- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-826-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Drąsučio
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai Drąsutis Šerepka ir Irena Šerepkienė su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV investicijos" per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis parkavimo vietomis: 2/371 (dvi iš trijų šimtų septyniasdešimt vieno) dalys automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10 404,95 kv. m, kurios paskirtis - garažų, unikalus numeris 4400-0577-5577:7274, pažymėjimas plane - 1, esančios Gynėjų g. 14 Vilniaus m., nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. 44/392720; dalys plane pažymėtos indeksais P-370 ir P-371; priteisti nuostolių atlyginimą natūra - 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10 404,95 kv.m, unikalus numeris 4400-0577-5577:7274, esančios Gynėjų g. 14, Vilniaus m., nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. 44/392720, plane pažymėtos indeksu P-363, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis (perkabinti priešgaisrinio čiaupo dėžę) naudotis priteista automobilių stovėjimo vieta; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 m. liepos 12 dieną tarp UAB „Ranga IV investicijos" ir ieškovų buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GD-05-M8.2., kuria pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto, butui tenkančios žemės sklypo dalies ir automobilio stovėjimo vietų pirkimo-pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 9 dieną tarp UAB „Ranga IV investicijos" ir ieškovų buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovai įsigijo 2/371 dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Dėl tuo metu vykusių statybos darbų į kai kurias pastato zonas nebuvo galima patekti ir tinkamai apžiūrėti įsigytų parkavimo vietų. Pastatą 2007 m. kovo 6 dieną pripažinus tinkamu naudotis ieškovai pastebėjo, kad virš ir šalia įsigytų parkavimo vietų yra nutiestas vamzdynas, apie kurį parkavimo vietų įsigijimo metu nieko nebuvo žinoma ir atsakovas sutarčių sudarymo metu apie tai neužsiminė. Vamzdynas akivaizdžiai susiaurino bei pažemino įsigytas automobilių stovėjimo vietas, todėl ieškovai faktiškai gali naudotis tik viena automobilio stovėjimo aikštele, o kita, dėl per siauros erdvės yra per maža. Ieškovų įsigytos stovėjimo vietos P-370 plotis 2,38 metro, aukštis iki vamzdyno 1,84 metro. Stovėjimo vietos Nr. 371 plotis yra 2,55 metro, o aukštis iki vamzdyno 1,82 metro. Pravažiavimo plotis iki priešais esančių stovėjimo vietų, 4,98 metro. Įvažiavimą į stovėjimo aikštelę Nr. 371 apsunkina siauras pravažiavimas bei priešais esanti siena. 2007 metų pabaigoje atsakovui buvo pareikšta rašytinė pretenzija ir kreiptasi į kompetetingas valstybės institucijas siekiant išsiaiškinti teisės aktais nustatytus parkavimo aikštelių dydžius ir pločius. Iš gautų atsakymų ieškovai sužinojo, kad statant automobilius stovėjimo aikštelėje iš abiejų pusių statmenai pravažiavimo atžvilgiu, pravažiavimo plotis turi būti 7 metrai, o automobilį statant statmenai pravažiavimo ašies plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 x 5,0 m (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo“ VI skyriaus 4.1, 4.2 punktai). STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“, 36 punkte įtvirtinta, kad automobilių pravažiavimo bei saugojimo vietose ir vartų aukštis nuo grindų iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų, taip pat ir iki į įrenginių, turi būti ne mažiau kaip 0,2 metro didesnis už aukščiausios numatomos laikyti transporto priemonės aukštį, tačiau ne mažesnis kaip 2 m.
Atsakovo ieškovams parduotos automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka Statybos techninių reglamentų reikalavimų ir ieškovai įsigytu daiktu negali naudotis pagal tiesioginę paskirtį.
Šalies argumentai
Atsakovo siūlymas pakeisti ieškovų netenkinančių automobilių statymo vietų į kitas ieškovams nepriimtinas, nes jos taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ginčo nepavykus išspręsti šalių sutarimu, ieškovai kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos" atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimams taikyti senatį ir atmesti ieškovo reikalavimus; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai apie tai, jog negalės naudotis viena įsigyta stovėjimo aikštele sužinojo 2007 m. vasario 6 dieną, t.y. nedelsiant po pastato pripažinimo tinkamu naudoti, o į teismą kreipėsi tik 2008 metų kovo mėnesį tuo praleisdami įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą reikalavimui dėl pažeistų teisių pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 2p.). Apie tai, kad automobilių statymo aikštelės su defektu ieškovai sužinojo iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kadangi ją pasirašant buvo įrengtos ir nutiestos būtinos komunikacijos. Ieškovų nurodomi komunikacijų vamzdžiai buvo aiškiai matomi ir akivaizdūs todėl pirkimo - pardavimo sutartyje patvirtinę, jog įsigyjamos parkavimo vietos neturi trūkumų, ieškovai prarado galimybę tariamais trūkumais remtis ir juos naudoti kaip argumentus prieš atsakovą (LR CK 6.333 str.). Tarp ginčo šalių sudarytos bei pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktas, nustatantis, jog ieškovai susipažino su parduodamų daiktų būkle ir jokių pretenzijų neturi, paneigia ieškovų argumentą, kad jie negalėjo patekti į automobilių stovėjimo aikštelę ir jos apžiūrėti. Atsakovo nuomone ieškovai nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, atsakovas nurodė, jog įstatyme įtvirtinti ieškinio senaties terminai skatina šalį kurios teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, o priešingai teisinio santykio šalis suteikiama teisė pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti.
Ieškovai nepagrįstai rėmėsi STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" bei STR „Automobilių saugyklų projektavimas" nes jie negali būti taikomi sprendžiant ginčą, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio - pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus.
Pažymėjo, jog pastatas, kuriame yra parkavimo vietos, buvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti remiantis STR 1.11.01:2002 dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. Komisija priėmusi statinį nenustatė jokių projekto arba normų pažeidimų. Ieškovai nepagrįstai remiasi CK 4.103 straipsniu nes tik nustačius juridiškai reikšminga faktą apie statinio statybą pažeidžiant projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, gali būti taikomos šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyje numatytos pasekmės, tačiau tiek statant pastatą, kuriame yra parkavimo vietos, tiek jį pripažįstant tinkamu naudoti nebuvo nustatyti jokie savavališkos statybos atvejai.
Ieškovai nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo nes šio reikalavimo tenkinimui nėra būtinų salygų. Be to nepagrįstas reikalavimas atlyginti nuostolius natūra, nes nuostoliai visais atvejais išreiškiami pinigais. Ieškovai savo reikalavimo priteisti konkrečią parkavimo vietą nepagrindė jokiomis teisės normomis. Toks reikalavimas prieštarauja pačiai nuostolių kaip konkrečia pinigų suma išreikštai žalai sampratai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovų Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ naudai priteista po 1475 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai apie parkavimo vietų defektus sužinojo daug anksčiau, t.y. iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, nes sudarant šią sutartį parkavimo vietos jau buvo realiai pastatytos bei visos komunikacijos (vamzdynai) įrengtos. Tai patvirtino atsakovo pateikti statybos darbų žurnalų nuorašai, kuriuose nurodyta, jog vamzdynai buvo įrengti dar 2005 metais.Teismas nesutiko su ieškovų teiginių, kad jie apskritai negalėjo patekti į automobilių stovėjimo aikštelę, kaip prieštaraujančiu pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 punkto nuostatoms, teigiančioms, kad pirkėjas (ieškovas) susipažino su parduodamų daiktų būkle ir jokių pretenzijų, išskyrus tai, kad praėjimo kontrolė neįrengta, neturi.
Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. patvirtintu nutarimu Nr. 39 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga teismas konstatavo, jog įstatyme įtvirtintas ieškinio senaties terminas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti.
Teismas sprendė, jog ieškovai neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties termino, todėl vadovaudamasis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktu ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai Drąsutis Šerepka ir Irena Šerepkienė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė jog ieškovai apie stovėjimo vietų defektus sužinojo iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Teismas neatsižvelgė jog pirkimo-pardavimo sutarties 5.14 punktas galimybę naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis numatė tik po įsigijamo namo pripažinimo tinkamu naudoti. Namas tinkamu naudoti pripažintas 2007 metų kovo 6 dieną, o naudotis tiek butu tiek automobilių stovėjimo aikštelėmis buvo pradėta 2007 metų rugsėjo mėnesį.
Įstatyme įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas atsižvelgiant į tai ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų (CK 1.125 str. 5 d.). Tuo tarpu teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą dėl parduoto daikto trūkumo skaičiavo nuo 2006 sausio 9 dienos kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Netinkamai buvo įvertinti ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, statybų darbų žurnalų nuorašai. Juose duomenų apie kanalizacijos sistemos įrengimą nėra. Remdamasis CK 6.338 straipsniu ieškovas nurodo jog reikalavimai dėl parduoto daikto trūkumo gali būti pareiškiami per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus, nuo daikto perdavimo dienos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Paaiškėjus parduoto daikto trūkumams ieškovai su rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovą 2007 metų gruodžio 6 dieną, nesuėjus dviejų metų garantiniam terminui. Ieškinys teismui pateiktas 2008 metų kovo mėnesį ir šešių mėnesių ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.
Ieškovo nuomone ginčo santykiams taikytini ir Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje įtvirtinti garantiniai terminai, o ieškinio senačiai taikytinas ir Civilinio kodekso 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti nuo pranešimo apie trūkumus pareiškimo dienos. Ieškovų nuomone išnykus statinio užsakovui statinį įsigiję asmenys taptų jo teisių perėmėjais ir įgytų teisę iš rangovų tiesiogiai reikalauti trūkumų pašalinimo jei trūkumai atsirastų nepasibaigus garantiniam laikotarpiui. Ieškovai mano, kad nagrinėjamu atveju svarbi Civilinio kodekso 6.678 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kai dėl nustatytų trūkumų užsakovui ir kitiems asmenims gali grėsti pavojus jų sveikatai ar gyvybei nes užsakovas turi teisę pareikšti ieškinį per du, o jei sutarties dalykas pastatas ar įrenginys per 10 metų nuo darbų rezultato priėmimo, jei įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Ekspertas byloje nustatė, kad per žemai įrengti vamzdynai ieškovams priklausančiose automobilių stovėjimo vietose kelią kūno sužalojimo riziką bei neatitinka STR 2.01.01 (4): 1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. ,,Naudojimo sauga“ 12.1 papunkčio, 20.1 papunkčio, A priedo lentelės ,,Rizika II. Tiesioginis smūgis“ reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai mano, jog pirmos intancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai aiškino bei taikė ieškinio senaties taikymo institutą.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 kovo 18 dienos sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-397/2009 išaiškino, jog specifinė buto pirkimo-pardavimo sutarties subjektinė sudėtis bei sutarties šalių tikslai ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 str. 1 d.) ir jai taikytinos vartotojo vartotojo interesus saugančios specialios teisės normos. Teismas taip pat pabrėžė jog buto pirkimo-pardavimo sutarties vertinimas kaip vartojimo sutarties atitinka 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų salygų sutartyse su vartotojais, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 ir 1999-05-25 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų nuostatas. Ieškovų nuomone paminėti teisės aktai reikšmingi siekiant apginti ieškovų, kaip silpnesniosios šalies interesus. Ieškovų nuomone apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą išnagrinėti iš esmės tuo užtikrinant CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis ieškovas rėmėsi pagrįstai, nes paaiškėjus, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus asmenys kurių teisės ir teisėti interesai pažeisti turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti statinį pertvarkyti arba jį nugriauti. Kadangi atsakovo pastatytos aikštelės neatitinka norminių aktų keliamų reikalavimų ieškovai mano, jog atsakovas pažeidė jų interesus.
Prievolės pažeidimas yra pagrindas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.256 str.) ir kreditorius turi galimybę rinktis jo pažeistų teisių ar teisėto intereso ginybos būdą bei reikalauti prievolę įvykdyti natūra (CK 1.138 str.; LAT CBS 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007). Ieškovai įsigytų aikštelių negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o per jas nutiesti vamzdynai jas tik susiaurina ir pažemina jų aukštį todėl esant užimtai vienai iš aikštelių į kitą negalima įvažiuoti. Tarp ginčo šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punktas garantavo, jog įsigyjant daiktą jokių paslėptų trūkumų nėra, tačiau įsipareigojimo neįvykdė, dėl to už darbų trūkumus jam kyla atsakomybė (CK 6.333 str., 6.256 str. 4 d., 6.327 str. 3 d.). Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo institutas. Ieškovai už dvi stovėjimo aikšteles atsakovui sumokėjo 90 000 Lt, tačiau realiai naudojasi tik viena iš jų. Tuo ieškovai patyrė nuostolių ir atsakovas pažeidė jų teisėtų lūkesčių principą. Ieškovams priteisus papildomą automobilių stovėjimo vietą natūra nebūtų pažeistos atsakovo teisės, kadangi ieškovai yra sumokėje už dvi automobilių stovėjimo vietas, kurių vertė rinkoje yra dvigubai mažesnė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas tinkmai vertino byloje esančius įrodymus. Pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai patvirtino jog pirkdami butą jį ir automobilių stovėjimo vietas apžiūrėjo ir nereiškė dėl jų pretenzijų (sutarties 5.1 p.). Atsakovo inžinierinės sistemos buvo sumontuotos iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovas nurodo, jog įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje byloje sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (LAT CBS nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-31/1999; 3K-3-513/2004; 3K-3-147/2005). Atmesdamas ieškinį teismas vadovavosi byloje nustatytomis aplinkybėmis o ne prielaidomis ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes, todėl sprendimas priimtas pagrįstai. Ieškovai nepagrįstai sutapatina automobilių stovėjimo aikštelių kokybę bei faktinę galimybę jomis naudotis. Iš ieškovų nebuvo atimta galimybė faktiškai apžiūrėti automobilių stovėjimo vietas pastatą pripažinus tinkamu naudoti, tačiau pretenzijos pareikštos nebuvo. Ieškovai nepagrįstai remiasi buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punktu, kadangi ginčas tarp šalių kilo dėl akivaizdžių o ne paslėptų parduodamo daikto trūkumų ir ieškovo argumentas jog inžinierinės sistemos sumontuotos ne sienoje, o šalią jų ir yra paslėptas trūkumas nepagrįsti. Atsakovas spręsdamas ginčą siūlė ieškovams pasirinkti kitas automobilių stovėjimo vietas, tačiau jie reikalavo trečios vietos ir atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė kokių nors nuostolių kurie būtų įvertinti konkrečia pinigų suma.
Šalies argumentai
Ieškovai apie parduodamo daikto defektus sužinojo 2007-03-06. Nuo to momento prasidėjo įstatymo nustatytas terminas per kurį ieškovai galėjo ginti savo pažeistas teises pareikšdami ieškinį, tačiau į teismą jie kreipėsi tik 2008 metų kovo mėnesį, praėjus vieneriems metams po to, kai jie sužino apie galimą savo teisių pažeidimą. Atsakovo nuomone apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo dar 2005 metais kai buvo pastatyti visi vamzdynai ir atvestos kanalizacijos. Tai įrodo ir pateikti statybos darbų žurnalai. Ieškovų teisė apžiūrėti įsigijamą daiktą taip pat nebuvo ribojama. Nustačius defektus jie būtų užfiksuoti pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau tokių nuorodų sutartyje nėra. Ieškovai nepagrįstai tapatina ieškinio senaties terminus bei garantinius terminus (CK 6.338 str.). Ieškinio senaties terminai turi būti skiriami nuo kitų materialinės teisės terminų nustatytų reikalavimams iš civilinių teisinių santykių pareikšti, pretenzijų bei garantinių terminų (LAT senato 2002 m. gruodžio 20 d. patvirtintas nutarimas Nr. 39 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Ieškovai taip pat nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 6.667 ir 6.698 straipsnio nuostatomis ir nepagrįstai painioja pirkimo-pardavimo ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A822-379/2009, kadangi joje nagrinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys nėra laikomos vartojimo sutartimis (LAT CBS byla Nr. 3K-3-156/2007). Ieškovo nurodomas Civilinio kodekso 4.103 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas nes kompetetinga valstybės institucija atliekanti valstybinę statybų priežiūrą nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto. Ieškovai reikalauja žalos atlyginimo natūra, tačiau nuostolių dydis visais atvejais išreiškimas pinigais, o nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas atlyginti žalą neparemtas jokiomis teisės normomis ir prieštarauja nuostolių kaip konkrečia pinigų suma išreikštai žalos sampratai. Ieškovai painioja prievoles ir nuostolius. Prievolės gali turėti tiek piniginę tiek natūrinę išraišką (CK 6.3 str. 3 d.), tuo tarpu nuostoliai išreiškiami tik pinigine išraiška. Siekdami nuostolių atlyginimo ieškovai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovo nuomone ginče negali būti taikomos bendros pažeistų teisių gynimo normos, nes egzistuoja specialus iš pirkimo-pardavimo kilusių pažeistų teisių gynimo mechanizmas nenumatantis ieškovo pasirinkto galimai pažeistos teisės gynimo būdo kaip nuostolių atlyginimas natūra. Ginčo atveju nebuvo nustatyta, jog atsakovas ieškovui pardavė netinkamos kokybės turtą, todėl negali būti taikomas ir Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytos taisyklės.
Remdamasis išdėstytu atsakovas nurodo, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą ir ieškovų Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės ieškinį atsakovui UAB ,,Ranga IV investicijos“ patenkino iš dalies. Pakeitė ieškovų Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės 2006-01-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą iš atsakovo UAB ,,Ranga IV investicijos: 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės pažymėtos nuo R-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12 iš viso turinčios 10404, 95 kvadratinių metrų ploto, unikalus Nr. 4400-0577:7274, plane pažymėtos indeksu P-371, į 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12 iš viso turinčios 10404,95 kvadratinių metrų ploto, unikalus Nr. 4400-0577:7274, esančią Gynėjų g. 14, Vilniuje, nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. 44/392720, plane pažymėtą indeksu P-363. Įpareigojo atsakovą perkelti iš stovėjimo aikštelės pažymėtos indeksu P-363 priešgaisrinio čiaupo dėžę į kitą šiam įrenginiui tinkančią vietą. Kitus ieškovų reikalavimus atmetė.
Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ieškovų Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės prašymas išaiškinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Prašyme nurodoma, kad teismo sprendime nėra aiškiai nurodyta, koks automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos P-371, statusas, kadangi teismas sprendime pasisakė dėl vamzdynų paskirties, tačiau nenurodė ar automobilių stovėjimo aikštelė P-371 galės būti naudojama kaip savarankiška automobilių stovėjimo aikštelė, todėl jos paskirties išaiškinimas galėtų užtikrinti tinkamą ir teisingą teismo sprendimo įvykdymą. Minėtos teismo išvados ieškovams svarbios, kadangi suinteresuotam asmeniui ateityje galint piktnaudžiauti savo teisėmis ir aikštelę P-371 naudojant kaip savarankišką automobilių stovėjimo aikštelę, ieškovams gali būti trukdoma naudotis automobilių stovėjimo aikštele P-370, nes, teismas sprendime konstatavo, jog aikštelės P-370 ir P- 371 kartu naudojamos negali būti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Ieškovai savo prašyme suformulavo teiginius, kaip teismas turėtų išaiškinti teismo sprendimą požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos indeksu P-371 atžvilgiu. Tai reiškia, kad ieškovai siekia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės per sprendimo išaiškinimą pakeistų sprendimo rezoliucinę dalį, kas yra neleistina Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio prasme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra aiškus, o aiškinti teismo sprendimą taip, kaip pageidauja ieškovai negalima, todėl ieškovų prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 278 straipsniu teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovų Drąsučio Šerepkos ir Irenos Šerepkienės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo išaiškinimo atmesti.