paskaičiavimus, jog jis neatliko darbų už 3 200 Eur, t. y. 100 Eur už vandentiekio prijungimą prie lauko tinklų; 100 Eur už kanalizacijos prijungimą prie lauko tinklų, 200 Eur už kolektorinės spintos sumontavimą; 950 Eur už išorės (fasado) apdailą; 150 Eur už skardinių palangių įrengimą; 400 Eur už vidaus sienų išglaistymą; 700 Eur už sklypo aptvėrimą segmentine metaline tvora; 500 Eur už 30 m² grindinio trinkelių įrengimą; 100 Eur už sklypo išlyginimą.
Atsakovė nesutikdama su ieškovu pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinę sąmatą Nr. S002, kurioje nurodyta, jog už fasadinių sienų apdailą – 1 821,71 Eur; už lauko palangių įrengimą – 258,05 Eur; už vidaus sienų glaistymą – 1 435,13 Eur; už tvoros įrengimą – 1 928,08 Eur; už trinkelių grindinio įrengimą – 1 017,36 Eur; už sklypo išlyginimą – 109,08 Eur. Taip pat atsakovė pateikė UAB „Bavista“ 2019 m. kovo 5 d. statybos montavimo darbų sąmatas už įvadų įrengimo darbus 3 781,64 Eur sumai bei pagrindinių trasų privedimo darbus už 3 653,69 Eur sumą. Taigi pagal atsakovės pateiktas sąmatas neatliktų darbų kaina sudaro 15 384,33 Eur sumą (su PVM). Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų PVM mokėtojas, todėl iš bendros 15 384,33 Eur sumos išminusuotina PVM suma (15 384,33 Eur – 1 379,58 Eur pagal lokalinę sąmatą Nr.S002 – 656,32 Eur pagal 2019 m. kovo 5 d. statybos – montavimo darbų sąmatą – 634,11 Eur pagal 2019 m. kovo 5 d. sąmatą), bendra neatliktų darbų suma 12 714,32 Eur (be PVM).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Ieškovo pateikti paskaičiavimai apie neatliktus darbus nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinę sąmatą Nr. S002, kuri, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas G. B., paskaičiuota pagal UAB „Sistela“ kainų nustatymo sistemą, kuri labiausiai paplitusi Lietuvos statybos rinkoje, UAB „Bavista“ sąmatas. Ieškovas šių atsakovės pateiktų duomenų nenuginčijo. Be to, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ darbuotojai apžiūrėjo statinį, buvo apklausti teismo posėdyje. Teismas daro išvadą, jog ieškovo paskaičiavimų teisingumas kelia abejonių, o atsakovės pateikti įrodymai yra objektyvūs bei patikimi ir labiau atitinkantys realią darbų ir medžiagų kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp priteistinos skolos už atliktus statybos darbus ir suma už neatliktus darbus, t. y. 4 285,68 Eur (80 000 Eur (bendra suma) – 63 000 Eur (sumokėta atsakovės suma ieškovui) – 12 714,32 Eur (neatlikti darbai) = 4 285,68 Eur).
Dėl atsakovės gynimosi būdo, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovė (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis atliktų darbų trūkumais
Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Šioje byloje atsakovė nuo pareikšto ieškovo reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovė nuo pareikšto ieškovo reikalavimo gynėsi, be kita ko, nurodydama tokias aplinkybes: ieškovas tinkamai neįvykdė rangos sutarties – darbus atliko nekokybiškai. Teismų praktikoje laikoma, kad atsiliepimas yra tinkamas gynimosi būdas tokio pobūdžio bylose.
Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai.
Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. vasario 7 d. vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. PDS 02/07 (toliau – Apžiūros aktas Nr. PDS 02/07). Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodyti šie defektai: su trūkumais įrengtas putplasčio plokščių šiltinamasis sluoksnis; patalpose įrengtos 9 cm storio smulkiagrūdžio betono šildomos grindys; ant fasado plokščių pastebimos šarminės dėmės; netinkamai atliktas stogo pakalimas; naudotos medinės lentelės nudažytos netolygiai, išblukusios; lubų OCB plokščių dangos pažeidimas drėgme; nebaigta įrengti statinio pamatų drenažo sistema; neįrengti reviziniai šuliniai; netinkamai įrengti pastato langų ir durų angokraščiai; vietomis pastebimas fasado armavimo dangos mechaninis pažeidimas, pastebimas neįleistas armavimo tinklelis, neįrengta fasado ir cokolio mazge lašalinė; netinkamai įrengta stogo priešvėjinė dangą; vidaus sienų tinkavimas su trūkumais; netinkamai įrengta elektros instaliacija; nebaigtas vandentiekio sistemos įrengimas; su trūkumais įrengtas pertvarų mūras; vidinių sienų, atitvarų tinkavimo darbai atlikti su trūkumais.
Ieškovas pateikė MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ 2020 m. sausio 6 d. statinio apžiūros aktą Nr. SAA2020/01-001 vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini). Statinio apžiūros akte Nr. SAA2020/01-001 nurodyti defektai: lietvamzdžiai nepajungti į drenažinę sistemą; viso pastato perimetru neįrengta nuogrinda; įėjimui į pastatą neįrengta įėjimo laiptų aikštelė; nublukęs stogo pakalimo iš medinių lentelių paviršius; keliose vietose matosi neįleistas armavimo tinklelis, pastebėti mechaniniai paviršiaus pažeidimai.
Prie Apžiūros akto Nr. PDS 02/07 pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinė sąmata Nr. 001 17 231,45 Eur sumai (be PVM). Taip pat atsakovė pateikė UAB „Standera“ atliktų darbų aktą Nr. 008, serija STA, 2 505 Eur sumai (be PVM).
Prie Statinio apžiūros akto Nr. SAA2020/01-001 pateikta lokalinė sąmata 1 403,17 Eur sumai (be PVM).
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, remdamasi darbų trūkumų faktu bei būtinybe šiuos trūkumus ištaisyti, bylos nagrinėjimo eigoje savo lėšomis darbų trūkumų nebuvo ištaisiusi (bent jau tokių įrodymų teismui nepateikta). Taigi, reikalavimas dėl darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo grindžia tikėtinu nuostolių dydžiu (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus sprendžia, jog dalis Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų, t. y. nebaigta įrengti statinio pamatų drenažo sistema, neįrengti reviziniai šuliniai; nebaigtas vandentiekio sistemos įrengimas, jau yra priskirti prie nebaigtų darbų. Taip pat dalis Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų yra ištaisyti. 2019 m. sausio 7 d. elektroniniame laiške ieškovas rašo, jog „šiandien visos pelėsiu padengtos plokštės pilnai išmontuotos. Rytoj pradėsime montuoti naujas OCB plokštes“, tai patvirtina, kad pakeistos lubų OCB plokščių dangos. Taip pat atsakovės pateiktoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinėje sąmatoje Nr. 001 pateikti paskaičiavimai fasadinių sienų šiltinimo defektų šalinimui, tačiau tiek UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Ataskaitoje Nr. 1 ir Ataskaitoje Nr. 2 nurodyta, kad fasado šiltinimo darbai atlikti su trūkumais, tačiau trūkumai ištaisyti sekančią dieną. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytojas L. G.. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojai L. G., Ž. P. paaiškino, kad defektai nebuvo esminiai, defektai susiję su tuo, kad nebaigta statyba. Liudytojas G. B. paliudijo, kad kol statyba neužbaigta, defektus buvo galima pašalinti, o kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas dėl atsakovės veiksmų statybos neužbaigė ir tokiu būdu negalėjo pašalinti statybos defektų. Atsakovės pateiktame UAB „Standera“ atliktų darbų akte Nr. 008, serija STA, neaišku apie kokių sienų nelygumų pašalinimus, lyginimą bei tinkavimą kalbama (vidinių ar išorinių), pažymėtina, kad ir pateiktoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinėje sąmatoje Nr. 001 yra nurodytas vidaus sienų tvarkymas, todėl neaišku, ar tai nėra dvigubas paskaičiavimas. Ieškovas su Statinio apžiūros akte Nr. SAA2020/01-001 nurodytais defektais sutiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybe, jog dalis trūkumų yra ištaisyti, dalis trūkumų priskirti prie nebaigtų darbų, atsakovės pateiktos sąskaitose yra neaiškumų, įskaičiuoti atlikti darbai, todėl teismas vadovaujasi prie Statinio apžiūros akto Nr. SAA2020/01-001 pateikta lokaline sąmata 1 403,17 Eur sumai (be PVM), kuria įvertinti statybos darbų defektai. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Taigi ieškovui priteistina suma sudaro skirtumą tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų (4 285,68 Eur - 1 403,17 Eur (be PVM) = 2 882,51 Eur).
Minėta, jog atsakovė reiškia reikalavimus dėl preliminarių (tikėtinų) nuostolių (darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidų), todėl tuo atveju, jeigu realiai šalinant darbų trūkumus, šios išlaidos pagrįstai būtų didesnės, atsakovė nepraranda galimybės prašyti priteisti realiai patirtus nuostolius, kurių nepadengtų preliminarūs priteisiami nuostoliai.
Be to, teismas pažymi, jog Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys); remiantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, užsakovas gali pareikšti reikalavimus ir dėl darbų rezultato trūkumų, paaiškėjusių jo naudojimo metu.
Dėl delspinigių priteisimo
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Šalys 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties 7.1. punkte susitarė, jog jeigu užsakovas be teisinio pagrindo nesumoka Rangovui Priede Nr. 1 prie šios Sutarties sutartų sumų nustatytais terminais, tuomet užsakovas už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,02 procento delspinigius nuo visos šios sutarties kainos.
Ieškovas nurodo, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutarties kainą iki 2018 m. gegužės 31 d. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas neprieštaravo, jog šalys nesivadovavo sutartyje nurodytais mokėjimo ir darbų atlikimo terminais. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovei skaičiuoti delspinigius nuo 2018 m. gegužės 31 d. yra neteisinga. Įvertinus bylos medžiagą, liudytojų, šalių paaiškinimus, spręstina, kad šalys viena kitai įsipareigojimų nebevykdė nuo 2019 m. sausio 24 d. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Sutarties 7.1. punkto nuostatą dėl delspinigių skaičiavimo, nuo 2019 m. sausio 24 d. ieškovui atsirado pagrindas reikalauti iš atsakovės delspinigių už pradelstą atsiskaitymą. Delspinigiai nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (iki bylos iškėlimo teisme dienos) apskaičiuoti nuo visos 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties sumos – 40 000 Eur (Sutarties 7.1. punktas). Teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 344 Eur delspinigių (40 000 Eur x 0,02 proc. x 43 d.).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo išlaidas sudaro 292 Eur žyminis mokestis bei 2 700 Eur už teisinės pagalbos išlaidas, taigi ieškinį patenkinus 28 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistina 837,76 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 2 100 Eur už advokato pagalbą bei 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, taigi ieškinio netenkinus 72 procentų dalyje, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 598,40 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Atsižvelgiant į šiuo teismo sprendimu iš atsakovės priteistą sumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki 4 064,27 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės T. U. 2 882,51 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių eurų 51 ct) skolą, 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 226,51 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 837,76 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Ž. S..
Priteisti iš ieškovo Ž. S. 1 598,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei T. U..
Sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės T. U. turto arešto mąstą iki 4 064,27 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.