- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-456-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19209-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- E. K. V., A. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. K. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovams E. K. V. ir A. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugų ratas“ (toliau – ieškovė) 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovų E. K. V. ir A. V. (toliau kartu – atsakovai) 22,01 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2022 m. sausio 3 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovai 2021 m. gruodžio 27 d. sumokėjo skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nutraukė civilinę bylą, priteisė ieškovei iš atsakovų po 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 12,75 Eur žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
4. Teismas, nustatęs, kad ieškovė teismui pateikė tinkamo turinio prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priėmė ieškovės prašymą ir nutraukė civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, kad iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus ir bandė kuo greičiau išspręsti ginčą, tačiau atsakovai neatsiskaitė su ieškove. Dėl to ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškė teismui ieškinį dėl skolos iš atsakovų priteisimo. Išsiuntus atsakovams ieškinį, šie 2021 m. gruodžio 27 d. atsiskaitė su ieškove. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovai patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
6. Nustatęs, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, įvertinęs, jog procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis buvo priteistas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nemotyvavo, kodėl šalių ginčas negalėjo būti sprendžiamas teismo įsakymo išdavimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nuostatas.
1.2. Nei ieškinyje, nei nutartyje nėra argumentuotai atsakyta, kodėl ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka, nesikreipė į atsakovus, prašydama sumokėti 22,01 Eur skolą, tuo pačiu įsitikindama, kad atsakovai ginčija ieškovės jų atžvilgiu turimą turtinį reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui E. K. V. buvo įteiktas prie ieškinio pridėtas 2021 m. sausio 13 d. ieškovės pranešimas ir 2021 m. gegužės 10 d. priminimas, atsakovei A. V. buvo išsiųstas ir įteiktas koks nors ieškovės dokumentas, susijęs su byloje jos atžvilgiu pareikštu turtiniu reikalavimu.
1.3. Teismas neįvertino, kad ieškinį parengusios advokatės (J. M.) ir 2021 m. sausio 13 d. ieškovės pranešimą pasirašiusio ieškovės direktoriaus (M. M.) pavardės sutampa, t. y., kad šie asmenys yra tarpusavyje susiję (vyras ir žmona). Ši aplinkybė atsakovams kelia pagrįstą abejonę, ar kreipimosi į teismą tikroji priežastis nėra ieškovę atstovaujančių fizinių asmenų siekis iš teisminio bylinėjimosi gauti asmeninę naudą, teismui priteisiant iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.4. Priešingai, nei nurodė teismas, ši byla, iškelta dėl 22,01 Eur sumos priteisimo, ieškinio pagrindu nurodant bendraturčių pareigą prisidėti prie bendro turto priežiūros, tvarkymo, nereikalavo iš advokato specialių žinių. Kiti teismo nurodyti kriterijai (reikalingumas atlikti teisinę analizę, būti atidžiu) nėra numatyti Rekomendacijų 2 punkte. Be to, tarp šalių susiklosčiusi situacija nebūtų kilusi, jeigu ieškovė 22,01 Eur sumą būtų įtraukusi į kas mėnesį išrašomas PVM sąskaitas faktūras.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šiuo atveju teismo įsakymo institutas, įtvirtintas CPK XXIII skyriuje, nebūtų buvusi efektyvi priemonė siekiant, kad atsakovai sumokėtų skolą, nes atsakovai piktybiškai vengė vykdyti savo prievolę, nors ne kartą ieškovės buvo raginami atsiskaityti.
2.2. Iš atsakovų ieškovė nesulaukė priekaištų ar pastabų dėl atliktų darbų, mokėtinos sumos.
2.3. Ieškovės atstovė ieškiniui skyrė 4 darbo valandas, tai sudaro tik 400 Eur plius PVM (484 Eur) sumą. Ieškovės prašoma priteisti suma beveik 9 kartus mažesnė nei maksimalus leistinas priteisti dydis, todėl negalima teigti, kad ši suma yra pernelyg didelė.
2.4. Ieškovės direktorius pasirinko savo teises ginti kreipdamasis profesionalios teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją „In Corpore“, su kuria sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis. Atsakovų teiginys, kad ieškinį parengusi advokatė J. M. ir ieškovės direktorius M. M. yra vyras ir žmona, kurie siekia asmeninės naudos, yra iš esmės neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Atsakovai atskirąjį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi neįvertino, jog ieškovė galėjo kreiptis į teismą ne su ieškiniu, bet su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, be to, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos nesudėtingumą, kitus užmokesčio dydžio nustatymo kriterijus, ieškovės vadovo ir ieškovei atstovaujančios advokatės santuokinį ryšį.
11. CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o pareiškė atsakovams teisme ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti CPK 434 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybe mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, privalo pagrįsti ir įrodyti, jog egzistuoja visos CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016).
12. Atsakovai prašymą taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį grindžia tuo, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka, nesikreipė į atsakovus, prašydama sumokėti 22,01 Eur skolą, tuo pačiu įsitikindama, jog atsakovai ginčija ieškovės jų atžvilgiu turimą turtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų nurodyti argumentai nepatvirtina, kad kreipimosi į teismą metu ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog atsakovai neginčys ieškovės reiškiamų reikalavimų, jai pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
13. Iš į bylą pateiktos 2021 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 22,01 Eur suma už fasado stiklinių blokelių atitvaro avarinės būklės šalinimą, priešgaisrinės laiptinės būklės vertinimą ir projekto aptarnavimą turėjo būti apmokėta iki 2021 m. vasario 12 d. Ieškovės teigimu, ši PVM sąskaita faktūra atsakovams buvo išsiųsta su pranešimu, kuriame buvo detaliai išdėstytos su išlaidų susidarymu susijusios aplinkybės, pranešime paprašyta sąskaitą apmokėti iki 2021 m. vasario 15 d. Nurodytu terminu atsakovams sąskaitos neapmokėjus, 2021 m. gegužės 10 d. atsakovui E. K. V. elektroniniu paštu buvo išsiųstas raginimas ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 31 d. sumokėti 22,01 Eur skolą, taip pat nurodyta, kad to nepadarius, bus imtasi teisinių veiksmų skolai išieškoti. Pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys gautas 2021 m. gruodžio 6 d.
14. Nutarties 13 punkte išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai delsė atsiskaityti su ieškove beveik metus laiko nuo mokėjimo pareigos atsiradimo. Toks atsakovų piniginės prievolės įvykdymo vilkinimas galėjo sudaryti ieškovei pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovai sieks nutolinti savo prievolės įvykdymą ištęsdami ir teisminį procesą, pavyzdžiui, pareikšdami prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo išduoti teismo įsakymą.
15. Atsakovų teigimu, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai gavo ieškovės siunčiamus pranešimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių įrodymų nebuvimas nepaneigia fakto, jog atsakovai žinojo apie savo prievolę ieškovei, tuo labiau, kad atsakovai atskirajame skunde neteigia negavę ieškovės siųstų pranešimų, jie tik akcentuoja įrodymų apie pranešimų įteikimą nebuvimą. Atsakovai, atskirajame skunde nurodydami, kad ieškovė turėjo įsitikinti elektroninių laiškų įteikimu atsakovui E. K. V., paprašydama jo patvirtinti elektroninių laiškų gavimą, tuo pačiu pripažįsta, jog elektroniniai laiškai buvo siunčiami atsakovui E. K. V. priklausančiu elektroninio pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su atsiliepimais į ieškinį, kuriuose atsakovai patvirtino sumokėję 22,01 Eur skolą, jie pridėjo kitą ieškovės 2021 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, kad tokias PVM sąskaitas faktūras ieškovė išrašo kas mėnesį ir atsakovai jas tvarkingai apmoka. Pažymėtina, kad tiek 2021 m. sausio 13 d., tiek 2021 m. lapkričio 30 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai sutampa, t. y. joje pirkėju nurodomas tik atsakovas E. K. V., taip pat nurodomas adresas ne atsakovų gyvenamosios vietos, esančios Kaune, o patalpų, esančių Vilniuje. Paminėtos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti atsakovų teiginiais, kad 2021 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra atsakovų nebuvo apmokėta, nes ji nebuvo išsiųsta atsakovams registruota pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kadangi, kaip nurodo patys atsakovai, jie tvarkingai apmoka visas ieškovės išrašytas kasmėnesines sąskaitas, nepaisant to, kad šios nesiunčiamos atsakovams registruota pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovai gavo ieškovės jiems siųstą 2021 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ir priminimą ją apmokėti, tačiau sąmoningai jos neapmokėjo.
16. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nenustatė, jog prieš kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovai nereikš prieštaravimų kreditorės pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų.
17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovai patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokatas. Šiuo atveju byloje ieškovei atstovaujanti advokatė parengė ieškinį, prie ieškinio pridėjo 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB IC Nr. 21-084, kurioje nurodyta suma – 484 Eur, teisinių paslaugų pobūdis – ieškinio parengimas (dėl skolos iš E. V. ir A. V. priteisimo) ir bendrovės interesų atstovavimas teisme. Taip pat su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 397.
20. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas tas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
21. Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Advokatės paslaugos ieškovės buvo apmokėtos 2021 m. IV ketvirtį, todėl šiuo atveju koeficiento pagrindu turi būti imamas 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 566,4 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą sudarė 3 916 Eur (2,5 × 1 566,4 Eur).
22. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, netinkamai vertino Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kriterijų. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas atsižvelgia į: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi maksimali šioje byloje galima priteisti suma už advokato paslaugas sudarytų 3 916 Eur, ieškovė patyrė aštuonis kartus mažesnes advokato pagalbos išlaidas, tad, nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga, o ieškovei atstovaujančios advokatės pagalba ieškovei apsiribojo ieškinio parengimu, nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistą advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad šioje byloje ieškiniu prašyta priteisti nedidelę sumą, nepaneigia ieškovės teisės gauti visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ypač įvertinus ieškovei atstovaujančios advokatės parengto procesinio dokumento apimtį ir turinį. Atsakovų atskirajame skunde nurodyti argumentai apie ieškovės vadovo ir ieškovei atstovaujančios advokatės santuokinius ryšius nepagrįsti įrodymais, todėl vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo kriterijų, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti dėl sutampančių ieškovės vadovo ir ieškovei atstovaujančios advokatės pavardžių.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti atsakovų apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.