Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
1-1379-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07702-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Serg Pelš
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07702-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Serg Pelš,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, šiuo metu suimtas, nedirbantis, teistas 17 kartų, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atlikęs bausmę, paleistas 2018 m. spalio 30 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą (kišenvagystė), o būtent, jis 2019 m. vasario 23 d., apie 11.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas viešoje vietoje, važiuodamas 53-ojo maršruto autobusu, Kalvarijų g., Vilniuje, minėtam autobusui įvažiavus į viešojo transporto stotelę ,,B. L. skveras“, esančią Kalvarijų g., Vilniuje, iš M. Z. K. rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ 80 eurų vertės, su odiniu dėklu 15 eurų vertės bei su sim kortele 2 eurų vertės, po ko iš karto su minėtais daiktais iš minėto autobuso išlipo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi prie viešojo transporto stotelės „B. L. skveras“ buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. Z. K. priklausantį 97 eurų vertės turtą (kišenvagystė).

Nurodytais veiksmais A. S. pasikėsino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d.) padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad tada važiuodamas autobusu nuo Žaliojo tilto iki Žalgirio stotelės, pamatė rankinę, paėmė iš jos telefoną, nieko negalvodamas, be tikslo pasipelnyti, iš autobuso išlipus, sulaikė pareigūnai. Paaiškino, kad pajamų turi – jis pats dirba nelegaliai, jo sugyventinė irgi dirba, pinigų jiems užtenka, be to, prižiūri savo neįgalią motiną, kuri yra globos namuose. Nurodė, kad jo sesuo gydosi reabilitacijos centre, kurio direktorius nurodė, kad gali laiduoti už jį (kaltinamąją), gali jį priimti į reabilitacijos centrą, kur galėtų dirbti, gydytis, nors jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, bet jis ten galėtų dirbti su savimi psichologiškai. Nurodė, kad taip pasielgė dėl kvailumo, netyčia, nusikaltimai nėra jo pragyvenimo tikslas, nusižengimą padarė, tačiau jis nėra sunkus, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes būtų nesąžininga sėdėti kalėjime, kai jis gali dirbti, nori atsiprašyti nukentėjusiosios.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad 2019 m. vasario 23 d. nuo 7.00 val. iki 16.00 val. dirbo kartu su Vilniaus AVPK KP NNTV vyriausiuoju patruliu R. S. ir A. Č., apie 11.20 val. įlipo į 53 maršruto autobusą pro galines duris, stotelėje „Kalvarijų turgus“. Autobusui pradėjus važiuoti, pastebėjo, kad minėtu autobusu važiuoja jiems žinomas A. S., kuris linkęs vykdyti kišenvagystes. Privažiavus stotelę „B. L. skveras“, pamatė, kaip A. S. kaire ranka ištraukia iš senyvos moters juodos spalvos rankinės daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, ir staigiai išlipa iš minėto autobuso, kartu su juo išlipo dar vienas vyriškis. Ji greitai priėjo prie minėtos moters ir prisistačiusi policijos pareigūne bei parodžiusi tarnybinį pažymėjimą, paklausė ar pas ją nedingo iš rankinės vertingi daiktai. Moteris, kuri jai prisistatė M. Z. K., apžiūrėjusi rankinę pasakė, kad dingo jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, rudame atlenkiamame dėkle. Radijo ryšiu pranešė R. S. ir A. Č. apie įvykdytą kišenvagystę. Jie sulaikė A. S. ir kaip vėliau paaiškėjo A. P. netoli stotelės. Pas A. S., paviršutinės apžiūros metu R. Č. rado moters nurodytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su rudu atlenkiamu dėklu. Įtarus, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, tai yra kišenvagystė A. S. ir A. P. buvo sulaikyti ir apie 11.41 val. pristatyti į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK budėtojų dalį tolimesniam aiškinimuisi. Pristatant minėtus asmenis į Vilniaus m. 1 PK buvo panaudotos spec. Priemonės - antrankiai (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. Z. K. parodė, kad autobusu važiavo Kalvarijų gatve ir planavo užeiti į parduotuvę „Lidl“. Važiavo autobuse ties vidurinėmis durimis. Jame nedaug žmonių. Stovėjo autobuso viduryje, nugara į langą, viena ranka laikėsi už autobuso turėklo. Rankinę laikė ant kairės rankos. Pajuto, kad šalia stovėjęs vyriškis ją pastūmė savo kūnu. Jis buvo aukštesnis už ją, apie 180-185 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynais džinsais ir raudona striuke. Vyriškio veido neįsidėmėjo. Ji šiek tiek atsitraukė nuo jo, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Kai minėtas vyriškis išlipo iš autobuso, prie jos priėjo nepažįstama moteris, kuri prisistatė policijos pareigūne ir parodė jai tarnybinį pažymėjimą. Ji paklausė jos, ar nieko nepasigedo. Apžiūrėjusi rankinę, pastebėjo, kad nėra jos mobilaus ryšio telefono „Samsung“ su rudos spalvos dėklu. Telefono vertė 80 eurų. Telefone buvo naudojama Telia SIM abonentinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jai padaryta 80 eurų turtinė žala (b. l. 22).

Papildomai apklausta M. Z. K. parodė, kad ji lieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, tik nori papildyti, kad buvo pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ 80 Eur. vertės, kuris buvo įdėtas į odinį nenaują dėklą 15 Eur. vertės, mobilaus ryšio telefone buvo įdėta „Telia“ SIM kortelė 2 Eur. vertės. Praeidamas vaikinukas ją nestipriai pastūmė ir ji iš karto pagalvojo, dėl ko jis su ja taip pasielgė, ji juk jam nieko blogo nepadarė. Jos rankinė buvo be užtrauktuko, tik susegama su metaliniais magnetukais, o telefonas buvo įdėtas į rankinės kišenėlę, kurios tuo metu neužtraukė užtrauktuku. Odinės rankinės, kurią turėjo tuo metu, kai iš rankinės pavogė jos mobilaus ryšio telefoną, vertė bus apie 30 Eur., Kiek prisimena, kai dar autobusas buvo nesustojęs, tai mergina garsiai pasakė, kad keleiviai pasitikrintų telefonus ir ši mergina nuolat žiūrėjo į ją. Ji pasižiūrėjusi į rankinę pamatė, kad pavogtas jos mobilaus ryšio telefonas. Tada priėjusi mergina prie jos paprašė, kad išliptų iš autobuso. Tada ją atvežė į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, kur ją apklausė ir atidavė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kartu su dėklu ir SIM kortele. Mobilaus ryšio telefonas nesugadintas, ji nereikš civilinio ieškinio, nes pavogti daiktai jai grąžinti. Daugiau jokių smulkesnių įvykio aplinkybių neprisimena ir nieko daugiau nurodyti negali (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. vasario 23 d. ryte Naujininkų žiede sutiko iš matymo pažįstamą. Pažinojo jį, kai sėdėjo Alytaus pataisos namuose. Visi jį vadina „barada“, kiek žino vardas A.. Jis pasiūlė jam alaus. Važiavo autobusu 3G. Išlipo „Žaliojo tilto“ stotelėje. Ten įlipo į kitą autobusą, maršrutinio numerio neatsimena. Autobuse stovėjo prie vidurinių durų. Jame buvo gal kokių iki 20 žmonių. Kelis kartus A. buvo nuėjęs nuo jo. Stotelėje priešais Žalgirio „Maxima“ Andrius jam pasakė, kad lipa šitoje stotelėje. Kai jie išlipo iš autobuso, prie jų priėjo trys civiliai vyriškiai, prisistatę policijos pareigūnais. Jis stovėjo šalia A.. Vyriškiai juos apieškojo. Pas jį rado kažkokį telefoną. Pareigūnai pasakė, kad jie bus sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 32).

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 2019 m. vasario 23 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas (b. l. 16-20), mobiliojo ryšio telefonas grąžintas M. Z. K. (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

A. S. inkriminuotas pasikėsinimas įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė).

Minėti baudžiamojoje byloje teisėtai surinkti duomenys papildo vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas, įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. S. 2019 m. vasario 23 d., apie 11.20 val., būdamas viešoje vietoje – t. y. važiuodamas 53-ojo maršruto autobusu, Kalvarijų gatve, Vilniuje, šiam autobusui esant viešojo transporto stotelėje ,,B. L. skveras“, iš nukentėjusiosios M. Z. K. rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ 80 eurų vertės, su odiniu dėklu 15 eurų vertės bei su sim kortele 2 eurų vertės, po ko iš karto su minėtais daiktais iš autobuso išlipo, tačiau išlipus iš autobuso, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas A. S. rado jau minėtą nukentėjusiosios turtą. Šios aplinkybės nustatytos tiek iš kaltinamojo parodymų, kurie pripažintini nuosekliais – tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis detaliai nurodė su minėtu įvykiu susijusias aplinkybes bei pripažino atlikęs nurodytus veiksmus. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir patį įvykį betarpiškai mačiusios liudytojos R. A. (policijos pareigūnės) parodymai, kuriuose ji parodė, be kita ko, jog įlipusi į minėtą autobusą, ji pamatė jiems žinomą A. S. bei stebėjo jį – matė, kaip pastarasis buvo įkišęs į nukentėjusiosios rankinę ranką, iš rankinės kažką paėmė bei iš karto išlipo iš autobuso. Nukentėjusioji M. Z. K. parodė aplinkybės, susijusias su tuo, jog autobuse prie jos priėjo liudytoja R. A. bei prisistačiusi policijos pareigūne, paklausė, ar iš jos rankinės niekas nedingo, po ko ji pamatė, kad rankinėje nebėra mobiliojo ryšio telefono. Be to, atitinkamas aplinkybes patvirtina ir tai, jog iš karto po įvykio, kaltinamajam išlipus iš minėto autobuso, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei apžiūros metu pas jį buvo rastas būtent nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas.

