Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-402/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-11
Bylos Nr.
2A-402/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rudeta“
Advokatai
Romualdas Drakšas
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-402/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.2.; 44.2.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Romualdui Drakšui,atsakovo atstovui Arvydui Jasonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1206-38/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudeta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Rudeta“ 2004 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 183 083,70 Lt žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. birželio 4 d. UAB „Rudeta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria apdraudė UAB „VB lizingas“ priklausiusį vilkiką Mercedes Benz 1843, kuriuo pagal lizingo sutartį naudojosi ieškovas, ir 2003 m. sausio 9 d. minėtas vilkikas buvo pavogtas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2003 m. liepos 23 d. raštu nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir draudimo išmoka buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 10 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas laiku neįvykdė pareigos išmokėti atsakovui priklausančią draudimo išmoką už pavogtą ieškovo vilkiką, todėl ieškovas negalėjo įsigyti naujos transporto priemonės savo darbinei veiklai vystyti ir negavo įprastų pajamų. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės ieškovas laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 23 d. iki 2004 m. gegužės 31 d., t.y. per 10 mėnesių, negavo 183 083,70 Lt pajamų ir tokiu būdu ieškovui padaryta tokio pačio dydžio žala.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. spendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB „Rudeta“ 180 000 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, 4 600 Lt žyminio mokesčio ir 5 823,30 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą, bylos dalį dėl 3 083,70 Lt žalos atlyginimo priteisimo nutraukė, ieškovui šioje dalyje atsisakius nuo ieškinio ir teismui tokį atsisakymą priėmus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsisakė 3 083,70 Lt žalos atlyginimo reikalavimo, bei tai, kad toks ieškinio dalies atsisakymas įstatymams neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisėtų interesų nepažeidžia ir teismui yra priimtinas, konstatavo, kad civilinės bylos dalis dėl 3 083,70 Lt žalos atlyginimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovo veiksmai, delsiant išmokėti draudimo išmoką, yra neteisėti, patvirtina įsiteisėjęs 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 240-27/2004. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš būtinųjų nuostolių atlyginimo sąlygų, byloje yra tinkamai įrodytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovui ieškinį pareiškus dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo preziumuojama, o atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo.

Teismas nurodė, kad, siekiant nustatyti ieškovo patirtų nuostolių mastą, byloje buvo atlikta tiek pagrindinė, tiek papildoma ekspertizė ir abiem atvejais eksperto išvados buvo vienareikšmiškos – dėl atsakovo veiksmų, ne laiku išmokant priklausančią draudimo išmokos dalį, ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydis vertintinas 180 000 Lt suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad eksperto išvada iš esmės nepasikeitė ir po to, kai jam vertinimui buvo pateikta papildoma medžiaga, apibūdinanti ieškovo finansinius pajėgumus vystyti savo veiklą 2003 m. liepos 23 d. – 2004 m. gegužės 31 d. laikotarpiu. Dėl to, kad atsakovo atsisakymas laiku išmokėti draudimo išmoką ieškovui buvo įvardinta kaip pagrindinė priežastis, lėmusi tokius ieškovo nuostolius, teismas konstatavo, kad minėtos ekspertizės patvirtina ne tik ieškovo nuostolių mastą, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad lygiaverčių įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas, atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinio dalis dėl 180 000 Lt nuostolių priteisimo ieškovui yra visiškai įrodyta ir tenkintina.