- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-828-498/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 1 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 31 d. Neatlikta bausmės dalis –7 mėnesiai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m rugpjūčio 10 d., dieną).Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. M., konstatavęs, kad nors nuteistasis A. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad Komisija nutarė taikyti skundo autoriui lygtinį paleidimą iš pataisos namų pagal 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio Komisijos nutarimo nepatvirtino, nors tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 dalyje, nenurodęs procesinių Komisijos pažeidimų. Pažymima, kad apylinkės teismas konstatavo, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau vis tiek lygtinio paleidimo klausimą svarstė iš naujo , tuo padarydamas Komisijos darbą niekiniu.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti „neabejotinos išvados“ apie skundo autoriaus pasitaisymą, tačiau tokią išvadą padarė Komisija. Be to, neaišku, kodėl apylinkės teismas negali padaryti tos išvados. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas pataisos namuose nepadarė nusikaltimų, buvo svarstytas už vieną pažeidimą, tačiau baustas nebuvo, kas patvirtina, jo pažeidimas nebuvo šiurkštus. Atsižvelgiant į tai, tvirtinama, kad teismo abejonės neturi pagrindo. Be to, pabrėžiama, kad skundo autorius pataisos namuose dirba, gyvena priklausomybę turinčių nuteistųjų reabilitacijos centre, yra paskatintas, atlikęs reikiamą atlikti bausmės dalį. Anot apelianto, taip pat svarbu, kad juo pasitiki Komisija, pataisos namų administracija, psichologinė tarnyba. Todėl teigiama, kad apylinkės teismo išvados paremtos tik spėjimais ir prielaidomis.Nesutinkant su skundžiamos nutarties motyvų dėl kriminogeninių veiksnių, skunde nurodoma, kad tai praeities dalykas, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį vertinama dabartis. Tai nurodė ir Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 1S-75-498/2017. Tvirtinama, kad tokiu būdu teismas nesilaikė aukštesnės instancijos teismo praktikos.Anot apelianto, apylinkės taip pat nepagrįstai vertina jo padarytą pažeidimą, nors to neturėtų daryti, kadangi Kauno apygardos teismo praktika rodo ką kitką . Be to, skundo autoriaus teigimu, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste netaikant lygtinio paleidimo, baudžiama antrą kartą už tą patį, kas draudžiama.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, skunde pažymima, kad Kauno apygardos teismas kaip tik yra pasisakęs, jog būtent materialusis paleidimo pagrindas yra tikimybės nenusikalstamo elgesio ateityje garantas.Anot skundo autoriaus, taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos REC (99)22 ir Europos Tarybos ministrų komiteto REC (2003) 22.Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 41 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jam palankių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro organizuotose veiklose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbo Valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, šiuo metu dirba pataisos namuose valytojo pareigose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su ankstesniu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 57 balai), tačiau rizika išlieka vidutinė (41 balai). Pažymėtina, kad iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad A. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad A. M. atlieka bausmę jau pagal antru nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuriuo jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė atidėjimo sąlygas. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, bausmę atlieka už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir nors supranta, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikaltimu ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes kurias jam per sunkios kontroliuoti. Be to, socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis bausmės metu palaiko ryšius su keliais draugais, turi socialinį tinklą už šeimos ribų. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net du kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirba, buvo 1 kartą paskatintas, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Nesutiktina su nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismas nepagrįstai dar kartą vertino tas aplinkybes, kurias jau įvertino komisija, nesilaikė BPK numatytos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo tvarkos, nutarties tinkamai neargumentavo ir nepagrindė. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti komisijos nutarimą arba jo nepatvirtinti. Būtent tai apylinkės teismas ir padarė. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedūrinių pažeidimų komisijai svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad komisijos išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, priešingai, negu teigia nuteistasis, apylinkės teismas BPK 360 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad tolesnis pataisos procesas laisvėje šiuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo išvados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Pabrėžiama, kad dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal BVK įtvirtintą reglamentavimą nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama darant išvadą apie lygtinio paleidimo taikymo galimybę.Nuteistojo A. M. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. BVK nenumato besąlyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi būti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris šiuo atveju nenustatytas. Nors nuteistasis skunde taip pat nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, kad būtent komisijai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinių atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams ir tokių neatitikimų šiuo atveju komisija nenustatė, pažymima, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, BVK numatytais atvejais klausimus dėl komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priima ne komisija, o teismas, patikrinęs komisijos priimtą nutarimą teisėtumo (ar nebuvo padaryta procesinių pažeidimų) ir pagrįstumo (ar išvados atitinka faktines aplinkybes) aspektu (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.