- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-468-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07702-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą (kišenvagystė), t. y. jis, 2019 m. vasario 23 d., apie 11.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas viešoje vietoje, važiuodamas 53-ojo maršruto autobusu, Kalvarijų g., Vilniuje, minėtam autobusui įvažiavus į viešojo transporto stotelę ,,Broniaus Laurinavičiaus skveras“, esančią Kalvarijų g., Vilniuje, iš M. Z. K. rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“, 80 eurų vertės, su odiniu dėklu, 15 eurų vertės, bei su Sim kortele, 2 eurų vertės, po to, iš karto su minėtais daiktais iš autobuso išlipo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi prie viešojo transporto stotelės „Broniaus Laurinavičiaus skveras“ buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. Z. K. priklausantį 97 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalaus.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir baudžiamojo proceso metu davė išsamius bei nuoseklius parodymus. Nuteistojo prisipažinimas nebuvo laikytas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Laisvėje apeliantas turi stiprius ekonominius ir socialinius ryšius – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, pats buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iš kur gaudavo reguliarias pajamas, taip pat dirbdavo ir nekasdienius pagalbinius darbus. Tokių pajamų užtekdavo buto nuomai ir pilnaverčiam gyvenimui. A. S. rūpinasi ir savo senyvo amžiaus neįgalia motina, kuri šiuo metu yra globos namuose „S. a.“ ir kuriai reikalinga jo pagalba. Nuteistasis galėtų būti įpareigotas dirbti šiuose globos namuose. Taip pat apeliantą į darbą galėtų priimti reabilitacijos centras „K. n.“. Nuteistojo teigimu, nebūtų sąžininga vertinti tik jo praeitį, nusikaltimas, už kurį jis šįkart yra nuteistas, nėra sunkus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčija, skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltės klausimu nepasisako.
6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, A. S. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, jis, dar nebaigęs nusikaltimo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nesant būtinųjų sąlygų.
8. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
9. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatyta daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistajam A. S. nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas jo gailestį pagrįstai pripažino deklaratyviu ir nelaikė to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. S. praeityje 17 kartų teistas, ne kartą - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, reguliariai daro kišenvagystes, šį nusikaltimą padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl jo gailesčio nėra pagrindo laikyti nuoširdžiu. Be to, nagrinėjamu atveju, nėra ir kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų, todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas taip pat negalimas. Nors byloje nekyla ginčo, kad nuteistojo motina yra neįgali, vis dėlto, nėra jokių duomenų, kad A. S. ją išlaiko, kaip tai numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Nuteistasis niekur oficialiai nedirba, jo teigimu, būdamas laisvėje, dirbdavo atsitiktinius darbus, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, duomenys apie teistumus leidžia daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui A. S. gaudavo, darydamas nusikaltimus nuosavybei. Taigi, nelogiška, kad pats neturėdamas pajamų arba jų turėdamas nereguliariai, nuteistasis finansiškai išlaikydavo ir motiną. Be to, kaip nurodo ir pats apeliantas, jo motina šiuo metu gyvena globos namuose „S. a.“, jis pats iki 2018 m. spalio 30 d. atlikinėjo dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis yra vienintelis motiną galintis prižiūrėti asmuo.
10. A. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas nebaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas policijos pareigūnų). Kaip jau minėta, nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo 17 kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį nusikaltimą padarė praėjus keturiems mėnesiams po išėjimo iš pataisos namų, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas dešimt kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu, nenorą koreguoti savo elgesį. A. S. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis. Byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurį savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tokį bausmės dydį laikyti neproporcingu. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu, todėl pakartotinai į tai atsižvelgti nėra jokio pagrindo.
11. Nors apeliantas nurodo turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad iki sulaikymo A. S. gyveno pas pažįstamą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo rimtai vertinti nuteistojo ketinimus įsidarbinti reabilitacijos centre „K. n.“ ar globos namuose „S. a.“. Įsidarbinti ar gydytis reabilitacijos centre A. S. galėjo savarankiškai, būdamas laisvėje, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė, reguliariai nusikalsdavo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.