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Rudeta“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Įvykus UAB „Rudeta“ apdrausto ir naudojamo vilkiko vagystei buvo nustatyta, kad ieškovo atstovas R. G. nuslėpė nuo draudiko aplinkybę, jog vilkikas J. Kazlausko gatvėje buvo paliktas atrakintas su ant sėdynės padėtu užvedimo rakteliu ir signalizacijos pultu, automobilio signalizacija buvo neveikianti, be to, vilkiko vairuotojas buvo prisipažinęs, kad prisidėjo prie vilkiko vagystės. Esant tokioms policijos nustatytoms vilkiko vagystės aplinkybėms, nei viena draudimo įmonė tokio įvykio nelaikytų draudiminiu ir draudimo išmokos nemokėtų, todėl, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ atliko teisėtus veiksmus, kurie buvo aptarti draudimo sutarties sąlygose.Teismas, konstatuodamas, jog byloje atliktos ekspertizės patvirtina tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių esantį priežastinį ryšį, netinkamai vadovavosi turto ekspertizės aktais, kuriuose pasisakyta, jog priežastinio ryšio klausimas ekspertizės aktuose nesprendžiamas, nes tai yra teismo prerogatyva, taip pat nesprendė ir nepagrindė teismo prerogatyvai priskirto teisės klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 6.247 straipsnyje bei teisės doktrinoje suformuluotas sąlygas bei reikalavimus priežastinio ryšio buvimui konstatuoti, taip pat pažeidė CPK 212 straipsnio pirmosios dalies, CPK 218, 185 straipsnių reikalavimus.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo ketinimą ar bandymą įsigyti transporto priemonę, skirtą vežimams vykdyti, nei po vagystės, nei po draudimo išmokos, priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi, išmokėjimo, taip pat nėra įrodymų, jog trūkstamą pradiniam įnašui sumokėti sumą ieškovo akcininkai ar ieškovas lizingo kompanijai būtų sumokėję, ir nėra įrodymų, jog lizingo kompanija, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, būtų sutikusi suteikti lizingo būdu transporto priemonę ieškovui. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ketino siaurinti, o ne plėsti krovinių vežimo paslaugų apimtis ir šie veiksmai buvo atlikti iki ieškinio nuostoliams atlyginti pagrindu nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl paneigiamas priežastinio ryšio tarp atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų ir ieškovui UAB „Rudeta“ atsiradusios žalos buvimas.Ginčo nuostoliams, jei jie buvo padaryti, atsirasti įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai. T. y., UAB „Rudeta“ atstovas R. G. , 2003 m. sausio 13 d. pildydamas prašymą AB „Lietuvos draudimas“, savo parašu patvirtino, jog pateikta informacija yra teisinga ir jam žinoma, kad, pateikus neteisingus arba nepilnus parodymus, AB „Lietuvos draudimas“ įgyja teisę mažinti draudimo išmoką arba visai jos nemokėti. Nuslėpdamas jam žinomas aplinkybes, kurių pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino esant nedraudiminiu, ieškovas neįvykdė pareigos teikti tikslią ir teisingą informaciją, todėl atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių laiku nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Teismas šių ieškovo veiksmų netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybės ribas.Teismo išvada, kad, ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo preziumuojama, o bylos medžiaga atsakovui šios prezumpcijos nuginčyti nepavyko, nepagrįsta. Atsakovas atsikirtimuose buvo nurodęs, kad dėl tikėtinų ieškovo nuostolių yra kaltas UAB „Rudeta“ vadovas R. G. ir vilkiko vairuotojas D. P. . Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė ir nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio penktosios dalies nuostatų, kurių pagrindu atsakovo atžvilgiu neturėjo būti taikoma civilinė atsakomybė.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 180 000 Lt nuostolių, ir tuo netinkamai taikė CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas bei teisės doktrinoje suformuluotas žalos, kaip būtinos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas, sampratos, jos apskaičiavimo ir nustatymo nuostatas, bei pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Tiek ekspertas, tiek teismas, remdamasis turto ekspertizės aktais, nepagrįstai apskaičiavo bei nustatė negautų pajamų, iš jų neatėmus būtinų išlaidų šioms pajamoms uždirbti, dydį (180 000 Lt), kuris turėtų būti pagrindu teisingam ir teisėtam negautų pajamų, kaip negauto pelno teisine prasme, apskaičiavimui. Teismui netesingai nustačius negautų pajamų, iš jų neatėmus būtinų išlaidų šioms pajamoms uždirbti, dydį (180 000 Lt), o ieškovui šių pajamų neįrodžius, nėra įrodytas ir ieškovui padarytas nuostolių, kaip negautų pajamų, dydis negauto pelno prasme, t. y. teisine prasme.UAB „Rudeta“ ieškinys kilo iš draudimo sutarties, kurios 14.5.5 punktas numato, jog nuostoliu nelaikoma ir neatlyginama išlaidos dėl transporto priemonės prastovos, negautos pajamos dėl negalėjimo ja naudotis. Remiantis šia sutarties nuostata ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė yra ribota, nes draudikas neprisiėmė įsipareigojimo dėl netiesioginių nuostolių.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Rudeta“ ir UAB „Lietuvos draudimas“ 2002 m. birželio 4 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas UAB „VB lizingas“ priklausantis vilkikas Mercedes Benz 1843, kuriuo pagal lizingo sutartį naudojosi UAB „Rudeta“. Minėtas vilkikas buvo pavogtas 2003 m. sausio 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ 2003 m. liepos 23 d. raštu Nr. 4.1-11-307 atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2⁴⁰-27/2004 2004 m. kovo 10 d. sprendimu priteisė UAB „VB lizingas“ iš AB „Lietuvos draudimas“ 111 619,67 Lt draudimo išmoką bei priteisė UAB „Rudeta“ iš AB „Lietuvos draudimas“ 39 580,33 Lt draudimo išmoką ir sprendime konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šio patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 1 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Neįvykdžius prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 str. 4 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nei CK normos, nei Draudimo įstatymo normos neatleidžia draudiko nuo prievolės atlyginti žalą dėl nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir neriboja draudiko civilinės atsakomybės dėl tokio atsisakymo. Nuo tokios prievolės neatleidžia atsakovo (draudiko) bei neriboja atsakovo (draudiko) civilinės atsakomybės ir šalių sudaryta 2002 m. liepos 4 d. draudimo sutartis. Priešingas aiškinimas reikštų, kad draudiko neteisėtas bei nepagrįstas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁴⁰-27/2004 2004 m. kovo 10 d. sprendimu konstatuotas atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstas bei neteisėtas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad dėl atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir ieškovui UAB „Rudeta“ padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui žalą dėl nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (CK 6.245-6.249 str., 6.256 str. 2, 4 d., 6.258 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieškovui žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Lietuvos dujos“ yra verslu užsiimantis juridinis asmuo. Todėl dėl atsakovo neteisėto ir nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką taikytinos CK 6.256 straipsnio ketvirtosios dalies ir CK 6.258 straipsnio ketvirtosios dalies normos. Apeliacinio skundo argumentus, kad dėl UAB „Rudeta“ atstovo R. G. bei vairuotojo D. P. veiksmų vilkiko vagystė laikytina nedraudiminiu įvykiu ir atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, paneigia Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁴⁰-27/2004, prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr. 10-1-0045-03 medžiaga ir kiti pateikti į bylą įrodymai. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2003 m. liepos 23 d. sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką priėmimo momentu žinojo ieškovo UAB „Rudeta“ prašymuose išmokėti draudimo išmoką nurodytas ir minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „Rudeta“ direktorius R. G. buvo užrakinęs vilkiką ir įjungęs vilkiko apsaugos signalizaciją prieš pagrobiant vilkiką (prijungta baudžiamoji byla Nr. 10-1-0045-03, b.l. 183, 191-192, 193), ir todėl nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Pateikti į bylą įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Rudeta“ prašymuose išmokėti draudimo išmoką buvo pateikta neteisinga informacija. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir kad ieškovas patyrė nuostolius ne dėl ieškovo ar ieškovo darbuotojų kaltės bei veiksmų, bet dėl to atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Todėl nėra CK 6.253 straipsnio penktojoje dalyje nurodyto pagrindo netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo klausimas ekspertizės išvadose nesprendžiamas, tačiau konstatuoja, kad minėtas argumentas nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pateikti į bylą įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo sumokėti draudimo išmoką ir dėl to atsiradusių ieškovui nuostolių. Ieškovas, negavęs jam priklausančios išmokėti draudimo išmokos pinigų sumos, negalėjo panaudoti šios pinigų sumos verslui, dėl to negavo pajamų ir patyrė nuostolių.

Išaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, menų, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos ieškovui žalos dydžio nustatymui reikalingos specialios žinios. Pateiktos į bylą ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvados patvirtina, kad dėl neteisėto bei nepagrįsto atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ieškovas negavo 180 000 Lt pajamų ir tokiu būdu ieškovui padaryta 180 000 Lt žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia į bylą pateiktų ekspertizės ar papildomos ekspertizės išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad tiek ekspertas, tiek teismas neteisingai nustatė ieškovo negautų pajamų, iš jų neatėmus būtinų išlaidų šioms pajamoms uždirbti, dydį, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktuose nurodyta kokiais teisės aktais vadovavosi ekspertas atlikdamas ekspertizes. Papildomos ekspertizės akto dalyje dėl žalos dydžio nustatymo metodologinio pagrindimo pažymėta, kad CK komentaruose žala aiškinama kaip negautos pajamos, atėmus joms gauti patirtas išlaidas, tačiau konstatuota, kad atliekamos papildomos ekspertizės atveju žala kaip negautos pajamos, atėmus joms gauti patirtas išlaidas, priėmus kaip grynąjį pelną ar veiklos pelną, nepilnai įvertina žalą įmonei dėl kitų gamybos veiksnių nepanaudojimo, ir nurodyti tokios išvados motyvai (b.l. 179-180). Tokia išvada motyvuojama, kad transporto paslaugas teikiančios įmonės pajamų gavimo veikloje dalyvauja eilė gamybos veiksnių, kad pajamos uždirbamos veikiant gamybos veiksniams tam tikromis konkrečiomis proporcijomis, kad dėl vieno gamybos veiksnio (vilkiko) nebuvimo kiti gamybos veiksniai nepanaudojami ir tuo pačiu mažėja veiklos efektyvumas dėl santykinio pastovaus kaštų didėjimo, operacinio sverto blogėjimo, kad žala įmonei dėl vieno gamybos veiksnio nebuvimo atsispindėtų tame, kad kiti gamybos veiksniai nepanaudojami, negaunamos pajamos. Todėl papildomos ekspertizės akte ieškovui padarytos žalos dėl negautų pajamų 180 000 Lt dydis nustatytas 18 000 Lt sumos, bet ne 4 844,03 Lt sumos, per vieną mėnesį negautas vidutines pajamas padauginant iš 10 mėnesių. Teisėjų kolegijos nuomone, papildomos ekspertizės akte nustatant padarytos ieškovui žalos dėl negautų pajamų dydį atsižvelgta į išlaidas tokioms pajamoms gauti. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas, negautos pajamos turi būti realios, negautų pajamų dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2007). Į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių minėtą papildomos ekspertizės išvadą. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, reikalavimų netinkamo taikymo atliekant ekspertizes. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neprašė apeliacinės instancijos teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos ieškovui žalos dydžio nustatymui reikalingos specialios žinios, pagal pateiktus į bylą įrodymus, sprendžia, kad ekspertizės bei papildomos ekspertizės išvados yra pagrįstos. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovui padarytos žalos dydžio ir ekspertizės bei papildomos ekspertizės išvadų nepagrįstumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas procesinės teisės normas, nepadarė procesinių teisės pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo procesinės teisės normų taikymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnio reikalavimus priteistina iš atsakovo valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, todėl nepriteistinas iš atsakovo ieškovui tokių išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė