Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-03-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-3610-1138/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-15
Bylos Nr.
e2YT-3610-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00303-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Pareiškėjas
G. Ž.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3610-1138/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00303-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 15 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Ž., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B. mirties, palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnus V. B., miręs (duomenys neskelbtini).

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. V. B. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą, kurį mirties dieną turės, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Pareiškėjas pagal testamentą palikimą priėmė. Palikėjas V. B. turėjo teisę į žemės sklypą po savo tėvo V. B. mirties, tačiau savo teisės iki galo neįgyvendino. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kreiptasi į advokatą, dokumentai buvo pradėti tvarkyti, tačiau civilinė byla teisme dar nebuvo užvesta. V. B. tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento V. B. nepaliko. V. B. buvo išsituokęs, o jo sutuoktinė J. B. mirė (duomenys neskelbtini), ji nekilnojamojo turto neturėjo. Po V. B. mirties liko 1,32 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). V. B. šį sklypą buvo gavęs dovanų pagal 2007 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. KR72. V. B. ketino kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą po tėvo mirties priėmė faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, tačiau civilinė byla nebuvo perduota teismui, o V. B. mirė. V. su savo tėvu V. B. palaikė artimus ryšius, tačiau galimai dėl to, kad neturėjo patirties tvarkant paveldėjimo dokumentus, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė, o kai sužinojo apie tai, kad palikimą reikia priimti, kreipėsi į notarų biurą, kur jam buvo paaiškinta, kad paveldėjimo byla nėra užvesta, nes niekas iš galimų įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, rekomenduota kreiptis į teismą. Nors V. B. po tėvo V. B. mirties nesikreipė į notarų biurą, tačiau faktiškai rūpinosi likusiu turtu. Pareiškėjas ūkininkauja, V. yra talkininkavęs jam prie ūkio darbų, pareiškėjas yra padėjęs jam. Jis rūpinosi tėvu ir tėvo žeme šiam esant gyvam, o V. B. mirus, likusiais asmeniniais, atminčiai skirtais daiktais, taip pat ir žemės sklypu rūpinosi būtent V.. Jis augindavo ten grūdines kultūras, bulves, daržoves, nušienaudavo pievas. V. buvo vienintelis V. B. sūnus. Kadangi testamentu V. B. pareiškėjui paliko visą savo turtą, testamentu pareiškėjas perėmė ir V. B. teisę į palikimą, o būtent į 1,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio paveldėjimo būdamas gyvas V. B. neįformino notarų biure, nors faktiškai turtą valdė, juo rūpinosi kaip savu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu, įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po V. B. mirties užvedimo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. Ž. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad V. B. pas jį prabuvo 20-25 metus, gyveno (duomenys neskelbtini), paskui nupirko namą, kuriame V. gyveno. V. B. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, žemės virš hektaro. Po V. B. mirties kartu su V. B. jį palaidojo, prižiūrėjo turtą. V. B. buvo V. B. sūnus. Kito turto po V. B. mirties neliko, ginčų dėl palikimo nekilo. V. B. artimesnių giminių neturėjo. Žemėje yra pasodinę bulvių, pasėję kviečių, miežių.

4. Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas V. B. pažinojo, jis testamentu pareiškėjui paliko turtą, tačiau pats V. B. po savo tėvo mirties neįformino paveldėjimo santykių, nors kreipėsi teisinės pagalbos, tačiau mirė nesulaukęs teismo. Juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes. Liudytojos gerai pažinojo V. B., patvirtino, kad jis rūpinosi turto po tėvo mirties.

5. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi gautas VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Liudytoja V. Ž. nurodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė. V. B. gerai pažįsta, pas juos gyveno 23 metus praktiškai kaip vaikais. Pažinojo ir V. B., V. B. rūpinosi tėvu, padėjo dirbti darbus. Tėčiui mirus jis tvarkėsi dokumentus, bet nespėjo susitvarkyti. Žemės buvo virš hektaro. Ir iki V. B. mirties, ir po mirties V. B. važiuodavo į kaimą šienauti, sodą genėdavo, kartu rinkdavo svarainius. Kartu palaidojo V. B.. Turtas yra (duomenys neskelbtini).

7. Liudytoja J. B. nurodė, kad su G. Ž. pažįstami daugiau kaip 23 metus. Žino, kad V. B. gyveno pas pareiškėją. Po V. B. tėčio mirties, V. gyveno pas pareiškėją, kuris padėjo tėtį palaidoti. V. B. buvo prižiūrimas, mėgdavo išgerti, kartu su juo važinėdavo į ligonines. Turtą po tėvo mirties paveldėjo V. B., žinojo, kad jis žemė prižiūrėjo, pjaudavo žolę, rinkdavo uogas. Turtas yra (duomenys neskelbtini) kaime.

8. Liudytoja E. K. nurodė, kad V. B. gyveno pas pareiškėją. V. B. važiuodavo pas tėvuką, gyvenantį už (duomenys neskelbtini). Pati gyvena netoli. Nesidomėjo, kas nutiko su turtu po V. B. mirties, tačiau V. B. kažką sodindavo ir darydavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai, liudytojų parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, V. B. mirė išsituokęs. V. B. sutuoktinė J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo V. B. vardu registruotas 1,32 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2007 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutartis Nr. KR72. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2023 m. lapkričio 8 d. pranešimo matyti, kad dėl V. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris buvo V. B. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). V. B. 2023 m. gruodžio 18 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kurį mirties dieną turės ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui G. Ž.. Pareiškėjas mirusiojo V. B. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėjas nurodo, kad po V. B. mirties jo sūnus V. B. perėmė ir valdė V. B. priklausantį turtą, rūpinosi žemės sklypu, ten augindavo grūdines kultūras, bulves, daržoves, nušienaudavo pievas, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. B. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu jau miręs V. B., mirusiojo V. B. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnus V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas