Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-2003-881/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
2S-2003-881/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10768-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB ,,BPTS EUROPA“
Atsakovas
AB ,,HANNER“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2003-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10768-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,BPTS EUROPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14142-803/2011 pagal ieškovo UAB ,,BPTS EUROPA“ ieškinį atsakovui AB ,,HANNER“ dėl sutarties sąlygų pažeidimo, administratoriaus pakeitimo, sutarties sąlygų pakeitimo, veiklos audito ir laikinojo administratoriaus paskyrimo, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB ,,BPTS EUROPA“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, jog AB „HANNER“ pažeidė 2005 m. sausio 14 d. su UAB „BPTS EUROPA“ sudaryto bendraturčių susitarimo sąlygas, numatytas 2.2, 2.6, 3.1, 3.2 straipsniuose; paskirti AB „HANNER“ veiklos auditą dėl parkavimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), administravimo veiklos; papildyti 2005 m. sausio 14 d. bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su parkavimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administratoriaus išrinkimu, paskyrimu, atleidimu nustatant papildomą skyrių; pakeisti dabartinį parkavimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), administratorių AB „HANNER“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti laikinąjį parkavimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administratorių, nustatant, kad šias paslaugas teiks UAB „DK Investicijos“ remiantis 2005 m. sausio 14 d. sutartimi, 2006 m. sausio 17 d. bendraturčių susitarimu dėl parkavimo sistemos administravimo bei 2011 m. gegužės 24 d. pasiūlyme dėl parkavimo sistemos valdymo/administravimo paslaugų teikimo išdėstytomis sąlygomis, kiek jos neprieštarauja 2005 m. sausio 14 d. sutarčiai ir 2006 m. sausio 17 d. papildomam susitarimui. Nurodo, kad atsakovas neskaidriai ir nesąžiningai administruoja ieškovo turtą, ginčo nagrinėjimo metu jis gali sunaikinti visus su parkavimo sistemos veikla susijusius dokumentus, dėl ko vėliau bus neįmanoma sužinoti tikrųjų atsakovo iš administravimo veiklos gautų pajamų, nuo 2011 metų pradžios neteikia ieškovui ataskaitų, neperveda lėšų, kaip numatyta sutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog kito asmens turto administratoriumi gali būti tik specialus subjektas, t. y. asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. Kadangi ieškovas tokių duomenų, jog UAB „DK Investicijos“ teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijęs leidimą teikti administravimo paslaugas, o administravimas šio skyriaus prasme ir yra paslauga, nepateikė, teismas sprendė, jog UAB „DK Investicijos“ nėra priskirtas prie subjektų, galinčių teikti administravimo paslaugas, rato, todėl nėra pagrindo taikyti prašomas konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,BPTS EUROPA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti tinkamą bendro turto priežiūrą, gaunamų pajamų skaidrų ir efektyvų surinkimą, tokiu būdu nedidinant ieškovo nuostolių. Teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nebeįmanoma atkurti ir/ar sužinoti vykdomos veikos pajamingumo, nes atsakovas gali imtis veiksmų sunaikinti visus turimus ir su vykdoma veikla susijusius dokumentus, ataskaitas, dėl ko bus nebeįmanoma atkurti tarp šalių buvusią interesų pusiausvyrą. Tvirtina, jog nėra specialaus teisinio reguliavimo, kokie asmenys turi teisę teikti svetimo turto administravimo paslaugas, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelių administravimo paslaugas. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis svetimo turto administravimą materialinio teisinio santykio prasme, tuo tarpu ieškovas prašė paskirti laikinąjį administratorių, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB ,,Hanner“ ginčija skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi imtis tik tuo atveju, jei egzistuoja pagrindas manyti, kad jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, jog tokia grėsmė egzistuoja. Be to, pažymėjo, jog ieškovas, siekdamas pakeisti bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto administratorių, klaidingai šalių santykiui taiko svetimo turto administravimo institutą reguliuojančias teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto administratoriaus paskyrimą (CPK 145 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, jog atsakovas pažeidė bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su bendrąja daline nuosavybe turimo turto, parkavimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), valdymu, paskirti atsakovo veiklos auditą dėl parkavimo sistemos administravimo veiklos; papildyti bendraturčių susitarimo sąlygas, susijusias su parkavimo sistemos, administratoriaus išrinkimu, paskyrimu bei pakeisti dabartinį parkavimo sistemos administratorių AB „HANNER“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovas prašo imtis laikinųjų apsaugos priemonių ­– paskirti laikinąjį parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „DK Investicijos“.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog UAB „DK Investicijos“ teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijęs leidimą teikti administravimo paslaugas.

Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, neatsižvelgdamas į tarp šalių (parkavimo aikštelės bendraturčių) faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias ir proceso teisės normas, tačiau iš esmės prašymą išsprendė teisingai, todėl vadovaujantis CPK 328 straipsnyje įtvirtinta taisykle, draudžiančia vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas, reikšdamas prašymą atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, neįrodė, jog nesiėmus minėtų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nors ir nurodo, jog dėl netinkamo automobilių stovėjimo aikštelės administravimo jis patiria nuostolius, tačiau galimų nuostolių atsiradimo mechanizmo ir dydžio neįrodinėja. Kita vertus, ieškovas prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinojo administratoriaus paskyrimą – iš esmės prašo pasisakyti dėl vieno iš ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. dėl administravimo bendrosios dalinės nuosavybės turtui nustatymo, tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes tai iš esmės pažeistų šalių lygiateisiškumo ir kitus civilinio proceso principus.

Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užkonservuoti šiuo metu esantį parkingo vykdomos veiklos pajamingumą ir siekia, kad padėtis bylos nagrinėjimo metu nepakistų. Tačiau siekdamas minėtų tikslų ieškovas naudoja netinkamą teisinę priemonę, o būtent, siekdamas susiklosčiusios padėties užkoncervavimo ir manydamas, kad pateikti reikiamus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas užtikrinti įrodymus (CPK 195 str., 221 str.), arba kreiptis į antstolį, faktinėms aplinkybėms konstatuoti (CPK 635 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė