Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1490-798/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-22
Bylos Nr.: 2A-1490-798/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-10768-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: UAB „BPTS Europa“
Atsakovas: AB „Hanner“

Kategorijos

32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civ. b. Nr. 2A-1490-798/2013

Teisminio proceso Nr.2-01-3-10768-2011-2Procesinio sprendimo kategorija:32.8;121.14;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BPTS Europa“ ir atsakovo AB „Hanner“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BPTS Europa“ ieškinį atsakovui AB „Hanner“ dėl administratoriaus pakeitimo, veiklos audito paskyrimo, sutarties sąlygų pažeidimo pripažinimo, laikinojo administratoriaus paskyrimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BPTS Europa“ ieškiniu prašė 1) pripažinti, jog AB „Hanner“ pažeidė 2005-01-14 su UAB „BPTS EUROPA“ sudaryto bendraturčių susitarimo sąlygas, numatytas 2.2, 2.6, 3.1, 3.2 straipsniuose, 2) paskirti AB „Hanner“ veiklos auditą dėl Parkingo, esančio Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, administravimo veiklos, 3) papildyti 2005-01-14 bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su parkavimo sistemos, esančios Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, kurios unikalus Nr. 4400-0058-0682, administratoriaus išrinkimu, paskyrimu, atleidimu nustatant papildomą skyrių, 3) pakeisti dabartinį parkavimo sistemos, esančios Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, administratorių AB „Hanner“. Nurodė, kad atsakovas 2005-01-14 Sutarties pagrindu veikė kaip vienintelis aikštelės administratorius. 2006 m. sausio 17 d. ieškovas su atsakovu sudarė atskirą susitarimą dėl parkavimo sistemos administravimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo konkrečiomis sąlygomis ir tvarka administruoti gaunamas įmokas už automobilių stovėjimą, jas paskirstyti tarp bendraturčių, o ieškovas už šią paslaugą įsipareigojo mokėti atsakovui atlyginimą.

Nurodė, kad atsakovas neskaidriai ir nesąžiningai administruoja ieškovo turtą. Atsakovas nuo 2011 metų pradžios neteikia ieškovui ataskaitų, neperveda lėšų, kaip numatyta sutartyje, neprižiūri aikštelės, jos nevalo ir neremontuoja. Ne visuomet veikia įvažiavimo/išvažiavimo užtvarai, netinkamai funkcionuoja parkavimo bilietų išdavimo sistema. Dėl šios priežasties neteisingai vykdoma lankytojų apskaita. Pajamos ir išlaidos, kurias gauna/patiria atsakovas, administruodamas turtą, nėra dalinamos lygiomis dalimis, o pajamų iš reklamos ir parkavimo vietų nuomos atsakovas iš viso nedalina, jų ieškovui neatskleidžia. Tai reiškia, kad atsakovas iš esmės pažeidžia susitarimo sąlygas, bendrąsias administravimo taisykles ir principus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas pasiūlė keisti Sutartį, tačiau atsakovas nesutiko. Taip pat mano, kad tikslinga Sutartį papildyti nauju skyriumi, nustatant sąžiningą ginčo šalių turto administratorių, paskirti veiklos auditą (T.1, b.l.1-14).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d nutartimi ieškinį dalyje dėl reikalavimo papildyti 2005-01-14 bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su parkavimo sistemos, esančios Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, kurios unikalus Nr. 4400-0058-0682, administratoriaus išrinkimu, paskyrimu, atleidimu nustatant papildomą skyrių atsisakyta priimti, ieškovui pažeidus ikiteisminio bylos sprendimo ne teisme tvarką (b.l.180,181, T1).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog po kreipimosi į teismą, ieškovas atliko statybos darbus aikštelėje apie tai neinformavęs ieškovo. Dėl atliekamų darbų buvo uždarytos 8 parkavimo vietos. Taip pat atsakovas nederino nei aikštelės užtvarų perkėlimo darbų, bei reklamos plotų nuomos. Tai įrodo, kad atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu ( b.l. 194-199, T1).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtinantys, kad atsakovas pažeidinėja tarp šalių sudarytą sutartį neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes yra surašyti ieškovo vienašališkai pasitelktų suinteresuotų asmenų. Pats ieškovas nepagrįstai atsisako dalyvauti parkavimo sistemos priežiūros procese, nereaguoja į atsakovo teiktą biudžeto derinimą dėl parkavimo sistemos remonto išlaidų. Atsakovo teigimu, tarp šalių apskritai jokie administravimo teisiniai santykiai nėra susiklostę, kadangi atsakovas neturi teisės verstis administravimo veikla, negauna atlygio už administravimą, o bendraturčių susitarime nenumatyta administravimo rūšis. Atsakovas turi teisę savo nuožiūra sudaryti susitarimus ir sąlygas dėl naudojimosi parkavimo sistema reklamai. Be to, reikalavimas paskirti naują parkavimo sistemos administratorių yra neprotingas ir neekonomiškas, ieškovo pasiūlytas UAB „DK investicijos“ gali būti šališkas. Be to, byloje nepateikti įrodymai, jog jis turi teisę verstis turto administratoriaus veikla. Ieškovo prašomi išreikalauti dokumentai iš atsakovo yra visiškai nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais, o juos prašydamas išreikalauti ieškovas piktnaudžiauja teise (T.1, b.l.207-212).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovui AB „Hanner“ paskirtas veiklos auditas dėl parkingo, esančio Konstitucijos pr. 7B, Vilniuje, administravimo veiklos. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Iš atsakovo AB „Hanner“ ieškovui UAB „BPTS EUROPA“ priteista 137 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo UAB „BPTS EUROPA“ atsakovui AB „Hanner“ priteista 2562,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo AB „Hanner“ valstybei priteista 14,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui UAB „BPTS EUROPA“ grąžinta 396,52 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-07-07 mokėjimo nurodymu AB SEB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi sprendimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra pastato – parkingo (unikalus 4400-0058-0682) bendraturčiai. Ginčo šalys 2005-01-14 papildomu susitarimu (toliau – susitarimas) susitarė dėl aikštelės naudojimosi ir naudojimosi ja tvarka. Tarp bendraturčių 2006-01-17 buvo pasirašytas susitarimas dėl parkavimo sistemos administravimo. Minėto susitarimo 1 straipsnyje numatyta, kad Hanner įsipareigojo administruoti Parkavimo sistemą, už parkavimą gaunamų mokesčių surinkimą ir paskirstymą, o BPTS Europa įsipareigoja už administravimo paslaugas apmokėti sutartą atlyginimą. Susitarimo 2 straipsnyje šalys numatė, kad parkavimo sistemos administravimą sudaro: 2.1. parkavimo sistemos tinkamo funkcionavimo kontrolė, aptarta 5 straipsnyje, 2.2. nemokamų Leidimų parkavimui išdavimas pagal 6 straipsnį, jų kontrolė, 2.3. mokesčių už parkavimą patalpose kontrolė, surinkimas ir paskirstymas lygiomis dalimis pagal 3 straipsnį, 2.4. kitų veiksmų, susijusių su Parkavimo sistemos administravimu, atlikimas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei ginčo šalių 2006-01-17 sudaryto susitarimo sąlygas, teismas sprendė, kad ginčo šalys susitarė dėl pilno parkavimo sistemos administravimo, t.y. dėl paprastojo administravimo (susitarimo 1.4 p., 2.1 p.) (CK 4.240 str.). Ieškovas ginčo šalių susitarimo neginčijo, o reiškė pretenzijas dėl pačios aikštelės kaip statinio administravimo, nustatyto pagal susitarimą. Teismas atmesdamas atsakovo argumentą, kad jis negali būti administratoriumi, nes yra statinio – aikštelės bendraturtis, o CK 4.243 straipsnio 4 dalis draudžia administruojamą turtą įgyti administratoriaus nuosavybėn, padarė išvadą, jog atsakovas neteisingai aiškino faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, nors jis nebuvo įsigijęs ieškovui priklausančios turto dalies, tačiau 2005-01-14 susitarimo pagrindu administruoja jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl tarp ieškovo ir atsakovo atsirado turto administravimo santykiai sandorio pagrindu (CK 4.84 straipsnis). Aplinkybė, kad ginčo šalys VĮ ,,Registrų centras“ neįregistravo duomenų apie sudarytą susitarimą dėl aikštelės naudojimo ir naudojimosi tvarkos, nepaneigė paprastojo administravimo santykių, atsiradusių tarp šalių sandorio pagrindu (CK 4.236 straipsnis).

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti parkingo administratorių iš AB „Hanner“ į UAB „DK Investicijos“, teismas konstatavo, kad atsisakius priimti ieškinį dalyje dėl susitarimo, kuriuo buvo nustatyta parkingo valdymo ir naudojimo tvarka, pakeitimo, šis klausimas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas ir ieškovo reikalavimas dėl kito administratoriaus paskyrimo negalėjo būti tenkinamas (CK 4.75 str. 1 d., 6.223 str.). Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl parkinge neužtikrinto stebėjimo vaizdo kameromis, priešgaisrinės sistemos netinkamo veikimo, žaliuzių valdymo sistemos sutrikimo, įvažiavimo kontrolės sistemos gedimo, netinkamo apšvietimo, korozijos pakenktų gaisrinių čiaupų dėžių, vamzdyno, turėklų, nesandarių deformacinių siūlių, sienų defektų, ant jų esančių nenuvalytų grafiti piešinių, netvarkingos elektros instaliacijos, netaisomo ir neprižiūrimo lietaus nuotekų vamzdyno sudarė pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo dėl nevykdomų Susitarimo sąlygų (CK 4.242 straipsnio 5 dalis, 6.249, 6.256 straipsniai) arba nutraukti sutartį, kuo ieškovas pasinaudojo (CK 6.217 straipsnis). Kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas, teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl administruojamo turto netinkamo valdymo ir naudojimo kaip šioje byloje teisiškai nereikšmingų.

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, jog AB „Hanner“ iš esmės pažeidė 2005-01-14 su UAB „BPTS EUROPA“ sudaryto bendraturčių susitarimo sąlygas, numatytas 2.2, 2.6, 3.1, 3.2 straipsniuose, teismas padarė išvadą, jog tai nėra savarankiškas reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, neteisėtų veiksmų (susitarimo sąlygų) pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo.

Teismo vertinimu, ieškovui buvo pateiktos gautų pajamų ataskaitos per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, įvažiavimo – išvažiavimo kontrolės sistemos atnaujinimo biudžetas, leidimų nuskaitymo sistemos biudžetas, sąskaitų–faktūrų už suteiktas paslaugas, atliktus darbus detalizacija, paaiškinimai, įsigytų prekių sąskaitos, aikštelės sąnaudų nuo 2006 m. iki 2011-09-30 ataskaita. Taip pat atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė aikštelės pajamų nuo 2011-01-01 iki 2011-09-30 suvestinę, nurodė ir paaiškino gautas sumas už reklaminių plotų nuomą, parkavimą, pateikė duomenis apie atliktus priešpriešinių prievolių įskaitymus, skolas (susitarimo 2.1 p.; 3.1 p.). Teismo vertinimu, iš pateiktų ataskaitų, išmokų žurnalo, nebuvo galima nustatyti duomenų tikrumo, patikrinti jų patikimumo, išsamumo, nors išsamių ataskaitų pateikimas yra neatsiejamas nuo savininko teisės žinoti apie jam priklausančio turto administravimą (CK 4.249 str. 3 d.). Kadangi atsakovas nepateikė išsamių dokumentų, iš kurių ieškovas būtų galėjęs spręsti ar tinkamai vykdomas jam priklausančio turto dalies valdymas ir naudojimas, atliekant administravimą, teismas tenkino ieškovo prašymą ir skyrė AB „Hanner“ veiklos auditą dėl parkingo, esančio Konstitucijos pr. 7B, Vilniuje, administravimo veiklos (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.249 straipsnio 3 dalis), išaiškinant, kad ieškovas turi kreiptis dėl audito atlikimo pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimus. Atsakovo argumentų dėl nesąžiningos konkurencijos nevertino, nes minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo teisiškai reikšmingos. Ieškinį patenkinus iš dalies šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos proporcingai patenkintų i atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas UAB ,,BPTS EUROPA“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamojo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apelianto prašymas pripažinti, kad atsakovas AB „Hanner“ yra pažeidusi 2005-01-14 bendraturčių susitarimo sąlygas ir priimti naują sprendimą. Patenkinti apelianto prašymą ir pripažinti, jog AB „Hanner“ yra pažeidusi 2005-01-14 bendraturčių susitarimo sąlygas, konkrečiai: 2.2 str., 2.6 str., 3.1 str., 3.2 str. Panaikinti skundžiamojo teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas apelianto prašymas pakeisti Parkingo administratorių ir priimti naują sprendimą. Apelianto prašymą patenkinti. Pakeisti akcinei bendrovei „HANNER" ir UAB ,,BPTS EUROPA“ bendrai priklausančio turto - parkingo, esančio Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, administratorių iš buvusio AB „Hanner" į UAB „DK Investicijos“, kuris vadovausis 2005-01-14 bendraturčių susitarimu, CK XIV skyriaus nuostatomis ir vykdys įsipareigojimus pateiktus 2011-05-24 pasiūlyme dėl parkingo valdymo/administravimo paslaugų teikimo iki parkingo savininkai nuspręs Sutartyje nustatyta tvarka pakeisti parkingo administratorių ir paskirs naują administratorių; Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atstovavimo išlaidas.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą apylinkės teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių įgyvendinimo principus ir jų gynimo būdus, taip pažeisdamas CK 1.137 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.138 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK ketvirtosios knygos nuostatas, numatančias galimybę bendraturčiams prašyti teismo pakeisti/paskirti naują bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administratorių. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas neįvertinus reikšmingų bylos aplinkybių, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas. Teigia, kad vienas iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.).

Apeliantas prašė pakeisti teisinio santykio dalyvį nustatant, kad parkingą administruos nepriklausomas trečias asmuo – UAB ,,DK Investicijos“. Šiuo atveju, būtų apgintos apelianto, kaip parkingo bendraturčio, teisės ir interesai dėl: (i) atsakovo netinkamai eksploatuoto parkingo ir su tuo susijusių investicijų defektų šalinimui, (ii) prekybos centro „EUROPA“ gero įvaizdžio išsaugojimo, (iii) pajamų ir išlaidų, kurias gauna/patiria parkingo administratorius, administruodamas ir valdydamas parkingą, tinkamu paskirstymu ir kt. reikšmingų aplinkybių.

Apeliantas prašė pripažinti pažeistomis tas sutarties (2005-01-14 susitarimas) nuostatas, kurių pripažinimas pažeistomis sukels tiesiogines teisines pasekmes atsakovui ir apeliantui, nes visos aukščiau įvardintos sutarties nuostatos, be kitų teisių gynimo būdų, tiesiogiai siejasi ir su apelianto galimybe grįsti savo veiksmus ir reikalavimus, atsakovo atžvilgiu, susijusius su netinkamu parkingo valdymu, teise ateityje reikšti reikalavimus atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, kai jie bus nustatyti, teise reikšti atsakovui reikalavimus grąžinti nuo apelianto nuslėptas pajamas iš parkingo nuomos. Tokiu būdu, patenkinus apelianto reikalavimą pripažinti, kad atsakovas pažeidė sutartį, tuo pačiu būtų pripažintos/patvirtintos ir apelianto teisės (CK 1. 138 str. 1 d. 1 p.), kuriomis jis gali naudotis, esant atsakovo padarytam sutarties pažeidimu. Apeliantas prašė pripažinti pažeistomis sutarties sąlygas, kurios susiję su parkingo, jo inžinierinių sistemų ir kitos įrangos priežiūra, valymu ir remontu (sutarties 2.2 p.), pajamų gautų iš bet kokio verslo praktika pagrįsto parkingo naudojimo pasidalijimo tarp ginčo šalių principais (sutarties 2.6 p.) bei parkingo administravimo išlaidų dengimu (sutarties 3.1p. ir 3.2 p.). Minėtų sutarties sąlygų pažeidimas sukels tiesiogines pasekmes tiek atsakovui, tiek apeliantui, nes jos tiesiogiai siejasi su apelianto galimybe ateityje grįsti savo veiksmus ir reikalavimus susijusius su parkingo valdymu atsakovo atžvilgiu ir reikalauti nuostolių atlyginimo, juos nustačius. Taip pat jie siejami su apelianto teise reikalauti iš atsakovo grąžinti atsakovo nuslėptas pajamas gautas iš parkingo veiklos. Nesutinka su teismo išvada dėl atsisakymo pakeisti administratorių ir teigia, jog teismo išvada yra formali ir nepagrįsta. Apelianto reikalavimas pakeisti administratorių yra savarankiškas reikalavimas, nepriklausantis nuo to ar byloje yra pareikštas reikalavimas dėl turto valdymo ir priežiūros (susitarimo 1.4 p., 2 ir 3 susitarimo dalys (skyrius)). Ieškovui (apeliantui) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nutraukus sutartį dalyje dėl parkingo administravimo, valdymo ir priežiūros (susitarimo 1.4 p., 2 ir 3 susitarimo dalys (skyrius)), atsakovas neteko parkingo administratoriaus statuso. Minėta sutartis iš esmės reguliavo tik klausimą dėl parkingo realių dalių, priskirtinų ieškovui ir atsakovui, nustatymo. Teigia, kad nurodytų aplinkybių kontekste teismas taip turėjo įvertinti, ar remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.236 straipsnio 2 dalimi ir 4.251 straipsnio 4 dalimi, nauju parkingo administratoriumi vietoje atsakovo galėtų būti paskirtas UAB ,,DK Investicijos“.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas AB „Hanner“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad nors apeliantas ir teigia, kad reikalavimas pripažinti atsakovą pažeidusiu sutartį neva turi esminės įtakos sprendžiant dėl parkingo administratoriaus pakeitimo, tačiau tokie apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti, kadangi: reikalavimas pakeisti ieškovo (apelianto) turto dalies administratorių iš AB „Hanner" į UAB „DK Investicijos" byloje buvo nagrinėtas kaip atskiras reikalavimas. Taigi reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidusiu bendraturčių susitarimo nuostatas išskyrimas į atskirą reikalavimą neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės kito ieškinio reikalavimo tenkinimui. Tuo tarpu reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidusį konkrečias bendraturčių susitarimo nuostatas išskyrimas į atskirą reikalavimą buvo ieškovo valia, todėl jam suformavus tokį prašymą kaip atskirą reikalavimą, teismas privalėjo jį spręsti ir dėl jo pasisakyti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Aplinkybę, kad reikalavimas pripažinti atsakovą pažeidusiu susitarimą nėra savarankiškas reikalavimas, o tik viena iš aplinkybių, įrodinėtinų reiškiant kitus reikalavimus, patvirtina ir civilinės atsakomybės institutą reguliuojančios teisės normos (CK 6.245 str. 1 d). Taigi byloje, kurioje prašoma pripažinti, kad viena šalis yra pažeidusi sutartį (sutartinė civilinė atsakomybė), visų pirma yra siekiama pasinaudoti CK 1.138 str. numatytais teisių gynimo būdais, o kaip tokio atitinkamo ieškinio tenkinimo prielaida yra visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas. Taigi šalies atliktas sutarties pažeidimas yra įrodinėtinos aplinkybės byloje, reiškiant kitą reikalavimą, todėl nėra savarankiškas reikalavimas. Atsakovo nuomone, apeliantas netinkamai aiškina bendraturčių nuosavybės teisės ir naudojimosi tvarkos nustatymo teisės normas. Taip pat CK 4.75 straipsnio normas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą pakeisti parkingo administratorių iš AB „Hanner" į UAB „DK Investicijos". Teigia, kad iš CK 4.75 straipsnio 1 dalies formuluotės, administratoriaus paskyrimą bendrosios dalinės nuosavybės objektui įstatymas numato tik teisminio ginčo laikotarpiui, kol bus nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, t. y. tik kaip laikinąją apsaugos priemonę. Byloje šis klausimas buvo sprendžiamas ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę atsisakyta. Nors apeliantas (ieškovas) ir įrodinėja, kad atsakovas netinkamai administruoja jam priklausančią parkingo dalį, tačiau reiškia reikalavimą pakeisti viso parkingo administratorių, t. y. nustatyti administravimą (iš ieškinio turinio neaišku, kokios rūšies administravimą) ir atsakovo nuosavybės teise priklausančiai parkingo daliai. Jau vien dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą, teisėtą, atitinkantį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus sprendimą dalyje dėl parkingo administratoriaus pakeitimo. Įpareigoti AB „Hanner" sudaryti sandorį su UAB „DK Investicijos" dėl jo parkingo dalies administravimo konkrečiame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, kuomet nėra įstatyme numatyto pagrindo dėl tokios sutarties sudarymo, o taip pat atsakovas pats neįsipareigojo tokios sutarties sudaryti, neatitiktų nei sutarties laisvės principo, nei bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimo, nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų taikymo.

Atsakovas AB ,,Hanner“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti skundžiamojo teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas paskirti AB „Hanner“ veiklos auditą dėl parkingo, esančio Konstitucijos pr. 7B Vilniuje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo UAB „BPTS Europa“ bylinėjimosi išvadas. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo 2005-01-14 bendraturčių susitarimo pagrindu susiklosčiusius ieškovo ir apelianto teisinius santykius. Todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovas administruoja (paprastasis administravimas) ieškovui priklausančią parkingo dalį (CK 4.240 str.). Teismo išvada, kad apelianto veiksmai parkingo atžvilgiu atitinka paprastojo turto administravimo turinį yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams: bendraturčių susitarimo 3.3 punktui ir 3.4 punktui. Jeigu apeliantas administruotų ieškovo turto dalį, tokią pareigą turėtų administratorius. Be to, byloje yra duomenų, jog ieškovas atliko veiksmus ir samdė apsaugos kompaniją. Todėl apelianto teigimu, ieškovas atliko veiksmus, susijusius su jo parkingo dalies išsaugojimu, valdymo ir naudojimo teisės užtikrinimu. Tai, kad šalis siejo administravimo teisiniai santykiai paneigia ir ta aplinkybė, kad parkingo remonto išlaidų biudžetai turėjo būti derinami tarp šalių ir ieškovo tvirtinami (susitarimo 3.5 punktas). Apelianto teigimu, ieškovui nepagrįstai atsisakius nebendradarbiauti, netvirtinant biudžetų, nekompensuojant parkingo išlaikymo išlaidų dalies, apeliantas pats ėmėsi veiksmų parkingo funkcionalumui užtikrinti, o tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip administratoriaus veiksmai. Apelianto teigimu, tai yra bendraturčio veiksmai, nurodyti CK 4.76 straipsnyje. Atsakovas prašo teismo priimti naujus įrodymus, jog ieškovas naudoja parkingo konstrukcijas (konkrečias duris) prekybos centro nuomininkų reklamai, kas neabejotinai reiškia, kad ieškovas valdo ir naudoja parkingo dalį pats, nors iš tokio valdymo ir naudojimo pajamų ataskaitų atsakovui neteikia, šių pajamų dalies neatiduoda (CPK 314 str.). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčius abonento ir subabonento teisiniams santykiams, atsakovas apmoka už elektros energiją šios tiekėjui ir reikalauja atlyginti jo patiriamas išlaidas atsakovo. Ši aplinkybė nepatvirtina, kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo susiklostę administravimo teisiniai santykiai. Teigia, kad remiantis CK 4.236 straipsnio 1dalimi, matyti, jog tokie santykiai atsiranda tarp administratoriaus ir turto savininko, kai administratorius nėra turto savininkas (bendrasavininkis). Teigia, kad bendraturčių susitarimas jokiu būdu nereiškia, kad tarp ieškovo ir atsakovo atsirado administraciniai teisiniai santykiai, o šalys, atsižvelgdamos į parkingo naudojimo specifiką, taip pat į tai, kad parkingo padalinimas yra faktiškai neįmanomas, aiškiai susitarė dėl tokios naudojimosi bendru turtu tvarkos. Apeliantas teigia, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantas ieškovui nuolat teikdavo ataskaitas apie iš parkingo veiklos gaunamas pajamas ir jam išlaikyti patiriamas išlaidas. Iki pat 2011 m. ataskaitų pateikimo forma ieškovui buvo priimtina, todėl atsakovas tikėjosi, kad pateikiamų duomenų pakanka (tokia tarp šalių buvo susiklėsčiusi praktika, todėl atsakovas teikė ieškovui ataskaitas el. paštu). Iki pat 2011metų, kai atsakovas sustabdė prievolės išmokėti ½ pajamų ir išlaidų skirtumo ieškovui, pusė ieškovui priklausančių pajamų buvo išmokėta ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai (pagal apelianto pateikiamas ataskaitas ieškovas atsakovui išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras ir tokiu būdu gaudavo ½ pajamų apmokėjimą). Ataskaitos apie iš parkingo veiklos gaunamas pajamas, finansinės atskaitomybės dokumentais bei detalūs paaiškinimai yra pateikti. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimu metu ieškovas turėjo visus duomenis apie iš parkingo gaunamas pajamas ieškovo nurodytu laikotarpiu, jokių klausimų ar pastabų dėl šių duomenų ar jų pateikimo formos ieškovas nei teismo posėdžio metu, nei šalims bendraujant ne teisme žodinio nagrinėjimo metu nepareiškė. Teigia, kad byloje ieškovui nebuvo pateiktos tik nuomininkų naudojimosi parkingu sąlygos. Atsakovo manymu, šios sąlygos nėra parkingo veiklos dalis ir negali būti laikomos ieškovo turtu. Pasak atsakovo, šių duomenų pateikimas ar nepateikimas, taip pat priskyrimas ieškovo turto daliai, gautinai iš parkingo veiklos, yra kito ginčo dalykas, nenagrinėtinas šioje civilinėje byloje. Atsakovo žiniomis, ieškovas yra kreipęsis į teismą priešieškiniu Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-973-465/2012 dėl pajamų dalies priteisimo. Apeliantas vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 2 dalimi teigia, kad įstatymas ataskaitos formos nereguliuoja, todėl ji gali būti nustatoma šalių susitarimu. Pasak atsakovo, šalys formą nustatė konkliudentiniais veiksmais: atsakovas ieškovui ataskaitas teikdavo el. paštu, gavęs šias ataskaitas ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo apskaitytos atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Kadangi pagal susiklėsčiusią praktiką, anot atsakovo, paprastai ieškovas sandorių pagrindu turėdavo piniginių prievolių atsakovui, šios ieškovo išrašytos sąskaitos būdavo apmokamos įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Todėl atsakovas teigia, šalys konkliudentiniais veiksmais nustatė ataskaitos pateikimo formą ir ½ pajamų ir išlaidų skirtumo apmokėjimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, ieškovas taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovo pateikti išrašai iš buhalterinės apskaitos neatitinka tikrovės, iš to išplaukia, kad ieškovas kaip bendraturtis buvo tinkamai supažindintas su pajamomis, gaunamomis iš parkingo veiklos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „BPTS Europa“ nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.

Nurodo, kad apelianto argumentai neįrodo, jog tarp Ieškovo ir Apelianto nebuvo susiklostę ieškovui priklausančios Parkingo dalies administravimo santykiai vien dėl to, kad sutartis turi ir susitarimo dėl turto administravimo ir susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimo tvarkos elementų. Sutarties 2 dalies nuostatos akivaizdžiai įtvirtina normas dėl Parkingo administravimo, o dauguma Sutarties 3 ir 4 dalių nuostatų skirtos būtent nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu daiktu tvarkai. Todėl ieškovas teigia, kad tarp ginčo šalių sudaryta sutartis turi dviejų sutarčių bruožų, o sutartimi susiklosčiusius santykius tarp ieškovo ir apelianto galima skirstyti į dvi dalis: i) kaip Parkingo bendraturčių santykius pagal susitarimą dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (Sutarties 3, 4 dalys, taip pat Sutarties 1.1., 1.2., 1.3., 1.5. punktai), ii) ir kaip parkingo administratoriaus (atsakovo) ir naudos gavėjo (ieškovo) santykius pagal Sutarties nuostatas dėl parkingo administravimo, valdymo ir priežiūros (Sutarties 2 dalis, Sutarties 1.4. ir 3.1. punktai). Nurodo, kad įsipareigojimą teikti parkingo paslaugas sutartimi iš pradžių prisiėmė UAB „Parkavimo paslaugos", kuri vėliau reorganizavimo būdu buvo prijungta prie apelianto (ABĮ 68 str. 1 d). Apeliantas iš UAB „Parkavimo paslaugos" perėmė visus įsipareigojimus pagal Sutartį - apeliantas savo vardu ieškovui išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras būtent už teikiamas parkingo administravimo paslaugas. Byloje esantys dokumentai taip pat įrodo, kad parkingo administravimo ir priežiūros paslaugas teikė apelianto bendrovėje įdarbinti darbuotojai ir apelianto samdomi tretieji asmenys. Teigia, kad apelianto argumentai, jog sprendimu teismas neišsprendė audito apimties yra nepagrįsti. Sprendime teismas aiškiai nustatė, jog paskiriamas apeliano veiklos auditas dėl parkingo administravimo veiklos. Kitokiu būdu teismas skiriamo audito apimties paprasčiausiai negalėjo nustatyti, kadangi nei jam, nei ieškovui nėra žinoma, kokie konkrečiai apelianto turimi dokumentai ir informacija susijusi su jo vykdoma parkingo administravimo veikla. Be to, paprastai veiklos audito sąlygos nustatomos atskiru susitarimu tarp šalių, kur ir konkretizuojama, kokiais terminais, su kokiais dokumentais ir kokiomis sąlygomis turi būti susipažįstama su atitinkamais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisinius argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį (CK 4.75 str., 4.84 str., 1.138 str. 4.240 str., 4.243 str.2 d., 4 d., 4.236 str., 4.242 str. 5 d., 6.249 str., 6.256 str., CPK 13 str.). Todėl teisinio pagrindo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl bendrasavininkių teisės administruoti pastatą, pastato administratoriaus pakeitimo, 2005-01-14 ginčo šalių sudaryto bendraturčių susitarimo 2.2, 2.6., 3.1, 3.2 punktuose numatytų sąlygų pažeidimo pripažinimo, audito atsakovo AB ,,Hanner“ įmonei skyrimo pagrįstumo klausimai. Todėl teisėjų kolegija pasisako šiais aspektais.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų iš naujo nebekartoja.

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais – gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys).

Dėl apelianto (ieškovo) UAB „BPTS Europa“ apeliacinio skundo.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK ketvirtosios knygos nuostatas, numatančias galimybę bendraturčiams prašyti teismo pakeisti/paskirti naują bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administratorių ir nepagrįstai atsisakė jį pakeisti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad CK 1.138 straipsnyje yra įtvirtintas pažeistų teisių gynimo būdas - teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Ir toks materialinis teisinis reikalavimas be abejo yra savarankiškas. Teismo nutartimi skiriamo kito asmens turto administratoriaus kompetencija apribojama būtent to asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, o turto administratoriaus nurodytų teisių apimtis apibrėžta CK 4.240 ir 4.241 straipsniuose. Tačiau teismas civilinę bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir negali išeiti už ginčo ribų, jei to nereikalauja viešasis interesas. Kaip matyti iš bylos medžiagos apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto (ieškovo) ieškinį dalyje dėl reikalavimo papildyti 2005-01-04 bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su parkavimo sistemos, esančios Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, unikalus numeris 4400-0058-0682, administratoriaus išrinkimu, paskyrimu, atleidimu, nustatant papildomą skyrių, ieškovui nesilaikius išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CK 6.223 str. 3 d.) (b.l. 180-181, T1). Tai yra, byloje nesprendė klausimo dėl bendrasavininkių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos pakeitimo ar nustatymo. Apeliantas nepasinaudojo apeliacijos teise, nors ši nutartis ir galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 142 str. 5 d., 301str. 1 d.). Todėl teismo nutarčiai įsiteisėjus ir atsisakius priimti apelianto (ieškovo) ieškinį dalyje dėl parkingo valdymo ir naudojimosi tvarkos pakeitimo, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nesprendžiant reikalavimo dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos pakeitimo ar nustatymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo (apelianto) reikalavimo dėl kito administratoriaus paskyrimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apelianto argumentai, jog teismas turėjo įvertinti, ar remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.236 straipsnio 2 dalimi ir 4.251 straipsnio 4 dalimi, nauju parkingo administratoriumi vietoje atsakovo galėtų būti paskirtas UAB ,,DK Investicijos“, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga tvirtina, kad apeliantas prašė teismo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo paskirti laikinąjį parkingo esančio Konstitucijos pr. 7, Vilniuje (unikalus 4400-0058-0682) administratorių – UAB ,,DK Investicijos“ (CPK 144 str. 1 d.). Prašymas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atmestas (civilinė byla 2S-2003-881/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administratoriaus pakeitimo nebuvo nagrinėjamas apylinkės teisme, apelianto argumentai dėl turto administratoriaus pakeitimo atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kuriais buvo atmestas jo prašymas pripažinti pažeistomis sutarties (2005-01-14 bendraturčių susitarimo) sąlygas susijusias su parkingo, jo inžinierinių sistemų ir kitos įrangos priežiūra, valymu ir remontu (sutarties 2.2 p.), pajamų gautų iš bet kokio verslo praktika pagrįsto parkingo naudojimo pasidalijimo tarp ginčo šalių principais (sutarties 2.6 p.) bei parkingo administravimo išlaidų dengimu (sutarties 3.1p. ir 3.2 p.). Teigia, kad minėtų sutarties sąlygų pažeidimas sukels tiesiogines pasekmes tiek atsakovui, tiek apeliantui, nes jos tiesiogiai siejasi su apelianto galimybe ateityje grįsti savo veiksmus ir reikalavimus susijusius su parkingo valdymu atsakovo atžvilgiu ir reikalauti nuostolių atlyginimo, juos nustačius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bendrasavininkiai – ginčo šalys, pastato administravimą nustatė sandoriu (CK 4.236 str. 2 d., 4.84 str.). Apeliantas materialinį teisinį reikalavimą kildiną iš 2005-01-14 bendraturčių susitarimo (b.l. 26-35, T1). Jo pagrindu kildina atsakovo jam padarytos žalos klausimą. Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturčiai patiria žalos dėl kito bendraturčio neteisėtų veiksmų, jų tarpusavio santykiai reguliuojami deliktų teisės normomis (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis). Bendrasavininkis padaręs žalos kitam bendrasavininkui privalo atlyginti žalą bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodinėjo atsakovo padarytų nuostolių dydžio, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog vien tik pažeidimo konstatavimas nagrinėjamoje byloje nesukurs jokių teisinių pasekmių atsakovui. Kadangi apeliantas neįrodinėjo nei žalos dydžio, nei atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos, t.y. visų žalos elementų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą įvertinęs bylos aplinkybes ir apelianto materialinio teisinio reikalavimo pobūdį jį atmesti.

Dėl atsakovo AB ,,Hanner“ apeliacinio skundo.

Apeliantas prašo teismo priimti naujus įrodymus patvirtinančius, jog ieškovas naudoja parkingo konstrukcijas (konkrečias duris) prekybos centro nuomininkų reklamai, kas apelianto nuomone reiškia, kad ieškovas valdo ir naudoja parkingo dalį pats, nors iš tokio valdymo ir naudojimo pajamų ataskaitų atsakovui neteikia, šių pajamų dalies neatiduoda (CPK 314 str.). Atsakovo pateikti įrodymai priimtini. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2005-01-14 bendraturčių susitarimas dalyje dėl parkingo valdymo ir administravimo nutrauktas (b.l. 88-100, T2) ieškovas savo, kaip bendraturčio dalimi gali naudotis, valdyti ir ja disponuoti kaip tinkamas, nepažeisdamas kito bendrasavininkio teisių (CK 4.75 str. 1 d.). Ieškovas apeliantui neturi pagrindo teikti ataskaitų apie gaunamas lėšas iš reklamos ir iš jos gaunamų pajamų dalies jam atiduoti.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių 2005-01-14 sutartyje bendraturčių susitarimo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Dėl šios priežasties nepagrįstai sprendė, jog atsakovas administruoja (paprastasis administravimas) ieškovui priklausančią turto dalį (CK 4.240 str.). Mano, kad tokios išvados prieštarauja bendraturčių susitarimo (sutarties) 3.3 ir 3.4 punktams.

Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu visgi nesutinka. Bylos duomenys tvirtina, kad 2005-01-14 ieškovas ir UAB ,,Parkavimo paslaugos“ sudarė bendraturčių susitarimą, kuriuo nustatė, kad šalys po ½ dalį nuosavybės teise valdo pastatą-parkingą, esantį Konstitucijos pr. 7b, Vilniuje, (unikalus 4400-0058-0682), bendras plotas 24 633,78 kv.m., bei susitarė dėl parkingo idealiųjų dalių nustatymo. Šalys susitarė, kad UAB ,,Parkavimo paslaugos“ administruos, tvarkys ir prižiūrės parkingą, kad jis galėtų būti tinkamai naudojamas, kaip yra nurodyta sutartyje (sutarties 1.4 p.). Šalys susitarė, kad UAB ,,Parkavimo paslaugos“ laikydamasi sutarties ir įstatymų savarankiškai administruos, valdys ir prižiūrės parkingą. Bendrovė taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad parkingas būtų tinkamai, prižiūrimas, valomas ir remontuojamas, nuolatos prižiūrimos ir remontuojamos parkingo inžinierinės sistemos ir kita įranga, atliekamas parkingo ženklinimas, įdiegiama papildoma įranga, įvažiavimo/išvažiavimoi kontrolės sistemos, bei atliekami kiti veiksmai reikalingi, kad parkingas būtų tinkamai ir efektyviai naudojamas (2.1; 2.2) (b.l. 26-35, T1).

Šalys 2006-01-17 sudarė bendraturčių susitarimą dėl parkavimo sistemos administravimo (b.l. 43-45, T1). Iš susitarimo matyti, kad AB ,,Hanner“ įsipareigoja šiame susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka administruoti parkavimo sistemą, už parkavimą gaunamų mokesčių surinkimą ir paskirstymą tarp bendraturčių, o ieškovas įsipareigoja už administravimo paslaugas apmokėti sutartą atlyginimą (sutarties 4 p.). Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad Hanner vienašališkai nustato tvarką, pagal kurią leidimai nemokamam parkavimui išduodami visiems verslo centro ,,Europa“ nuomininkams ir nuomininkų darbuotojams.

CK XIV skyriuje reglamentuojančiame kito asmens turto administravimą pasakyta, kad šio skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4. 236 str.). CK 4.239 straipsnyje yra apibrėžiamos paprastojo ir pilno administravimo sampratos. Pagal šio straipsnio 1 dalį skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Antroje dalyje nurodoma, kad administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas.

Nagrinėjamu atveju, virš nurodytos aplinkybės tvirtina, kad tarp ginčo šalių, kaip bendraturčių, visgi susiklostė vidiniai administravimo teisiniai santykiai. Ginčo šalys 2005-01-14 bendraturčių susitarime susitardamos dėl idealiųjų turto dalių nustatymo iš esmės susitarė, kad apeliantas administruos ir ieškovui priklausančią parkingo dalį. Todėl darytina išvada, kad apeliantas AB ,,Hanner“ (reorganizavimo būdu prijungęs UAB ,,Parkavimo paslaugos“ ir perimdamas visas reorganizuotos įmonės teises ir pareigas) būdamas bendrasavininkiu, šalims susitarus, administravo ieškovui tenkančią parkingo dalį, t.y. kito asmens (bendrasavininkio) turtą (1.1 p.). Nors įstatymas numato, kad administravimą gali vykdyti tik fizinis ar juridinis asmuo, kuriam tokią teisę suteikia įstatymai, o administravimo faktas turi būti registruojamas viešajame registre (CK 4.236 str. 3 d., 4.237 str. 1 d.), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju šalys sudarydamos sandorį (2005-01-14 bendraturčių susitarimas) nusistatė savo teises ir pareigas, tuo pačiu apeliantui (atsakovui) suteikdamos administratoriaus teises (CK 6.156 str., 4.236 str. 2 d.). Nors administravimas ir nebuvo įregistruotas viešajame registre, tačiau tarp šalių susiklosčius faktiniams, iš sandorio kylantiems administravimo santykiams, jie įtakos tretiesiems asmenims neturi ir pats administravimo faktas savaime nėra paneigiamas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu (b.l. 197,199,208,214,215,217-227, T1), pagrindžiančiu, kad atsakovas (apeliantas) atliko veiksmus būtinus išsaugoti parkingo naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Jis organizavo aikštelės remonto darbus, juos atliko 2005-01-14 susitarimo (bendraturčių susitarimo) pagrindu, mokėjo už elektros energiją, skirtą ne tik parkavimo sistemai, bet visam statiniui (b.l. 229-234, T1), t.y. atliko paprastąjį administravimą. Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad vykdydamas administratoriaus pareigas, apeliantas rengė būsimų remonto darbų sąmatą, neginčijo pareigos pasirūpinti aikštelės apšvietimu, priešgaisrine sistema, lietaus nuotekų sistema, skaičiavo valytojų atlyginimus, administravimo mokestį, eksploatacines išlaidas, organizavo aikštelės valymą nuo sniego bei vykdė kitas funkcijas, būdingas parkingo naudojimo ir eksploatacijos reikalavimų užtikrinimui (b.l. 160-198,208 T1, b.l. 30-34,137,142-149, T2). Minėti įrodymai teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, apelianto vykdytą paprastąjį administravimą. Tuo tarpu, kaip jau minėta 2006-01-17 sandoriu ginčo šalys susitarė, kad apeliantas vykdys parkingo visišką administravimą (CK 4.239 str. 1 d.). Nors apeliantas ir teigia, kad apylinkės teismo išvada dėl paprastojo administravimo prieštarauja bendraturčių susitarimo 3.3 ir 3.4 punktams, tačiau visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, vieno ar kelių susitarimo (bendraturčių 2005-01-14 susitarimas) punktų išėmimas iš bendro sutarties konteksto, neleidžia spręsti, kad apeliantas AB ,,Hanner“ nebuvo įgaliotas administruoti parkingo. Minėta, kad šalys susitarė, kad AB ,,Hanner“ (perėmusi UAB ,,Susisiekimo paslaugos“ teises ir pareigas), administruos parkingą (2005-01-14 susitarimo 2.1,2.2 p.). Šalys susitarė, kad lygiomis dalimis bus atlyginamos protingos ir pagrįstos išlaidos susijusios su parkingo administravimu (3.1,3.2 p.). Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad šios dalies nuostatos netaikomos išlaidoms susijusioms su šalių, kaip parkingo dalių savininkų sumokėtų nekilnojamojo turto, žemės ir kitų mokesčių atžvilgiu, kurių šalys įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti ryšium su parkingo dalies valdymu nuosavybės teise. 3.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu parkinge daromi pakeitimai, patobulinimai tik vienos iš šalių naudai, arba patiriamos kitos išlaidos kurios susijusios su vienos iš šalių teisės naudotis parkingu užtikrinimu, tokias išlaidas pilna apimtimi padengia ta šalis, kurios naudai šios išlaidos buvo patirtos.

Pagal aptartus bendraturčių susitarimo punktus darytina išvada, jog parkingo administravimui, valdymui ir priežiūrai neturi įtakos kiekvienos iš šalies, kaip turto bendrasavininkių asmeniškai vykdomos prievolės susijusios su minėtose punktuose (3.3;3.4) nurodytų prievolių vykdymu, o remonto išlaidų našta kiekvieno iš bendrasavininkių dalyje (1.1 p.,1.2 p.) tenka pačioms šalims, aišku atsižvelgiant į tai, kiek šios išlaidos neįtakoja bendrasavininkių susitarimo 3.1 ir 3.2 punktų (bendros išlaidos). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija apelianto argumentą dėl to, kad 2005-01-14 bendrasavininkių susitarimo 3.3 ir 3.4 punktai paneigia paprastojo administravimo buvimą tarp ginčo šalių, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo skirtu įmonės veiklos auditu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įvertinęs bylos medžiagą turėjo pagrindą spręsti, kad yra pagrindas skirti apelianto įmonės veiklos auditą.

CK 4.242 straipsnyje nustatyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Jeigu administratorius taip pat yra ir naudos gavėjas, jis privalo atlikti savo pareigas atsižvelgdamas į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdamas nešališkai ir vienodai gerbdamas bei saugodamas visų jų teises (3 d.).

CK 4.249 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, administratorius privalo pateikti detalią savo veiklos ataskaitą. Jeigu yra keli turto administratoriai, jie privalo parengti bendrą ataskaitą, išskyrus atvejus, kai jų teisės buvo padalytos. To paties straipsnio 3 dalyje administratoriui nustatyta pareiga leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir reikalauti paskirti administratoriaus veiklos ir pateiktos ataskaitos auditą.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais ir išvadomis kurių pagrindu teismas nusprendė skirti apeliantui veiklos auditą ir jų iš naujo nekartoja. Nors apeliantas ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, o ieškovas taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovo pateikti išrašai iš buhalterinės apskaitos neatitinka tikrovės ir iš to išplaukia, kad ieškovas kaip bendraturtis buvo tinkamai supažindintas su pajamomis, gaunamomis iš parkingo veiklos. Tačiau, apylinkės teismui pripažinus, kad apeliantas nepateikia ieškovui dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar tinkamai vykdomas jam priklausančio turto dalies valdymas ir naudojimas, atliekant administravimą, konstatuotina, kad būtent auditas ir gali padėti pagrįstai atsakyti į klausimą ar ieškovo abejonės dėl apelianto sąžiningumo ir teisingo mokesčių tenkančių už jo dalies patalpų administravimą apskaičiavimo yra teisingos ir pagrįstos. Paaiškėjus, kad atsakovas veikia priešingai CK 4. 242 straipsnyje nustatytai administratoriaus pareigai, ieškovas turi teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.246-6.249 str.).

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliantų apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoJūratė VaranauskaitėAntanas Rudzinskas