Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00404-2009-4

2012 m. spalio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčio numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-08-11 iki 2009-08-18 (7 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 86 MGL (11180 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2009-08-10, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje kelyje (duomenys neskelbtini) , tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens be važtaraščių ir kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautus daiktus:

laikotarpiu nuo 2009-06-20 17 val. iki 2009-06-21 15 val. iš namų valdos sklypo, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. J. (J. A.) priklausiusį 1999 Švedijos kronų, t. y. 639,68 Lt, vertės kalnų dviratį „Carrera“, rėmo numeris (duomenys neskelbtini),

2009-07-27, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 08.10 val., iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą T. S. (S. T.) priklausiusį 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Suzuki/(duomenys neskelbtini) rėmo Nr. (duomenys neskelbtini),

laikotarpiu nuo 2009-07-27 12.45 val. iki 2009-07-27 20 val. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtus A. N. (A. N.) priklausiusius 15000 Švedijos kronų, t. y. 4800 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA CRF70“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 Švedijos kronų, t. y. 5760 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini) rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 Švedijos kronų, t. y. 16000 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini)“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės žoliapjovę „Stihl“, 8000 Švedijos kronų, t. y. 2560 Lt, vertės krūmapjovę „Jonsared“, 2500 Švedijos kronų, t. y. 800 Lt, vertės motorinį pjūklą „Husqvarna“,

laikotarpiu nuo 2009-07-30 23 val. iki 2009-07-31 11 val. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. P. (A. P.) priklausiusį 48000 Švedijos kronų, t. y. 15360 Lt, vertės motociklą „VER TIPO GASGAS 200“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

laikotarpiu nuo 2009-08-02 23.30 val. iki 2009-08-03 7 val. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. W. (W. A.) priklausiusį 13000 Švedijos kronų, t. y. 4160 Lt, vertės krosinį motociklą „Suzuki“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini) , dvi poras 1800 Švedijos kronų, t. y. 576 Lt, vertės motociklininko ilgaaulių batų „A. S.“, 250 Švedijos kronų, t. y. 80 Lt, vertės ilgaaulius batus be pavadinimo, 3500 Švedijos kronų, t. y. 1120 Lt, vertės motociklininko šalmą „Airoho“, 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės motociklininko šalmą „HJC“, 500 Švedijos kronų, t. y. 160 Lt, vertės apsaugos priemonę pečiams „EVS“, 300 Švedijos kronų, t. y. 96 Lt, vertės apsaugos priemonę keliams „Fly“,

laikotarpiu nuo 2009-08-09 23 val. iki 2009-08-10 18 val. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą N. R. (R. N.) priklausiusį 39000 Švedijos kronų, t. y. 12480 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini)“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Švedijos kronų, t. y. 1600 Lt, vertės galinį ratą su auksiniu ratlankiu ir „Enova“ padanga, 4000 Švedijos kronų, t. y. 1280 Lt, vertės priekinį ratą „Michelin“, 2500 Švedijos kronų, t. y. 800 Lt, vertės motorinį pjūklą „Husqvarna 2.54 XPG“, 300 Švedijos kronų, t. y. 96 Lt, vertės motorinį pjūklą „Jonsered 5.10“, 5270 Švedijos kronų, t. y. 1686,40 Lt, vertės krūmapjovę „Stihl FS250“,

laikotarpiu nuo 2009-08-06 17 val. iki 2009-08-08 16 val. iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) , tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą M. J. (J. M.) priklausiusius 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Kawasaki KX250L“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės krūmapjovę „Stihl“, 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Yamaha YZ250F“, VIN: (duomenys neskelbtini) ,

laikotarpiu nuo 2009-07-25 21 val. iki 2009-07-26 10 val. iš dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą F. J. (J. F.) priklausiusį 27500 Švedijos kronų, t. y. 8800 Lt, vertės motociklą „(duomenys neskelbtini) SX“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš viso neteisėtai įgijo 312 419 Švedijos kronų, tai yra 99 974,08 Lt, vertės nusikalstamu būdu gauto turto.

Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas O. Martinkus tvirtina, jog apylinkės teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, t. y. pripažino, kad R. K. krovinį, kurį sudarė motociklai, dviratis, žoliapjovė ir kiti daiktai, turėjo atvežti į Klaipėdą ir perduoti kitiems asmenims, t. y., kad jo interesą sudarė 1000 eurų atlyginimas už krovinio atvežimą, bet padarė neteisingą išvadą, kad tokiu būdu jis tą krovinį įgijo (nuosavybėn) ir gabeno, t. y. naudojo vogtus daiktus (kaip savo). Tokia teismo išvada prieštarauja BK 189 str. sampratai, kuri suponuoja, kad kaltininkas žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgytų nuosavybėn, tuo pagrindu jį naudotų, valdytų ir juo disponuotų kaip savo. Nuosavybės turinį sudaro daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas, t. y. asmuo daiktą valdo, naudoja ir disponuoja juo kaip savo (CK 4.37 str. 1 d.). R. K. savo nuosavybėn daiktų įgijęs nebuvo, jų nevaldė ir nenaudojo kaip savo nuosavų ir aiškiai suvokė, kad daiktai priklauso kitiems asmenims, su kurių žinia bei sutikimu jis juos gabeno kaip vežėjas.

Gynėjo O. Martinkaus nuomone, aplinkybė, kad R. K. nebuvo išrašęs krovinio važtaraščio, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Priešingai, būtent ši aplinkybė parodo, kad R. K. atsisakė klastoti dokumentus, nes krovinio siuntėjas atskleisti siuntėjo ir gavėjo tapatybes nepageidavo. Nors šie krovinio siuntėjų veiksmai ir galėjo sukelti tam tikrų įtarimų, tačiau daiktai buvo naudoti, daug emigrantų iš Lietuvos dirba Norvegijoje ir Švedijoje, jie dažnai siunčia artimiesiems į Lietuvą įvairius naudotus daiktus, kurių Skandinavijos šalyse galima įsigyti pusdykiai, o kartais net ir veltui, todėl ši abejonė neperaugo į R. K. įsitikinimą, jog šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Tuo labiau, kad krovinio siuntėjai veikė atvirai, t. y. dienos metu ieškojo vairuotojų, kurie galėtų pervežti daiktus už atlygį, krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje. Net ir suderėto atlygio suma, kuri šiek tiek mažesnė už tuščio krovininio automobilio perkėlimą keltu į Lietuvą, abejonių sandorio teisėtumu nekėlė. R. K. įsitikinimu ir supratimu, tai buvo paprastas buitinis sandoris, kurio jis nesureikšmino. Tokį jo supratimą patvirtina ir R. K. elgesys. Jis davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus tiek sulaikius krovinį, tiek ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Kad daiktų paslėpti nesistengė, nustatyta ir muitinės pareigūnų parodymais. Todėl R. K. veiksmuose nėra ir jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinės pusės, t. y. tyčios gabenti žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).

BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu.

BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori.

Bylos duomenimis nustatyta, jog daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės neginčijo ir apeliantas. Tai, kad R. K. neišrašė krovinio važtaraščio, atsisakė klastoti dokumentus, patvirtina ne tik tai, kad jis atsisakė padaryti kitą nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad suprato, jog rašyti krovinio gabenimo dokumentus nusikalstamu būdu gautam turtui yra pavojinga, tai gresia papildoma baudžiamąja atsakomybe.

Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas tvirtina, kad K. abejonė neperaugo į jo įsitikinimą, jog daiktai, kuriuos jis pervežė, buvo gauti nusikalstamu būdu, jis daiktų savo nuosavybėn neįgijo.

Iš teisiamajame posėdyje nuteistojo R. K. duotų parodymų matyti, jog jis krovinį paėmė iš nepažįstamų asmenų, kurie jokių krovinio dokumentų neturėjo. R. K. krovinį paėmė tam, kad negrįžtų tuščiomis ir įmonė neturėtų nuostolių. Jaunuoliai sukrovė į vilkiką maišus bei kelis motociklus. R. K. teigimu, kas buvo maišuose, jis nežinojo. Minėti jaunuoliai krovinio siuntėjo ir gavėjo nenurodė, pasiūlė važtaraščius išrašyti sugalvotomis pavardėmis. R. K. pats neneigė, kad tai jam sukėlė įtarimą, tačiau jis gabenti krovinio neatsisakė, už tai jis turėjo gauti 1000 eurų atlygį. R. K. pats pripažino, jog matė, kad į jo vilkiką buvo sukrauti ne tik maišai su daiktais, bet ir motociklai, tačiau muitinės darbuotojams apie vežamą krovinį melavo, tvirtino, jog veža keletą palečių ir senus daiktus. Išvažiavus iš kelto, jį turėjo pasitikti automobilis su įjungtomis šviesomis (t. 4, b. l. 52–54).

Teisiamajame posėdyje liudytojai G. G., O M. patvirtino, jog R. K. vežė krovinį be dokumentų, sakė, jog veža paletes. Patikrinus priekabą, priekaboje aiškiai buvo matyti pakrauti išardyti ir keletas neišardytų motociklų, šalmai, motociklininkų apranga, dviratis, žoliapjovė. Visi daiktai buvo sumesti netvarkingai. R. K. iš pradžių sakė, kad daiktus pirko, vėliau sakė, kad tuos daiktus paprašė parvežti nepažįstami asmenys (t. 4, b. l. 54–55, 66).

R. K. vežė krovinį be dokumentų, jokių oficialių atsiskaitymų su R. K. įmone nebuvo net numatyta, R. K. pinigus būtų gavęs asmeniškai. Nesant dokumentų, patvirtinančių krovinio pervežimą, krovinio pervežimas įmonės veiklos apskaitoje nebūtų buvęs įtrauktas į apskaitą, būtų buvęs nuslėptas, pati įmonė iš tokio slapto krovinio pervežimo jokių pajamų nebūtų turėjusi.

Nuteistasis R. K. dirbo transporto įmonėje, todėl akivaizdu, jog jis žinojo, kad vežamoms prekėms reikalingi įsigijimo dokumentai. Tai suvokdamas, suprasdamas, kad krovinys nelegalus, jį vežti sutiko. Be to, nuteistasis R. K. pats būdamas motociklininku ir baikerių klubo nariu, krovinio vertę suprato, žinojo, kad kiekviena motorinė transporto priemonė turi turėti jos tapatybę ir techninę būklę patvirtinančius dokumentus. Riziką vežti užsienyje pagrobtą turtą nuteistasis pateisino 1000 eurų atlygiu už šią paslaugą. Iš to, kad nepažįstami asmenys R. K. patarė surašyti krovinio gabenimo dokumentus išgalvotomis pavardėmis, bet jis to nedarė, tai, kad krovinį pervežimui pateikę asmenys patys vengė viešumo, neperdavė R. K. konkrečių krovinio gavėjo duomenų, bet liepė krovinį perduoti tiems, kurie prieplaukoje pasitiks automobiliu su įjungtomis šviesomis, tai yra, krovinio perdavimas nenustatytiems asmenims turėjo likti paslaptimi, R. K. aiškiai suprato, kad prekės įsigytos neteisėtai, jos yra vogtos ar įgytos kitokiu nusikalstamu būdu, todėl R. K. muitininkams melavo, kad veža paletes bei senus daiktus, esą visą krovinį pats pamatė tik muitinėje. Kokį nusikaltimą nuteistasis daro, jis aiškiai suprato jau nelegalaus krovinio priėmimo pervežti metu, nuteistojo valinį momentą padaryti nusikaltimą sąlygojo tiesioginė tyčia.

Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad neįrodyta, jog nuteistasis R. K. nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo sau, kad tas turtas tapo jo nuosavybe ar su tuo turtu jis galėjo elgtis savo nuožiūra. R. K. atliko tarpininko–padėjėjo vaidmenį tarp tų asmenų, kurie nusikalstamu būdu įgytą turtą perdavė R. K. pervežti, ir tų, kurie nusikalstamu būdu įgytą turtą turėjo iš R. K. perimti tą turtą parvežus.

Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį nulemia jo indėlis, šio indėlio svarba kitų bendrininkų veiksmams.

Kad nuteistasis R. K. nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo sau, neįrodyta, bet jis suprato, kad nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo kiti ir tiems asmenims už atitinkamą atlygį jis sutiko padėti – pervežti ir perduoti tą turtą tiems, kurie jį norėjo įsigyti, kurie turėjo pasitikti R. K. uždegtomis automobilio šviesomis. R. K. suprato, kad už atlygį dalyvaudamas tokiame turto perdavime iš vienų asmenų kitiems, bendrininkauja nusikalstamu būdu gauto turto įgijime. R. K. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d., atitinkamai mažintinas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendį pakeisti.

R. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d. ir paskirti 80 MGL (10400 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčio numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-08-11 iki 2009-08-18 (7 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę 66 MGL (8580 litų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.