- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-525-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00672-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“, uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio šaltinis“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio šaltinis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4455-588/2019 buvo patvirtinta pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Rekosta“ sudaryta taikos sutartis dėl 14 208,96 Eur skolos sumokėjimo dalimis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Pajūrio šaltinis“ 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, juo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies nevykdymo. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Rekosta“ nevykdo taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų ir neatliko taikos sutarties 1 punkte numatytos trečiosios 2 000 Eur dydžio įmokos iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2020 m. sausio 15 d., todėl kreditorė įgijo teisę pradėti išieškojimą dėl visos skolos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė pareiškėjai UAB „Pajūrio šaltinis“ išduoti vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl UAB „Rekosta“ neįvykdytos taikos sutarties dalies, tai yra 10 000 Eur skolos išieškojimo.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Rekosta“ 2019 m. lapkričio 11 d. sudaryta taikos sutartis dėl 14 208,96 Eur skolos sumokėjimo dalimis. Šios taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad skolininkė pripažįsta, jog kreditorei UAB „Pajūrio šaltinis“ yra skolinga 14 208,96 Eur ir susitarė sumokėti šią skolą dalimis iki 2020 m. gegužės 1 d. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad pažeidus šioje taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai yra per taikos sutarties 1 punkte nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos sumos ar jos dalies, kreditorė turi teisę be išankstinio įspėjimo nedelsiant pradėti išieškojimą iš skolininkės dėl visos nesumokėtos įsiskolinimo sumos. Šiame punkte nustatytu netinkamo skolininkės mokėjimų vykdymo atveju visa likusi nesumokėta taikos sutarties 1 punkte nurodyta skolos suma tampa pradelsta, todėl kreditorė turi teisę be atskiro pranešimo skolininkei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią taikos sutartį išdavimo dėl visos nesumokėtos skolos sumos.
5. Teismas nustatė, kad skolininkė UAB „Rekosta“ iki kreditorės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 17 d.) sumokėjo pirmą ir antrą įmokas, tačiau trečiosios įmokos iki nustatyto termino nesumokėjo. Teismas nenustatė, kad iki nutarties priėmimo dienos skolininkė būtų sumokėjusi nors dalį pradelstos skolos ar susitarusi su kreditore dėl skolos mokėjimo atidėjimo.
6. Kadangi skolininkė nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, praleido trečiosios taikos sutartyje numatytos įmokos mokėjimo terminą, teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos vykdomajam raštui dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti. Dėl to kreditorei UAB „Pajūrio šaltinis“ buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Rekosta“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rekosta“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Teismas nepagrįstai nutarė išduoti kreditorei vykdomąjį raštą. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalis sieja sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Užsakovė UAB „Rekosta“ reguliariai vykdė atsiskaitymus su rangove UAB „Pajūrio šaltinis“, tačiau rangovė statybos darbus sustabdė ir iš objekto pasitraukė, dėl to apeliantė patyrė ir ateityje patirs nuostolių. Apeliantės teigimu, jau sudarydama taikos sutartį kreditorė neketino tęsti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, suvokė, jog dėl to skolininkė patirs nuostolių, todėl tai patvirtina kreditorės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Pajūrio šaltinis“ prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Teismas pagrįstai nurodė, kad sudarydama taikos sutartį skolininkė privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti. Kadangi šalių sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, skolininkė tinkamai taikos sutartyje numatytų sąlygų nevykdė ir trečiosios įmokos pagal taikos sutarties sąlygas nėra sumokėjusi iki šio atsiliepimo pateikimo dienos, teismas pagrįstai nutarė išduoti kreditorei vykdomąjį raštą.
8.2 Kreditorė iš statybos objekto išvyko dėl to, kad jame nebebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbams atlikti. Be to, taikos sutartyje nėra susitarta dėl darbų vykdymo ar jų tęsimo, šalys susitarė tik dėl skolos sumokėjimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo neišduoti vykdomojo rašto kreditorei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nutarė išduoti kreditorei vykdomąjį raštą. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalis sieja sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Užsakovė UAB „Rekosta“ reguliariai vykdė atsiskaitymus su rangove UAB „Pajūrio šaltinis“, tačiau rangovė statybos darbus sustabdė ir iš objekto pasitraukė, dėl to apeliantė patyrė ir ateityje patirs nuostolių. Apeliantės teigimu, jau sudarydama taikos sutartį kreditorė neketino tęsti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, suvokė, jog dėl to skolininkė patirs nuostolių, todėl tai patvirtina kreditorės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje – kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
16. Atsižvelgdamas į aptartas teisinio reguliavimo ir teismų praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties teisėtumas, jos atitiktis abiejų šalių valiai yra vertinamas teismui sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismui sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį turi būti nustatyta, ar taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, tačiau taikos sutarties sąlygų turinys, jų teisėtumas bei atitiktis abiejų šalių valiai iš naujo nėra vertinamas.
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4455-588/2019 buvo patvirtinta UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Rekosta“ sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi skolininkė UAB „Rekosta“ įsipareigojo kreditorei UAB „Pajūrio šaltinis“ dalimis sumokėti 14 208,96 Eur skolą iki 2020 m. gegužės 1 d. tokia tvarka ir terminais: iki 2019 m. lapkričio 15 d. – 2 208,96 Eur, iki 2019 m. gruodžio 15 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. sausio 15 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. vasario 15 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. kovo 15 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 15 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. gegužės 1 d. – 2 000 Eur.
18. Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo kreditorė UAB „Pajūrio šaltinis“ nurodė, kad skolininkė sumokėjo pirmąsias dvi taikos sutartyje numatytas įmokas, tačiau trečiosios 2 000 Eur dydžio skolos grąžinimo įmokos iki 2020 m. sausio 15 d. nesumokėjo. Atskirajame skunde apeliantė šių faktinių aplinkybių neginčija. Pažymėtina, kad UAB „Rekosta“ nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė iki 2020 m. sausio 15 d. sumokėjo trečiąją skolos grąžinimo įmoką pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkto nuostatas. Atsiliepime į atskirąjį skundą, kuris teismui pateiktas 2020 m. vasario 13 d., kreditorė nurodė, jog minėta taikos sutarties sąlyga iki šiol nėra vykdoma. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė tinkamai nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teismas nevertina aplinkybių, buvusių taikos sutarties sudarymo ir (ar) jos patvirtinimo metu. Dėl to nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, jog sudarydama taikos sutartį kreditorė elgėsi galbūt nesąžiningai, nes šiuo metu nebevykdo rangos darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Nagrinėjamu atveju taikos sutartyje šalys susitarė tik dėl 14 208,96 Eur skolos grąžinimo tvarkos ir terminų, tačiau taikos sutartyje nėra sąlygų, susijusių su šalių pareiga vykdyti statybos rangos darbus ar atlikti kitokius veiksmus. Vadinasi, iš kitų teisinių santykių kylančios šalių teisės ir pareigos nėra šios bylos dalykas ir nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, jog skolininkė tinkamai nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojo rašto išdavimas neapriboja apeliantės teisės savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitais įstatyme numatytais civilinių teisių gynybos būdais.
20. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad pažeidus šioje taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. per taikos sutarties 1 punkte nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos sumos ar jos dalies, kreditorė turi teisę be išankstinio įspėjimo nedelsiant pradėti išieškojimą iš skolininkės dėl visos nesumokėtos įsiskolinimo sumos. Šiame punkte nustatytu netinkamo skolininkės mokėjimų vykdymo atveju visa likusi nesumokėta taikos sutarties 1 punkte nurodyta skolos suma tampa pradelsta, todėl kreditorė turi teisę be atskiro pranešimo skolininkei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią taikos sutartį išdavimo dėl visos nesumokėtos skolos sumos. Atsižvelgiant į paminėtas taikos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad bent vienos įmokos nesumokėjimas iki nustatyto termino suteikia kreditorei teisę pradėti visos likusios skolos sumos išieškojimo procesą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino kreditorės prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos sumos (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.