- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-811-962/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16553-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- D. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. D. (toliau – ieškovė) prašo nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, nagrinėti bylą iš esmės ir nutraukti jos ir atsakovo D. D. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo nepriteisti išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito, nutraukus santuoką, palikti sutuoktiniams santuokines pavardes.
Ieškinyje nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, dalintino turto ir prievolių neįgijo. Su atsakovu kartu kaip šeima negyvena jau penkiolika metų, išsiskyrė jų požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, , todėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas netikslingas. Nežino, kur gyvena atsakovas, bandė su juo susisiekti dėl santuokos nutraukimo, tačiau nepavyko, atsakovas su šeima nebendrauja. Patvirtino, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos daiktai bei kitas neregistruotinas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo, abu sutuoktiniai yra darbingi, neturi sveikatos problemų, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo. Ieškovei neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1991 m. balandžio 19 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 922 (el. b. l. 13), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (el. b. l. 49-50). Santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių sutuoktiniai neįgijo (el. b. l. 6-10). Kreditorinių įsipareigojimų bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai neturi (el. b. l. 14-25).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, todėl laikoma, jog atsakovas neginčijo reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinių pareigas, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177–178 straipsnis, 185–186 straipsniai, 197 straipsniai).
Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, bylos nagrinėjimo metu prievolių kreditoriams neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui nereiškiant prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliekama santuokos metu turėta pavardė „D.“, atsakovui paliekama pavardė „D.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 12, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarė 6,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, Ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo D. D. palikti santuokinę pavardę „D.“, D. D. palikti prigimtinę pavardę „D.“.
Priteisti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,84 Eur (šešių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimo kopiją atsakovui D. D. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.