Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1-jo notaro biuro notarė Aldona Kundrotienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

4. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

5. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra I. M. ir L. M. dukra. I. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) yra V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), bei T. M. sūnus. M. V. M. sutuoktinė T. M. mirė (duomenys neskelbtini). T. M. iki savo mirties buvo priėmusi po savo sutuoktinio V. M. mirties turtą, t. y. po V. M. mirties jo sutuoktinei T. M. 1999 m. kovo 26 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. K1AK-4178, į mirusio sutuoktinio V. M. turtą – pinigines lėšas.

7. Klaipėdos 1 Notarų biuro notarė A. Kundrotienė 2025-02-28 raštu Nr. S-102, atsisakė atlikti notarinius veiksmus, t. y. išduoti pareiškėjai, kaip palikėjo V. M., paveldėtojai, paveldėjimo teisės liudijimus į nekilnojamą palikėjo turtą. Nurodė, kad T. M., a. k(duomenys neskelbtini) 1999 m. kovo 26 d. pareiškimu, registro Nr. K1AK-4177, kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jos sutuoktinio V. M., a. k (duomenys neskelbtini) mirties. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla po V. M. mirties ir jo sutuoktinei T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į mirusio sutuoktinio V. M. turtą - pinigines lėšas, 1999 m. kovo 26 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. K1AK-4178. Palikimo po sutuoktinio V. M. atsiradimo metu, galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jį priimti. Taip pat, numatyta, kad neleidžiama palikimo priimti dalimis arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi, T. M. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio V. M. mirties. Jokie kiti įpėdiniai, taip pat ir pareiškėjos A. L. L. tėvas (mirusiojo sūnus) I. M., miręs (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą, dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė.

8. Pažymėjo, jog įstatymas numato, kad neleidžiama palikimo priimti dalimis arba su sąlygomis ar išlygomis, t. y. įpėdinis priima visą palikimą arba atsisako viso palikimo, negalima priimti dalies palikimo, o kitos dalies palikimo atsisakyti. Taigi, įpėdinis savo laisva valia arba priima visą palikimą arba atsisako viso palikimo. Palikimo priėmimas yra besąlyginis ir ši įstatymo norma yra imperatyvi.

9. Kadangi, mirusiojo V. M. sūnus I. M., po savo tėvo V. M. mirties, dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, preziumavo, kad I. M. prarado teisę į palikimą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas mirusiojo sutuoktinei T. M., kuri ir priėmė visą palikimą. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis turėtų kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir/arba panaikinimo. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas negali būti paties notaro panaikintas ar pakeistas kitu. Paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies ar visiškai negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, pagal kitų įpėdinių pateiktą ieškinį.

10. Nuosavybės teisės liudijimo išdavimas pergyvenusiam sutuoktiniui, nėra paveldėjimo teisės reguliavimo objektas, tai išplaukia iš tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio, kuris numato, kad santuokos metu įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Notariato įstatymo 52 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės liudijimas į pusę santuokos metu įgyto turto, nepaisant, kurio iš sutuoktinių vardu turtas registruotas, gali būti išduodamas tik pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio pareiškimą. T. y. kai santuokos metu įgytas turtas, registruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, tik jo sutikimu, gali būti išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į mirusiam sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau, tokio sutikimo mirusiojo sutuoktinė T. M. neišreiškė ir nuosavybės teisės liudijimas į mirusiam sutuoktiniui V. M. priklausančią turto dalį, nebuvo išduotas.

11. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos pirmajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po A. L. M. senolės T. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pagrindas: 2023 m. rugsėjo 20 d. testamentinės įpėdinės S. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM- 4409, ir (duomenys neskelbtini) mirusiosios vaikaitės A. L. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-5325, kuriuo ji palikimą priėmė pagal apyrašą. Minėtais pareiškimas testamentinė įpėdinė S. M. ir mirusiosios vaikaitė A. L. M. palikimą po T. M. mirties priėmė ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. M. T. M. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-572, kuriuo visą savo turtą paliko S. M.. Paveldėjimo byloje nustatyta, kad T. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas jos santuokos su sutuoktiniu V. M. metu. Mirusiosios sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini) M. T. M. 1999 m. kovo 26 d. kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio V. M. mirties. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo vedama paveldėjimo byla po V. M. mirties ir jo sutuoktinei T. M. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė 1999 m. kovo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. K1AK-4178, į mirusio sutuoktinio V. M. turtą - pinigines lėšas.

12. Palikimo po sutuoktinio V. M. atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Taip pat numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi, T. M. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio mirties. Jokie kiti įpėdiniai, taip pat ir pareiškėjos A. L. M. tėvas (mirusiojo sūnus) I. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė.

13. Pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų prašo pripažinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės Aldonos Kundrotienės atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu, įpareigoti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarę Aldoną Kundrotienę išduoti pareiškėjai A. L. L. paveldėjimo teisės liudijimus į po V. M. mirties likusį turtą, kuriam nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.1 straipsnio 1 dalis).

15. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas arba pradėjus faktiškai jį valdyti ar įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). Pažymėtina, kad paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

16. Kaip jau minėta, palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, sukeliantis materialines teisines pasekmes, o notaras savo funkcijas turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Taigi notaras, priimdamas įpėdinio prašymą dėl palikimo priėmimo turi patikrinti besikreipiančio asmens tapatybę, įgaliojimus veikti kito asmens vardu, įpėdinio giminystės ryšius su mirusiu asmeniu patvirtinančius duomenis pagal pateiktus originalius dokumentus, nustatyti, ar įpėdinis kreipiasi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

17. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. M. 1999 m. kovo 26 d. pareiškimu, registro Nr. K1AK-4177, kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jos sutuoktinio V. M. mirties. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla po V. M. mirties ir jo sutuoktinei T. M. į mirusio sutuoktinio V. M. turtą - pinigines lėšas, 1999 m. kovo 26 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. K1AK-4178. Palikimo po sutuoktinio V. M. atsiradimo metu, galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jį priimti. Taip pat, numatyta, kad neleidžiama palikimo priimti dalimis arba su sąlyga ar išlygomis. T. M. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio V. M. mirties. Jokie kiti įpėdiniai, taip pat ir pareiškėjos A. L. L. tėvas (mirusiojo sūnus) I. M., miręs (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą, dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė.

19. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos pirmajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po A. L. M. senolės T. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pagrindas: 2023 m. rugsėjo 20 d. testamentinės įpėdinės S. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM- 4409, ir (duomenys neskelbtini) mirusiosios vaikaitės A. L. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-5325, kuriuo ji palikimą priėmė pagal apyrašą. Minėtais pareiškimas testamentinė įpėdinė S. M. ir mirusiosios vaikaitė A. L. M. palikimą po T. M. mirties priėmė ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. M. T. M. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-572, kuriuo visą savo turtą paliko S. M.. Paveldėjimo byloje nustatyta, kad T. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas jos santuokos su sutuoktiniu V. M. metu. Mirusiosios sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini) M. T. M. 1999 m. kovo 26 d. kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio V. M. mirties. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo vedama paveldėjimo byla po V. M. mirties ir jo sutuoktinei Tatjanai M. K. m. pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė 1999 m. kovo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. K1AK-4178, į mirusio sutuoktinio V. M. turtą - pinigines lėšas.

20. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas mirusiojo sutuoktinei T. M., kuri ir priėmė visą palikimą. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis turėtų kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir/arba panaikinimo. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas negali būti paties notaro panaikintas ar pakeistas kitu. Paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies ar visiškai negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, pagal kitų įpėdinių pateiktą ieškinį. Nuosavybės teisės liudijimo išdavimas pergyvenusiam sutuoktiniui, nėra paveldėjimo teisės reguliavimo objektas, tai išplaukia iš tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio, kuris numato, kad santuokos metu įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Notariato įstatymo 52 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės liudijimas į pusę santuokos metu įgyto turto, nepaisant, kurio iš sutuoktinių vardu turtas registruotas, gali būti išduodamas tik pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio pareiškimą. T. y. kai santuokos metu įgytas turtas, registruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, tik jo sutikimu, gali būti išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į mirusiam sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau, tokio sutikimo mirusiojo sutuoktinė T. M. neišreiškė ir nuosavybės teisės liudijimas į mirusiam sutuoktiniui V. M. priklausančią turto dalį, nebuvo išduotas.

21. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti notarės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. L. L. skundą dėl notarės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.