Vertindamas pastarąsias nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad jos visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje - kišenvagystės, objektyviuosius požymius, kadangi kaltinamasis viešoje vietoje iš nukentėjusiosios rankinės paėmė svetimą (nukentėjusiajai priklausantį) turtą, tačiau, pažymėtina, jis nurodytos veikos nebaigė, kadangi iš karto po to, kai išlipo iš autobuso, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi kadangi kaltinamasis realios galimybės disponuoti minėtu nukentėjusiosios turtu neturėjo, nes jį sulaikė policijos pareigūnai, spręstina, kad atitinkami A. S. veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad A. S. veika atitinka visus – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tiesioginė tyčia – kadangi jis suvokė savo veiksmų esmę, jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų siekė) nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl pripažintina, kad jis pasikėsino įvykdyti nurodytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už joje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika nuosavybei – tyčinis (tiesioginė tyčia) apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, civilinis ieškinys nepareikštas (pasikėsintas pagrobti nukentėjusiosios turtas, jį radus pas kaltinamąjį, jai grąžintas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis visiškai prisipažino bei nurodė, kad gailisi, vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius kaltinamojo teistumus, be kita ko – tai, jog tokio pobūdžio veika, kaip kad nagrinėjama, padaryta ne pirmą kartą, jo nuorodą į nuoširdų gailestį vertina kaip deklaratyvią.

Atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – kaip minėta, jis teistas, o būtent – teistas jau 17 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 70-103), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-112), nedirba (b. l. 69) (jo paaiškinimais – dirba nelegaliai), byloje duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų nėra.

Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad vienintelė galima skirti A. S. bausmės rūšies – tai griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kadangi akivaizdu, kad anksčiau jam paskirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų, juolab kad ir šiuo atveju veiką jis įvykdė 2019 m. vasario 23 d., kai paskutinę bausmę (paskirtą taip pat ir už pasikėsinimą įvykdyti kišenvagystę) jis atliko ir iš pataisos namų buvo paleistas 2018 m. spalio 30 d., t. y. šioje byloje nagrinėjamą veiką jis įvykdė praėjus palyginus neilgam laiko tarpui po paskutinės bausmės. Be to, įvertinus jo ankstesnius teistumus, teismas nemato galimybės skirti ne realią laisvės atėmimo bausmę. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti realaus laisvės atėmimo, nurodydamas, kad jis gavęs patikinimą, kad gali būti priimtas į reabilitacijos centrą, kad reabilitacijos centro vadovas gali laiduoti už jį ir pan., visgi jau ne kartą minėtas faktas apie ankstesnius teistumus, kurie nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajam, teismui neleidžia patikėti kaltinamojo patikinimų rimtumu, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog nėra aišku, kodėl atitinkamų priemonių jis nesiėmė anksčiau. Skirdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į visumą jau minėtų aplinkybių, tarp jų – ir į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė, nei galimas skirti šios rūšies bausmės vidurkis. Kadangi A. S. pripažino savo kaltę, byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. S. laikinai sulaikytas 2019 m. vasario 23 d., 11.41 val. (b. l. 35). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi A. S., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 25 d. (b. l. 52-54). Nurodytas laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. vasario 23 d. ir suėmimo nuo 2019 m. vasario 25 d. laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaip minėta, A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 25 d. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su ankstesniais kaltinamojo teistumais, be to, aplinkybę, kad šiuo nuosprendžiu nuspręsta skirti kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.) vis dar egzistuoja bei kardomųjų priemonių tikslai negali būti šiuo atveju pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę, todėl sprendžia, kad A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę nurodyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 23 d. iki šio nuosprendžio priėmimo, t. y. 2019 m. balandžio 24 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 24 d.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė