Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistojo E. J. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. J. prašymą dėl perteisimo ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo gynėja advokatė palaiko nuteistojo prašymą, paaiškino, kad E. J. pataisos namuose yra skatintas už gerą elgesį bausmės atlikimo vietoje, nors tai patvirtinančių įrodymų ir neturi. E. J. gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Advokatė mano, kad E. J. asmenybė nėra tokia, kurios negalima būtų pataisyti. Bausmės atidėjimas tai nėra tai, kad asmuo visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės – visada yra galimybė grįžti atgal į bausmės atlikimo vietą, jeigu asmens veikoje yra tam tikrų nusikalstamos veikos požymių. Mano, kad tai skatina nedaryti naujų nusikaltimų ir padaryti reikiamas išvadas. Prašo prašymą tenkinti ir taikyti BK 75 str. nuostatas bei bausmės vykdymą atidėti, kad ir pačiam ilgiausiam laikotarpiui. Civilinius ieškinius, būnant įkalinimo įstaigoje, labai sunku atlyginti – solidariai iš bendrininkų priteista žala dar nėra atlyginta.

Prokuroras prašo nuteistojo prašymo netenkinti, nurodo, kad nauja BK 75 str. redakcija numato tokią galimybę, kad nuteistajam būtų atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir kai padarytas sunkus nusikaltimas. E. J. skiriant bausmę buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, jo asmenybė. Šiuo atveju būtina įvertinti padaryto nusikaltimo sunkumą, padarytą žalą, kuri yra labai didelė. E. J. buvo pagrindinis organizatorius šių nusikaltimų, jis ieškojo asmenų, kurie galėtų išgryninti pinigus ir taip juos pasisavinti. Todėl taikyti pakeisto BK 75 str. E. J. atžvilgiu nėra galimybės ir prašo tokį prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-443/2014 (bylos teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2012-8) matyti, kad teismas E. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. (I-X) ir nuteisė: pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 2 m. 6 mėn. (dvejus metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaitė laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. birželio 15 d.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ konstatuojama, kad veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan., taigi laikytina, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

Tad baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui (šiuo atveju už BK 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus), šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens E. J. teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo E. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant E. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (apysunkis nusikaltimas), 182 str. 2 d. (sunkus nusikaltimas) už 10 epizodų tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą kartu su bendrininkais, įvertinus kiekvieno jų vaidmenį nusikaltimų padaryme – E. J. buvo pagrindinė grandis, jungusi visus kitus jam nusikaltimuose padėjusius bendrininkus. Teismas, skirdamas E. J. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino E. J. prisipažinimą, gailėjimąsi ir pagalbą, tiriant padarytus nusikaltimus, pripažindamas tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsižvelgė į tai, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą; visapusiškai įvertino kaltinamojo E. J. asmenybę, amžių, socialinę brandą, darbinę veiklą, – skirdamas bausmę E. J., parinko ją ženkliai mažesnę negu sankcijos vidurkis. Nuteistojo elgesys tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme, šiuo atveju – ir įkalinimo įstaigoje, vertinamas ir sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymo atidėjimu gali būti pasiekti bausmės tikslai ir ar nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde bei advokatės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis E. J. prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, padėjo nustatyti byloje tiesą, įkalinimo įstaigoje yra skatintas už gerą elgesį, yra jo pozityvus pasirinkimas, tačiau negali būti pagrindu bausmės vykdymą atidėti, o jo nepriekaištingas elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuteistojo pareiga.

Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad teismo vertinimu, nuosprendžio priėmimo metu nebuvo pagrindo ir galimybės kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikyti jo gynėjos prašomų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ar BK 54 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.