- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eII-731-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00580-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- L. Z.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. Z., jo atstovui advokatui Vytautui Merkraičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 5 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 1 000 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 43 (keturiasdešimt trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. spalio 27 d. 15.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą su užlenktu, vairuojamai transporto priemonei išduotu valstybinio numerio ženklu. Vairuodamas transporto priemonę sąmoningai sukeldamas variklio apsukas, taip padidindamas variklio galią, pakėlė priekinį motociklo ratą ir važiavo tik ant galinio rato, priekiniu ratu neliesdamas kelio dangos taip prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Motociklo vairuotojas pastebėjęs apsisukančius ir važiuojančius paskui policijos pareigūnus su žymėta tarnybine transporto priemone, įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais siekiant jį sustabdyti, padidino važiavimo greitį, važiavo akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, viršydamas leistiną važiavimo greitį. Policijos pareigūnams prisivijus motociklo vairuotoją ties (duomenys neskelbtini), naudojant tarnybinės transporto priemonės įjungtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, specialius garso signalus siekiant sustabdyti motociklo vairuotoją, pastarasis į policijos pareigūnus nereagavo, padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo tolyn. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, iš trečios eismo juostos važiavo tiesiai, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Toliau tęsdamas važiavimą motociklo vairuotojas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžas ir pravažiavo jas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Ties (duomenys neskelbtini) motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ važiavo pirma eismo juosta pažymėta „A“ raide, skirta maršrutiniam transportui, pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Po kurio laiko policijos pareigūnams pastebėjus motociklo vairuotoją (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir užtvėrus motociklo vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą žymėta tarnybine transporto priemone su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, specialiais garso signalais siekiant jį sustabdyti, pastarasis į policijos pareigūnus neragavo, tarnybinę transporto priemonę apvažiavo iš galo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelyje, kuriame yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir priešingų krypčių transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija, taip aplenkdamas ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ reikalavimo, iš antros eismo juostos pasuko į dešinę. Tokiais sąmoningais, pavojingais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, esant intensyviam eismui, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistinas važiavimo greitis, motociklo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, kitiems asmenims, bei aplink esantiems objektams. Nepakluso policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 16, 29, 73.11, 140.5, 140.7, 165, 181, 225, 1 priedo 508, 510, 523, 3 priedo 1.3, 1.21, 4 priedo 1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde nurodoma, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta išsamiai neištyrus visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryme. Jokių objektyvių duomenų, jog jis vairavo motociklą, su kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, nėra. Institucija itin formaliai įvertino įvykio faktines aplinkybes, o byloje esančius įrodymus vertino atsietai, iš esmės prioritetą suteikdama policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, V. G. 2024 m. kovo 17 d. paaiškinimams. Nepagrįstai jo iškelta versija buvo vertinama kaip gynybinė ir atmesta, nevertinant kitų byloje esančių objektyvių įrodymų (įvykio vaizdo medžiagos, į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, fotonuotraukų su analogiškomis ar panašiomis motociklininkų aprangomis, kurią dėvėjo ir įvykio metu motociklą vairavęs asmuo, nepagrįstai buvo atsisakyta pakartotinai apklausti V. G.). Nutarime konstatuojama, kad „kaip matyti išanalizavus byloje esančius duomenis, abejonių dėl to, jog motociklą vairavo L. Z. nelieka“. Nesuprantama kuo remiantis padaryta tokia kategoriška išvada. Kaip matyti jo kaltė grindžiama tik V. G. duotais paaiškinimais, kur jis nurodė, kad jo nepažįsta, jog per pažįstamus buvo surastas, kad prisiimtų kaltę dėl aptariamo nusižengimo. Visiškai nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Pabrėžtina, kad skundžiamame nutarime faktiškai nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų pagrindžiančių kokie duomenys neginčytinai įrodo, kad būtent jis vairavo motociklą nutarime nurodytu laiku ir padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.
2024 m. pradžioje buvo įgijęs daužtą motociklą „BMW“, registruotą Didžiojoje Britanijoje. 2024 m. rugsėjo gale – spalio pradžioje, minėtą motociklą su variklio defektu, pardavė asmeniui, kurio nepažįsta. Pirkusysis asmuo pasakė, kad motociklą registruos V. G. vardu, tai yra asmens, kurio duomenis pateikė policijos pareigūnams. Kas 2024 m. spalio 27 d. vairavo motociklą, panašų į jo buvusį, pasakyti negali, nes nežino. Asmuo kreipęsis dėl motociklo pirkimo sumokėjo tik dalį pinigų, todėl motociklo rašytinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė (be to, toks motociklas neregistruojamas Lietuvos Respublikoje, kadangi neatitiko eksploatavimo reikalavimų), o jis (L. Z.) tik perdavė motociklą, šalmą, aprangą ir dokumentus (registracijos liudijimą). Sutarė, jog iki lapkričio vidurio pirkėjas grąžins ir likusią sumą, tačiau to nepadarė. Pirkėjas paskambino per pažįstamą, gyvenusį anksčiau Didžiojoje Britanijoje. Mano, kad pirkėjas ir asmuo, kurio vardu turėjo registruoti motociklą (V. G.), nėra tas pats asmuo. Tokiu būdu, esant nurodytoms abejonėms, siekiant jas paneigti ar patvirtinti, prašė pakartotinai apklausti V. G., tačiau bylą nagrinėjusi pareigūnė nepagrįstai tai laikė kaip perteklinius veiksmus, kas rodo, jog bylą tyrusi pareigūnė nebuvo suinteresuota išsamiai išnagrinėti bylą.
Taip pat išviso nesuprantama nutarime padaryta išvada, kad esą „apklausos įraše matyti V. G. bruožai, kurie yra visiškai nepanašūs į L. Z.“. Kaip ir nurodė savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, mano, kad pirkėjas ir asmuo, ant kurio turėjo registruoti motociklą (V. G.), nėra tas pats asmuo. Nei jis, nei V. G. vienas kito gyvai nematė. Be to, tik susipažinęs su bylos medžiaga suprato, kad asmuo, su kuriuo bendravo dėl motociklo pardavimo, yra ne V. G.. Bylos nagrinėjimo metu išreiškė abejonę, kad tai buvo jo parduotas motociklas, o tik panašus, kadangi tai ne vienetinė transporto priemonė ir panaši vairuotojo apranga. Šioms aplinkybėms pagrįsti bylą tyrusiai ir skundžiamą nutarimą priėmusią tyrėjai pateikė fotonuotraukas iš skelbimų portalų, kur pardavinėjamos panašios aprangos į jo turėtą. Be to, svarbu pažymėti, kad valstybinio numerio ir vairuotojo veido filmuotoje medžiagoje nematyti (vairuotojas dėvi šalmą ir galimai medžiaginę kaukę, todėl jo veido nesimato), todėl tokios kategoriškos išvados, kad būtent jis vairavo motociklą, negalima padaryti. Susidaro įspūdis, jog jo kaltė grindžiama tik tuo, jog dar iki parduodant motociklą, jam 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas ANK protokolas už padarytus KET taisyklių pažeidimus vairuojant motociklą, tačiau vien tas faktas, kad jis anksčiau buvo nubaustas, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad yra kaltas dėl šiuo metu jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Kaip ir minėjo, po minėto įvykio motociklas sugedo, o 2024 m. rugsėjo gale – spalio pradžioje, minėtą motociklą su variklio defektu, pardavė asmeniui, kurio nepažįsta, pardavė kitam asmeniui su visomis aprangomis. Kita vertus, nėra aišku, ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas motociklas yra tas pats motociklas, kurį jis turėjo iki jį parduodant, kadangi rinkoje yra nemažai tokios markės motociklų, taip pat kaip ir šalmų bei aprangų, kuriuos dėvėjo vairuotojas (motociklo markė ir apranga yra tie bendro pobūdžio bruožai). Visi šie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė, jog Institucija neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių ir, nesant jokių objektyvių duomenų byloje, padarė išvadą, kad būtent jis kaltas dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nors jokie objektyvūs įrodymai, esantys byloje, nepatvirtino fakto, jog būtent jis vairavo motociklą įvykio metu bei padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Institucija savo išvadas grindė tik prielaidomis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“. 5 punkte - „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“. 8 punkte – „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais“. 9 punkte – „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. 16 punkte – „Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus“. 29 punkte – „Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau“. 73.11. punkte – „Šviesoforų signalai turi šias reikšmes: <...> raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui“. 140.5. punkte – „Lenkti draudžiama: <...> vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta“. 140.7. punkte – „Lenkti draudžiama: <...> kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15“. 165 punkte – „Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“. 181 punkte – „Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama“. 225 punkte – „Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais“. 1 priedo kelio ženklas Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ reglamentuoja, nurodo, kad „Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta“. 1 priedo kelio ženklas Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reglamentuoja, nurodo, kad „Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti“. 1 priedo kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ nurodo, kad „Nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas. Kai kelio ženklas naudojamas su galiojimo laiką nurodančiomis papildomomis lentelėmis, nurodo, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galioja nurodytu laiku“. 3 priedo 1.3. punktas nurodo, kad „Horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: <...> Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama“. 3 priedo 1.21. punktas nurodo, kad „Horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: <...> Raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį.“. 4 priedo 1 punktas reglamentuoja „Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą“. L. Z. neigia savo kaltę, nurodo, kad 2024 m. spalio 27 d. ne jis vairavo motociklą, motociklą buvo pardavęs. Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų ir duomenų visuma. Tai ir vaizdo įrašai, momentinės nuotraukos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai, sulyginimai, registrų duomenys ir pan. Asmuo atpažintas atliktų sulyginimų metu. Vaizdo įrašų, nuotraukų analizė, kai užfiksuota, kad asmuo vairavo tą pačią transporto priemonę, jo išskirtinių požymių turinti apsauginė motociklininko apranga, šalmas, užfiksuota nuotrauka iš vaizdo įrašo, kai asmuo vairavo su pakeltu šalmo veido apsauginiu stiklu, asmens siekis išvengti atsakomybės, bandant, kad kitas asmuo „apsiimtų“ jo kaltę ir pan., tik patvirtina asmens kaltę, bei įvykdytų veikų tyčią.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju chuliganiškas vairavimas, pažeidžiant keliolika KET punktų reikalavimų, nestojimas policijos pareigūnams, siekis išvengti atsakomybės, maskuojant transporto priemonės valstybinius numerius, nesilaikymas nei šviesoforų signalų, nei kelio ženklų ir horizontalaus ženklinimo, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostas, lenkimas kitų transporto priemonių pažeidžiant kelių eismo taisykles ir pan. yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, šių administracinių nusižengimų visuma suponuoja, kad asmuo įvykdė šiurkščius pažeidimus valdydamas padidinto pavojaus priemonę – transporto priemonę. Be to tai motociklas, t. y. transporto priemonė, kuri vairuotojo neapsaugo nuo galimo išorinio paveikimo, asmuo sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams eismo dalyviams, sukeltas pavojus buvo tiek sveikatai, tiek gyvybei. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.
Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjo įvykdyti nusižengimai yra vieni pavojingiausių, asmuo nevykdė imperatyviai įstatymo jam deleguotų pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad motociklą įsigijo 2023 metais iš aukciono. Motociklą susitvarkė ir po metų jį pardavė, todėl jis šių administracinių nusižengimų negalėjo padaryti. Kartu su motociklu pardavė ir aprangą. Tiksliai kada pardavė, neprisimena, bet po sezono pabaigos. Sezono pabaiga tarp motociklistų yra spalio mėnesio pradžia, bet kiekvienam asmeniui sezonas gali baigtis anksčiau, jeigu prasideda blogi orai. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, nes motociklas buvo nurašytas, ir ją sudaryti net nepagalvojo, bet parduodamas motociklą matė tą žmogų, kuris jam padavė pinigus. Motociklą pardavė už maždaug 4 300–4 500 eurų kartu su apranga. Nežino, kuo jo apranga skiriasi nuo aprangos, užfiksuotos vaizdo įraše. Ką jis veikė 2024 m. spalio 27 d., neprisimena, be to, policija jį išsikvietė po kažkur šešių mėnesių, todėl nesidomėjo ta data. Prisimena, kad tais pačiais metais buvo baustas už motociklo vairavimą pažeidžiant kelių eismo taisykles, bet mėnesio neprisimena.