- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e1-677-404/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00216-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini), teistas 1993 m. gruodžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, o būtent: 2019 m. rugsėjo 16 d. apklausiamas kaip liudytojas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, adresu Laisvės al. 4, Plungė, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-379-363/2019 dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. balandžio 8 d., apie 12 val(duomenys neskelbtini), jis matė, kaip A. Š., parvažiavęs į savo gyvenamojo namo kiemą automobiliu, automobilyje išgėrė degtinės „Malūnininkų“ ir tuščią butelį išmetė į krūmus.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamasis S. J. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi. Parodė, kad priklausomybių ar psichoneurologijos kabinetų įskaitose nėra registruotas, galvos traumų neturėjęs. A. Š. yra jo draugas. Pažįstami yra nuo 1991 m. Iki šiol bendrauja, susitinka, jų santykiai labai geri. 2019 m., galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžia, tikslios datos nepamena, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. Š. ir pasipasakojo jam, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad tik įvažiavus savo automobiliu į namų kiemą, tuoj pat atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą. A. Š. sakė, kad dėl to buvo pradėta baudžiamoji byla ir gali būti atimtos teisės. A. Š. paprašė jo, kad dalyvautų teismo posėdyje Plungės mieste ir pameluotų, kad jis neva buvo A. Š. namuose tuo metu, kai jis savo automobiliu, markės ar valstybinių numerių tikrai nežino, įvažiavo į savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kad neva matė, kaip A. Š., sėdėdamas savo automobilyje, gėrė degtinę ir kad butelį po to išmetė į kieme buvusius krūmus. Jis tikrai nepagalvojo nieko blogo, nepagalvojo apie galimą atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tad sutiko pagelbėti A. Š. meluodamas teisme. A. Š. pats atvyko pas jį į namus ir nuvežė jį į Plungės teismą. Prieš duodamas parodymus, jis perskaitė priesaiką, kad sakys tik tiesą ir nieko nenutylės, bei savo ranka pasirašė priesaikos lape. Jam buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Kadangi nenorėjo nuvilti draugo, t. y. A. Š., jis teismo posėdžio metu melavo, t. y. sakė tai, ką su A. Š. buvo sutarę, kad neva jis matė, kaip A. Š., parvažiavęs į savo gyvenamojo namo kiemą automobiliu, automobilyje išgėrė degtinės „Malūnininkų“ ir tuščią butelį išmetė į krūmus. Kad būtent degtinės „Malūninkų“ butelį gėrė ir išmetė, jis sugalvojo pats, nes tai stipriausia jo žinoma degtinė. Kai teisėjas bei prokuroras pradėjo uždavinėti jam klausimus, jis stengėsi nesutrikti ir toliau melavo A. Š. naudai. Dėl padaryto nusikaltimo, t. y. dėl to, kad teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, jis labai nuoširdžiai gailisi. Už tai, kad meluos, jam A. Š. nieko nežadėjo. 2020 m. lapkričio 23 d. susitikęs A. Š. sužinojo, kad jį vis tiek nuteisė už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad baigia išsimokėti paskirtas baudas. Apie tai, kad jo atžvilgiu teismas inicijavo iškelti baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą teismo posėdžio metu, A. Š. jam neužsiminė. Iki 2020 m. lapkričio 23 d. su A. Š. buvo ne kartą susitikę, tačiau neįsikalbėjo apie bylos baigtį (b. l. 44-46).
Liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės PK) reagavimo skyriaus tyrėja. Jos darbas pamaininis, pagrindinė funkcija - reagavimas į pranešimus apie padarytus pažeidimus, nusikalstamas veikas. 2019 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, dienos metu, galėjo būti apie 12 val., tačiau tikslaus laiko nepamena, dirbant viename ekipaže kartu su Klaipėdos AVPK Plungės PK regavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. V., važinėjantis tarnybiniu automobiliu „VW KOMBI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (autobusiuku), gavo pranešimą, kad nuo Klaipėdos pusės link Vėžaičių važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, todėl ji su G. V. pradėjo važiuoti link Vėžaičių. Kadangi pranešime buvo nurodytas pranešėjo telefono numeris, susisiekė su pranešėju, jo duomenų šiuo metu nepamena. Klausė pranešėjo, ar mato tą automobilį, ar jį seka, t. y. važiuoja iš to automobilio paskos. Pranešėjas nurodė, kad važiuoja iš to automobilio paskos ir jie nuvažiavo ten, kur nurodė pranešėjas, t. y. į (duomenys neskelbtini). Ten buvo, t. y. jų laukė ir pats pranešėjas. Nuo jų paskutinio pokalbio su pranešėju iki atvykimo nurodytu adresu buvo praėjusi kažkur viena minutė laiko. Kartu su pranešėju įėjus į nurodytą kiemą, kieme pamatė stovintį „Opel“ markės automobilį, valstybinių numerių nepamena. Automobilis stovėjo priekiu į kiemą. Prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kaip dabar žino, A. Š., kuris rūkė cigaretę, akivaizdžiai atrodė neblaivus, sunkiai orientavosi ir gal iš trečio karto suprato, kad atvyko policijos pareigūnai. Pranešėjas patikino, kad už to automobilio vairo sėdėjo šis vyras, t. y. A. Š.. Automobilio variklis buvo šiltas, tai patikrino G. V., tad nekilo abejonių, kad automobiliu buvo ką tik parvykta. Klausė A. Š., ar jis vairavo automobilį, o pastarasis vis keitė savo parodymus: iš pradžių sakė, kad vairavo, po to – kad nevairavo, o vėliau pats pasakė, kad vairavo automobilį išgėręs alkoholinių gėrimų. A. Š. du kartus buvo nustatytas neblaivumas. Iki kol jie atvyko, kaip nurodė pranešėjas, A. Š. iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Buvo apžiūrėtas automobilis „Opel“, kiemas, kuriame stovėjo automobilis, tačiau jokių butelių automobilyje ar kieme nerado. Ir iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), niekas išėjęs nebuvo. Būtų tai tikrai užfiksavę tarnybiniame pranešime (b. l. 25-27).
Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Plungės PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Darbas pamaininis, pagrindinė funkcija - reagavimas į pranešimus apie padarytus pažeidimus, nusikalstamas veikas. 2019 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, dienos metu, tikslaus laiko nepamena, dirbant viename ekipaže kartu su Klaipėdos AVPK Plungės PK reagavimo skyriaus tyrėja R. T., važinėjantis tarnybiniu automobiliu (autobusiuku) „VW KOMBI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, kad nuo Klaipėdos pusės link Vėžaičių važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, išvažinėja į priešpriešinę eismo juostą, sukelia avaringas situacijas, o pranešėjas seka automobiliui iš paskos. Su pranešėju bendravo R. T., o jis vairavo tarnybinį automobilį. Pamena, kad pranešėjo nurodymu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo nepamena, namo numerio taip pat, kur stovėjo pranešėjas, kuris nurodė, kad į kiemą ką tik įvažiavo automobilis „Opel Zafira“, valstybinių numerių nepamena, ir kuriam važiavo iš paskos ir dėl kurio pranešė bendrajam pagalbos centrui. Pranešėjas sakė, kad kai automobilis „Opel Zafira“ įvažiavo į kiemą, iš automobilio niekas neišlipo, automobilio vairuotojas sėdi automobilio viduje. Įėjo į kiemą, prie kurio įvažiavimo buvo pats pranešėjas. Priėję prie pranešėjo nurodyto automobilio, kuris stovėjo nuosavo namo kieme, vairuotojo sėdynėje pamatė sėdintį jam nepažįstamą vyrą, kaip vėliau sužinojo A. Š., kuris sakėsi išėjęs pašerti šuns. A. Š. atrodė neblaivus - jo veidas buvo raudonas, akys apsiblaususios, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kieme su A. Š. daugiausia bendravo ir pirmoji prie A. Š. priėjo R. T.. Jis, priėjęs prie automobilio kapoto, ranka patikrino automobilio variklį, variklis buvo šiltas, automobiliu ką tik buvo važiuota. A. Š. tvirtino, kad niekur nevažiavo, jis buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. A. Š. buvo patikrintas neblaivumas ir R. T. pradėjo pildyti procesinius dokumentus. A. Š. iš pradžių jam sakė, kad išgėrė alaus prie parduotuvės, kad parriedėjo į namų kiemą automobilio variklio neužvedęs. Po kažkiek laiko A. Š. tyliai jam pasakė, kad buvo Gargžduose, kad baliavojo ir sėdęs už automobilio vairo išvažiavo namo. Nei automobilio viduje, nei aplink automobilį - kieme, jokių tuščių butelių tikrai nebuvo, nes buvo apžiūrėtas tiek automobilis „Opel Zafira“, tiek aplink automobilį „Opel Zafira“ buvusi teritorija. Iš gyvenamojo namo taip pat niekas išėjęs nebuvo. Jei būtų kas nors išėjęs, asmens anketiniai duomenys būtų buvę užfiksuoti tarnybiniame pranešime (b. l. 31-33).
Iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio matyti, kad kitoje byloje, nagrinėjamoje dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, apklausto liudytojo S. J. parodymus, neva jis matęs, kaip parvažiavęs į kiemą kaltinamasis išgėrė butelį alkoholio ir butelį numetė į krūmus kieme, teismas vertina kaip melagingus, duotus siekiant padėti išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja kaip įrodymais, paneigiančiais kaltinamojo kaltę (b. l. 7-12).
Iš liudytojo, nukentėjusiojo priesaikos kopijos matyti, kad užfiksuota, jog S. J. pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už melagingų parodymų davimą (b. l. 16).
Iš teisiamojo posėdžio 2019 m. rugsėjo 16 d. protokolo kopijos matyti, kad S. J. įspėjamas dėl atsakomybės duodant parodymus pagal BK 235 str., perskaito priesaikos tekstą, prisiekia ir, pasirašęs po priesaikos ir įspėjimo tekstais, duoda parodymus (b. l. 17-22).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo S. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 16 d. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 53-54).
Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina ?. Skirtinas įpareigojimas – visą bausmės vykdymo laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-50), panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą visą bausmės vykdymo laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti S. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.