Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui G. K., suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui bei suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir A. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja S. R. – S. parodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad mirus pareiškėjo tėvui V. K., palikimą priėmė pareiškėjas, jo mama G. K. ir brolis A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė G. K., tačiau į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Mirusios mamos palikimą priėmė pareiškėjas pradėdamas šį turtą valdyti. Pareiškėjas mokėjo už elektros tiekimo paslaugas. Kitų mokesčių nebuvo, nes vanduo ir nuotekų paslaugos nebuvo teikiamos. Pareiškėjas gyveno toje namo dalyje tiek iki mamos mirties, tiek ir po jos. Brolis A. gyvena Kazlų Rūdoje. Po tėčio mirties, G. K. buvo suinteresuota priimti palikimą, todėl jį priėmė tiek pareiškėjas, tiek ir jo brolis. Už elektros energiją mokėjo, tarp mokėjimų yra periodiškumas, nes pareiškėjas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Dėl elektros tiekimo nutraukimo nurodė, kad elektros tiekimas nutrauktas jau daug vėliau, kai pareiškėjas maždaug trims mėnesiams buvo išvykęs į komandiruotę (reisą).

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. K. nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. šioje namo dalyje yra gimęs. Liudytoja 1995 metais savo pusę namo nusipirko, tuo metu jau G. su šeima ten gyveno. G. gyveno iki 2019 metų. Tiek iki mamos mirties, tiek ir po, G. rūpinosi namų valda. Po mamos mirties pjovė žolę, remontavo namą, tvarkėsi kaip sugebėjo. Žino, kad tapetavo sienas, dažė lubas. Vanduo ir nuotekos žino, kad nebuvo teikiamos. Elektra taip pat yra atjungta. Pas G. buvo atliekų tvarkymo konteineriai, ši paslauga jam buvo teikiama.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po mamos mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti. Namas labai senas, todėl jį pareiškėjas remontavo tiek mamai esant gyvai, tiek ir jai mirus. Po mamos mirties pareiškėjas tapetavo kambarius. Kaip iki mamos mirties pareiškėjas viskuo rūpinosi, taip ir po jos mirties. Pareiškėjas išsikraustė iš šių namų 2019 metais. Po mamos mirties pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Išvykdavo po kelias savaites ar net po kelis mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad G. K. ir V. K. turėjo du sūnus, t. y. G. K. ir A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Iki mirties, V. K. priklausė ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, priėmė A. K., G. K. ir G. K.. 2014 m. rugpjūčio 18 d. mirė G. K.. Teismui pateikti tiek notarės 2018 m. birželio 29 d. liudijimas, tiek ir 2021 m. gegužės 21 d. testamento registrų išrašas patvirtina, kad dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. mirusios G. K. palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas tris kartus mokėjo už suvartotą elektros energiją (2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 kovo 20 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių seka, kad pareiškėjas iki G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), gyveno ½ namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, pareiškėjas liko gyventi paminėtoje namo dalyje, remiantis teismui pateiktais įrodymais bei liudytojų parodymais, tvarkėsi ir rūpinosi turtu kaip savininkas, t. y. prižiūrėjo aplinką, atliko namo vidaus remonto darbus, mokėjo mokesčius.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas – dalis gyvenamojo namo), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Po palikėjos mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už palikėjai priklausiusią namo dalį. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti mokėjimo kvitai, kad buvo mokėta už elektros energiją, tiektą adresu (duomenys neskelbtini). Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vėliau objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros tiekimas, dėl pavėluoto apmokėjimo už suteiktas paslaugas, buvo nutrauktas, tačiau pareiškėjo atstovė susisiekusi su pareiškėju paaiškino, kad pareiškėjui keleto mėnesių laikotarpiui išvykus į darbą į užsienį, grįžus paaiškėjo, kad elektros tiekimas buvo nutrauktas. Kita vertus, analizuojamu aspektu svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas mokesčius už minėtam objektui tiektą elektros energiją kurį laiką mokėjo iš karto po G. K. mirties, kas patvirtina asmens valią priimti palikimą pradedant faktiškai jį valdyti. Taip pat liudytojos A. L. teigimu, pareiškėjui buvo teikiamos ir atliekų tvarkymo paslaugos, ji matydavo, kad pareiškėjas tvarkydavo atliekas, kurias atliekų vežėjas išveždavo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki motinos mirties gyveno minėtoje namo dalyje ir joje toliau gyveno po mamos mirties, tvarkėsi ir prižiūrėjo ją kaip savo (tvarkė aplinką, remontavo namo dalį, mokėjo dalį mokesčių (pagal teismui pateiktus apmokėjimo kvitus)). Vėliau, 2019 metais sudaręs santuoką, pareiškėjas išsikraustė iš minimo namo dalies ir žodinio susitarimu pagrindu, leido ja naudotis kitos namo dalies savininkei.

Teismo nuomone, pareiškėjas, perimdamas palikėjos turtą, mokėdamas mokesčius už palikėjai priklausiusį turtą, turtą remontuodamas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,06 Eur) priteistinos iš pareiškėjo, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,06 (šešis eurus 6 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.