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena tikslios datos, kada įvyko įvykis, bet pamena, kad patruliavo Kaune su vyresniuoju specialistu V. K.. Leidosi nuo kalno ir matė, kaip į įkalnę važiuoja juodos spalvos motociklas su užlenktais geltonos spalvos numeriais, kuris važiavo ant vieno rato. Jie apsisuko, motociklas stovėjo prie sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas ir jie su švyturėliais ir garso signalu bei naudodami garsiakalbį pradėjo privažinėti prie sankryžos ir motociklininkas tai išgirdęs nepakluso reikalavimui sustoti ir degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir nuvažiavo. Jie važiavo pro Kauną, taip pat pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojams, kurie pranešė Kaune patruliuojantiems policijos pareigūnams. Paskutinį kartą motociklininką matė važiuojantį link Jonavos, o motociklininkas pamatęs policijos pareigūnus vėl apsisuko ir nuvažiavo link Kauno ir daugiau jo nepamatė. Įvykio metu jie nebuvo tiek priartėję, kad galėtų pamatyti motociklo vairuotoją. Tuo momentu, kada motociklininką stabdė iki šviesoforo, jie važiavo apie 100 km/val. greičiu, tai motociklininkas galėjo dar greičiau važiuoti. Taip pat jie prieš maždaug dvi savaites dirbo naktį Kaune, ir jų kolegos su nežymėta mašina buvo sustabdę motociklininką, kurio motociklas, apranga ir motociklo numeriai atitiko, taip pat vairuotojas buvo iš Jonavos, taigi viskas, kas buvo tame įvykyje, ir šiame įvykyje pateiktose nuotraukose, pagal veidą, atitiko. Tie kolegos irgi sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje irgi gerai važiavo, buvo užlenkti numeriai ir jį tik sustabdė degalinėje, o jeigu būtų stabdę anksčiau, tai motociklininkas tikrai nebūtų sustojęs. Kaip ir minėjo, jie lygino nuotraukas ir abiejuose įvykiuose atitiko apranga, motociklas, taip pat ir veidas iš nuotraukų atrodė panašus. Taip pat jie patys dalyvavo apklausoje ir klausė, ar jis vairavo motociklą, o jis sakė, kad jo nevairavo ir yra jį pardavęs, tačiau kurį laiką jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vėliau pateikė kažkokius dokumentus, bet tuo metu jis (D. A.) buvo išėjęs atostogų, tai toliau viską darė jo kolega, ir kiek iš kolegos pasakojimų žino, kad rado tą žmogų, kuriam motociklą pardavė ir tas žmogus motociklą vairavo, taip pat iškvietė į apklausą ir pradėjus su juo bendrauti, neatitiko visi parodymai, kaip turėjo būti iš tiesų, o po to tas žmogus prisipažino, kad jam už atlygį buvo pasiūlyta prisiimti atsakomybę. Ar tas žmogus nurodė, kas pasiūlė atlygį, nežino, nes pats apklausoje nedalyvavo. Stabdydami matė, kad motociklas yra naujausias „BMW“, o po to nuotraukose aiškiai matėsi, kad tai buvo „BMW S1000RR“, kas atitiko motociklą, kurį buvo sustabdę jų kolegos anksčiau, taip pat, abiem atvejais motociklas buvo su užlenktais geltonais numeriais.
Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje ji įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir priėmė nutarimą. Taip pat bylą buvo grąžinusi į tyrimą, nes kilo šiek tiek abejonių dėl asmens kaltės. Po to, kai byla grįžo iš tyrimo su papildoma apklausa, tai abejonių dėl asmens kaltės nebekilo ir priėmė nutarimą. Ji nedalyvavo V. G. apklausoje, nes ją atliko Vilniaus pareigūnai. V. G. teigė, kad L. paprašyti asmenys su juo susisiekė ir už atlygį jo prašė prisiimti kaltę už nusižengimą. Liudytojas teigė, kad motociklo nevairavo ir apie pirkimą nieko nežinojo. Pačioje tyrimo pradžioje L. Z. neteigė, kad motociklas yra ne jo, kad jis nevairavo, o paskui, kai atėjo pas ją patį paskutinį kartą, tai atsinešė nuotraukas, kad tokių motociklų ir aprangų yra daug. Už kokią sumą pardavė motociklą, nebuvo nurodyta, buvo tik teiginiai, kad nežino, kam pardavė, kad dalį pinigų gavo, paskui kitos dalies kaip ir negavo. Z. paaiškinimuose lyg ir buvo nurodyta, kada jis pardavė tą motociklą, bet ji tos datos šiuo metu neprisimena. Z. tapatybė, kad jis vairavo buvo nustatyta pagal tai, kad jis iš pat pradžių nesakė, kad jis nevairavo ir, kad motociklas yra ne jo, o paskui pradėjo kelti įvairias gynybines versijas, paskui pagal minėtus V. G. teiginius ir, taip pat pagal bendrus jo veido bruožus, nes ten, kur pakeltas skydelis, galima matyti. Tai, kad transporto priemonė buvo ta pati, kuri buvo sustabdyta anksčiau, identifikuota pagal visus požymius, kurie surašyti byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose. Kažkokių išskirtinių rūbų ar motociklo savybių, pagal ką būtų galima išskirtinai identifikuoti, neįsidėmėjo. Ekspertizė nebuvo atlikta, analizės, kiek tokių motociklų yra Lietuvos Respublikoje, neatliko.
Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. pavasarį, tikslaus mėnesio neprisimena, į jį kreipėsi pažįstamas prisiimti kaltę dėl administracinių nusižengimų, padarytų „BMW“ motociklu, kadangi tam asmeniui yra būtinos vairuotojo teisės. Tas įvykis buvo bėgimas nuo policijos po Kauną ir galėjo būti arba 2024 metais, arba 2025 metais. Kaltę reikėjo prisiimti už pažįstamą, su kuriuo arba 2014 metais, arba 2015 metais, kartu dirbo. To pažįstamo vardas yra D., bet pavardės neprisimena, bet jis yra iš Marijampolės. Jis tam žmogui davė savo asmens duomenis. Po kiek laiko jį pasikvietė pareigūnas į policijos komisariatą ir apklausos metu po kiek laiko prisipažino, kad to motociklo nevairavo. Kiek žino, motociklas buvo įgytas 2023 metais, bet apie pardavimą nieko nežinojo. Dėl ko yra minimas L. Z., nežino, jo nėra matęs ir nepažįsta.
Liudytoja Ž. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gauta medžiaga, išsikvietė L. Z. pateikti paaiškinimą, ir jis pateikė jam žinomas aplinkybes. Paminėjo, kad galbūt galėjo važiuoti, galbūt nevažiavo, teigė, kad galbūt buvo pardavęs motociklą, bet dokumentų nepateikė. Po to tą pačią dieną, dalyvaujant L. Z., buvo surašytas protokolas ir ji išsiuntė medžiagą į bylų nagrinėjimo skyrių. Po to byla buvo nagrinėjama ir vėliau grąžinta papildomam tyrimui, nes paaiškėjo, jog atsirado kitas asmuo. Ir tada, kiek pamena, V. važiavo pas tą kitą asmenį, kuris galimai vairavo ir su juo kalbėjo. Ką jai apklausos metu aiškino Z., tiksliai neprisimena. Vieną mėnesį prieš protokolo surašymą ji su L. Z. susitikusi nebuvo, todėl jo paaiškinimuose galėjo per klaidą būti nurodyta netiksli data.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. spalio 27 d. Kaune patruliavo su specialistu D. A.. Jie važiavo (duomenys neskelbtini), taip pat kitomis gatvėmis, kurios yra išdėstytos jo tarnybiniame pranešime, nes dabar tikslių gatvių neprisimena. Pamatyti asmens veidą buvo galima iš vienos pusės, o nuotraukoje, kuri buvo padidinta dešimt kartų, šalmo skydelis buvo pakeltas ir buvo galima identifikuoti. Pirminį sulyginimą padarė pats, pamatęs pirmąją nuotrauką. Tarp motociklininkų drabužių, užfiksuotų nuotraukose ir L. Z. pateiktose nuotraukose, neatitikimų nustatyti buvo neįmanoma, nes jie idealiai sutapo. Motociklo numeriai buvo geltoni, Didžiosios Britanijos. Atliekant tyrimą jis ėmė V. G. paaiškinimus. Apklausos pradžioje buvo užduodami klausimai apie motociklo pirkimo aplinkybes, tačiau jo atsakymai nieko neatitiko, sakė, kad buvo pats su savo šalmu, neatitiko apibūdintas motociklas. Minėjo, kad motociklą pirko už jį sumokėdamas grynais pinigais. Po to jis pripažino, kad nevairavo ir jo paprašė už atlygį prisiimti kaltę, bet asmens, už kurį tą kaltę turėjo prisiimti, negalėjo nurodyti. Kam jis perdavė savo asmeninius duomenis, taip pat nedetalizavo. Kai pirmą kartą L. Z. buvo iškviestas į Kauno kelių policiją, tuo metu jis (V. K.) dalyvavo. L. Z. apklaustas teigė, kad nieko nevairavo ir nieko nežino, motociklą yra pardavęs su visa apranga, sakė, kad pateiks pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutarties negalėjo pateikti, pirkimas ir pardavimas nebuvo registruotas „Regitroje“, ir pateikė V. G. vardą ir pavardę. Pilnai palaiko savo tarnybinį pranešimą. Matė įvykio metu padarytą originalią nuotrauką su pakeltu motociklo vairuotojo šalmo stikliuku ir atpažino, kad tai L. Z.. Kadangi įkeliant į sistemas nuotraukos kokybė buvo sumažinta, nuotraukoje užfiksuoto asmens veido palyginimo nebuvo galimybės atlikti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu L. Z. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 417 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 1 000 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 43 (keturiasdešimt trims) mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. spalio 27 d. 15.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą su užlenktu, vairuojamai transporto priemonei išduotu valstybinio numerio ženklu. Vairuodamas transporto priemonę sąmoningai sukeldamas variklio apsukas, taip padidindamas variklio galią, pakėlė priekinį motociklo ratą ir važiavo tik ant galinio rato, priekiniu ratu neliesdamas kelio dangos taip prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Motociklo vairuotojas pastebėjęs apsisukančius ir važiuojančius paskui policijos pareigūnus su žymėta tarnybine transporto priemone, įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais siekiant jį sustabdyti, padidino važiavimo greitį, važiavo akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, viršydamas leistiną važiavimo greitį. Policijos pareigūnams prisivijus motociklo vairuotoją ties (duomenys neskelbtini), naudojant tarnybinės transporto priemonės įjungtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, specialius garso signalus siekiant sustabdyti motociklo vairuotoją, pastarasis į policijos pareigūnus nereagavo, padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo tolyn. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, iš trečios eismo juostos važiavo tiesiai, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Toliau tęsdamas važiavimą motociklo vairuotojas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžas ir pravažiavo jas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Ties (duomenys neskelbtini) motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ važiavo pirma eismo juosta pažymėta „A“ raide, skirta maršrutiniam transportui, pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Po kurio laiko policijos pareigūnams pastebėjus motociklo vairuotoją (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir užtvėrus motociklo vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą žymėta tarnybine transporto priemone su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, specialiais garso signalais siekiant jį sustabdyti, pastarasis į policijos pareigūnus neragavo, tarnybinę transporto priemonę apvažiavo iš galo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelyje, kuriame yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir priešingų krypčių transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija, taip aplenkdamas ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, motociklo vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ reikalavimo, iš antros eismo juostos pasuko į dešinę. Tokiais sąmoningais, pavojingais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, esant intensyviam eismui, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistinas važiavimo greitis, motociklo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, kitiems asmenims, bei aplink esantiems objektams. Nepakluso policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 16, 29, 73.11, 140.5, 140.7, 165, 181, 225, 1 priedo 508, 510, 523, 3 priedo 1.3, 1.21, 4 priedo 1 punktų reikalavimus.
Pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 240 iki 340 eurų.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 150 iki 1 450 eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad motociklo „BMW“ vairuotojas, su užlenktu valstybinio numerio ženklu, vairuodamas transporto priemonę sąmoningai sukeldamas variklio apsukas, taip padidindamas variklio galią, pakėlė priekinį motociklo ratą ir važiavo tik ant galinio rato, priekiniu ratu neliesdamas kelio dangos ir pastebėjęs apsisukančius ir važiuojančius paskui policijos pareigūnus su žymėta tarnybine transporto priemone, įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais siekiant jį sustabdyti, padidino važiavimo greitį, viršydamas leistiną važiavimo greitį. Taip pat policijos pareigūnams jį prisivijus ir panaudojus tarnybinės transporto priemonės įjungtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, specialius garso signalus, siekiant jį sustabdyti, į policijos pareigūnus nereagavo, padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo tolyn. Priartėjęs prie sankryžos, nesilaikė kelio ženklo Nr. 510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“ reikalavimo, iš trečios eismo juostos važiavo tiesiai, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui bei įvažiavo į sankryžas ir pravažiavo jas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Taip pat nesilaikė ir kelio ženklo Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ važiavo pirma eismo juosta pažymėta „A“ raide, skirta maršrutiniam transportui, pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Po to, policijos pareigūnams jį pastebėjus ir užtvėrus važiavimo krypties eismo juostą žymėta tarnybine transporto priemone su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, specialiais garso signalais siekiant jį sustabdyti, jis į policijos pareigūnus neragavo, tarnybinę transporto priemonę apvažiavo iš galo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelyje, kuriame yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir priešingų krypčių transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija, taip aplenkdamas ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Iškart po to nesilaikė kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ reikalavimo, iš antros eismo juostos pasuko į dešinę. Šis įvykis užfiksuotas byloje esančiais vaizdo įrašais, tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu.
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pateiktais vaizdo įrašais, teismui nekyla abejonių dėl skundžiamame nutarime nurodytų administracinių nusižengimų padarymo ir jų kvalifikavimo ir teismas dėl to plačiau nepasisako, tačiau teismas laiko neįrodyta, kad motociklą „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo L. Z..
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-7-689/2020).
L. Z. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nurodė, jog jis motociklą įsigijo 2023 m., susitvarkė ir po metų pardavė už maždaug 4 300–4 500 eurų. Kartu pardavė ir motociklininko aprangą, todėl negalėjo tą dieną padaryti administracinių nusižengimų. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Ką jis veikė 2024 m. spalio 27 d., neprisimena, nes jį policija išsikvietė po maždaug šešių mėnesių.
Kai matyti, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu L. Z. paaiškinimus teikė keletą kartų. Iš 2025 m. sausio 4 d. (galimai paaiškinime nurodyta klaidinga data, nes paaiškinimą jis surašė administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną – 2025 m. vasario 4 d.) matyti, kad L. Z. nurodė, jog 2024 m. spalio 27 d. buvo kartu su žmona R. Z. ir vaiku, o šio motociklo neturi, nes sezono pabaigoje, apie 2024 m. rugsėjo mėnesį, prieš spalio 27 d., buvo parduotas su visomis apsaugomis, o kam parduotas, rastų to žmogaus duomenis. Yra matęs kelis motociklus su tokiomis aprangomis, o jam nebuvo tikslo nestoti, nes turi vairuotojo pažymėjimą. Be to 2025 m. vasario 10 d. L. Z. pateikė V. G. duomenis, teigdamas, kad galimai šiam asmeniui pardavė automobilį. Be to, 2025 m. gegužės 27 d. L. Z. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2024 m. parduotas motociklas nebuvo tam asmeniui, kurį jam nurodė pirkėjas. Pagal matytus duomenis, greičiausiai tam, kam pardavė, tas slepia savo duomenis, todėl V. turėtų nurodyti tą asmenį, kuris jo prašė, o jis (L. Z.) pasakys, ar šitas asmuo pirko. Pareigūnai sako, kad atitiko nuotraukos iš ankstesnės baudos, tai rado tokių pat aprangų bei motociklų ir per atidarytą stikliuką neįmanoma nustatyti tapatybės, nes matosi tik akys, todėl nėra tikslių duomenų, galėjo bet kas nestoti pareigūnams, nes yra daug tų pačių motociklų ir aprangų.
2025 m. kovo 17 d. V. G. pateikė paaiškinimą, jog jis 2024 m. spalio 27 d. motociklo nevairavo, L. Z. nepažįsta. Pažįstamams davė savo asmeninius duomenis, kad apsiimtų bėgimą, pasišalinimą nuo policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad 2025 m. pavasarį į jį kreipėsi pažįstamas prisiimti kaltę dėl administracinių nusižengimų, padarytų „BMW“ motociklu, kadangi tam asmeniui yra būtinos vairuotojo teisės. Tas įvykis buvo bėgimas nuo policijos po Kauną ir galėjo būti arba 2024 metais, arba 2025 metais. Kaltę reikėjo prisiimti už pažįstamą D., su kuriuo arba 2014 metais, arba 2015 metais, kartu dirbo. D. yra iš Marijampolės. Jis tam žmogui (D.) davė savo asmens duomenis. Po kiek laiko jį pasikvietė pareigūnas į policijos komisariatą ir apklausos metu po kiek laiko prisipažino, kad to motociklo nevairavo. Kiek žino, motociklas buvo įgytas 2023 metais, bet apie pardavimą nieko nežinojo. Dėl ko yra minimas L. Z., nežino, jo nėra matęs ir nepažįsta.
Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. G. parodė, kad liudytojas V. G. tyrimo metu paaiškino, kad prisiimti kaltę už nusižengimus jo prašė L. paprašyti žmonės, tačiau šių liudytojos parodymų nepatvirtina nei liudytojo V. G. parodymai, nei iš liudytojo V. G. paaiškinimus ėmęs pareigūnas, nei vaizdo įrašė užfiksuota liudytojo V. G. apklausa.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną patruliavo Kaune su vyresniuoju specialistu V. K.. Gaudydami bėgantį motociklininką nebuvo tiek priartėję, kad galėtų pamatyti motociklo vairuotoją. Taip pat jų kolegos su nežymėtu automobiliu 2004 m. rugsėjo mėnesį buvo sustabdę motociklininką, kurio motociklas, apranga ir motociklo numeriai atitiko, taip pat vairuotojas buvo iš Jonavos, taigi viskas, kas buvo tame įvykyje (2024 m. rugsėjo mėnesį), ir šiame įvykyje pateiktose nuotraukose, pagal veidą, atitiko. Jie lygino nuotraukas ir abiejuose įvykiuose atitiko apranga, motociklas, taip pat ir veidas iš nuotraukų atrodė panašus. Taip pat jie patys dalyvavo apklausoje ir klausė, ar L. Z. vairavo motociklą, o L. Z. sakė, kad jo nevairavo ir yra jį pardavęs, tačiau kurį laiką jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat kolegos iškvietė į apklausą asmenį, kuris galėjo vairuoti motociklą, ir pradėjus su juo bendrauti, neatitiko visi parodymai, kaip turėjo būti iš tiesų, o po to tas žmogus (V. G.) prisipažino, kad jam už atlygį buvo pasiūlyta prisiimti atsakomybę. Ar tas žmogus nurodė, kas pasiūlė atlygį, nežino, nes pats apklausoje nedalyvavo.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog motociklą vairavusio asmens veidą buvo galima pamatyti iš vienos pusės, o nuotraukoje, kuri buvo padidinta dešimt kartų, šalmo skydelis buvo pakeltas ir buvo galima identifikuoti motociklą vairavusį asmenį. Pirminį nuotraukų sulyginimą padarė jis pats. Tarp motociklininko drabužių, užfiksuotų nuotraukose, ir L. Z. pateiktose nuotraukose, neatitikimų nustatyti buvo neįmanoma, nes jie idealiai sutapo. Kai pirmą kartą L. Z. buvo iškviestas į Kauno kelių policiją, apklausos metu teigė, kad nieko nevairavo ir nieko nežino, motociklą yra pardavęs su visa apranga. L. Z. sakė, kad pateiks pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutarties nepateikė. Pirkimas ir pardavimas nebuvo registruotas „Regitroje“. L. Z. pateikė V. G. vardą ir pavardę. V. G. apklausos pradžioje jam buvo užduodami klausimai apie motociklo pirkimo aplinkybes, tačiau jo atsakymai neatitiko motociklo apibūdinimas, kitos byloje nustatytos aplinkybės. Po to V. G. pripažino, kad nevairavo ir nurodė, kad jo paprašė už atlygį prisiimti kaltę, bet asmens, už kurį tą kaltę turėjo prisiimti, negalėjo nurodyti. Kam jis perdavė savo asmeninius duomenis, taip pat nedetalizavo.
Administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto motociklo vairuotojo padarytų nusižengimų objektyvieji požymiai buvo aiškūs, tačiau L. Z. pareiškus, kad įvykio metu motociklą vairavo ne jis, tyrimą atlikęs pareigūnas, įrodymų apie transporto priemonės vairuotoją iš esmės nerinko, L. Z. nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir priėmė skundžiamą nutarimą. L. Z. pateikti duomenys apie galimą transporto priemonės pirkėją, taip pat aplinkybės, kad tikrasis motociklo pirkėjas galimai buvo kitas asmuo, o ne tas kurio duomenis jis pateikė kaip pirkėjo, taip pat V. G. apklausa ir jo nurodytos aplinkybės buvo pakankami pabandyti Institucijai nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo motociklą, kam jis buvo parduotas. Be to, byloje nėra duomenų, kurie įrodo, jog „BMW“ motociklą vairavo L. Z., kadangi vaizdo įrašuose motociklo valstybinio numerio įžvelgti nėra galimybės, motociklą vairavusio asmens veido įžiūrėti taip pat nėra galimybės, nuotraukos itin prastos kokybės, pro pakeltą šalmo skydelį matosi itin nedidelė veido dalis, o šių administracinių nusižengimų padarymas L. Z. buvo inkriminuotas remiantis tuo, jog pareiškėjas daugiau nei prieš mėnesį, t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo sustabdytas padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuodamas juodos spalvos „BMW“ motociklą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkėdamas tokią pačią aprangą, kuri yra matoma ir nagrinėjamoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose. Nors L. Z. nurodė, kad V. G. galimai nebuvo tikrasis motociklo pirkėjas, V. G. nurodė, kad jo buvo prašoma prisiimti kaltę už padarytus nusižengimus, tačiau pareigūnai nesiaiškino nei kokio asmens naudai V. G. buvo prašoma prisiimti atsakomybę už padarytus nusižengimus, nei kas jo prašė prisiimti atsakomybę už padarytus nusižengimus. Šiuo atveju objektyvių įrodymų, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku L. Z. vairavo motociklą, byloje nesurinkta. Šiuo atveju L. Z. gynybinė versija buvo aiškiai žinoma dar iki priimant skundžiamą nutarimą, tačiau nebuvo atlikta jokių veiksmų, kad šią versiją patikrintų bei motyvuotai patvirtintų ar paneigtų.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti L. Z., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. Z. kaltė dėl ANK 415 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymo nėra įrodyta. Siekiant nustatyti motociklo, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties tyrimą ir tai padaryti teismui yra sunku. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas pažymi, kad ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, o padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Tai yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020, todėl pareiškėjo skundas, dalyje dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
L. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.