Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos” patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020-01-17 sprendimą Nr. 21R2-13(AG2-135/13-2019) (toliau – ir ginčijamas Komisijos sprendimas);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-01-17 sprendimo Nr. 21R2-13(AG2-135/13-2019) (minėta, toliau – ir ginčijamas Komisijos sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos patikslintas skundas dėl atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (minėta, toliau – ir atsakovas, Departamentas) per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba” (minėta, toliau – ir IS „Infostatyba”) pateikto 2019-10-28 nepritarimo motyvo dėl statybos užbaigimo akto išdavimo atnaujinimo (modernizavimo) darbams (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir ginčijamas nepritarimas) panaikinimo.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos ir Komisijos bylos Nr. AG2-135/13-2019 (toliau – ir Komisijos byla) nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Progresyvūs projektai” (minėta, toliau – ir Projektuotojas) 2015-02-12 sudarė Statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį (minėta, toliau – ir Projektavimo sutartis). Iš Projektavimo sutarties turinio matyti, kad Projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pareiškėjos pateiktą projektavimo darbų užduotį, projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statinys), projektavimo darbus. Nustatyta, jog Projektuotojas 2015 m. parengė Ginčo statinio atnaujinimo (modernizavimo) projektą (minėta, toliau – ir Projektas). Iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad jame nurodyta, kad projektavimo apimtis: išorinių atitvarų apšiltinimas: pastato fasadų, cokolio stogo antstato ir stogelių, senų langų ir durų keitimas, lodžijų stiklinimas, liftų keitimas. Inžinerinių sistemų atnaujinimas: vandentiekio, šilumos punkto, šildymo sistemos ir vėdinimo žaibosaugos įrengimas. Projekte taip pat nurodyta, kad keičiami seni mediniai/įrengiami nauji lodžijų įstiklinimai. Aptariamu projektu patalpų perplanavimas nebuvo numatytas, projektu esamų evakuacijos kelių kokybė nekeičiama ir nepabloginama. Statinio architektūros konstrukcijos brėžinys numatė, kad esamos dekoratyvinės sienutės uždengtos angos, kurių dalis ribojasi su butų lodžijomis, apšiltinamos 10 cm polistireniniu putplasčiu EPS 100 ir nutinkuojamos (neuždengtos angos uždengiamos, apšiltinamos ir nutinkuojamos).

Nustatyta, jog 2015-01-28 Statinio projektavimo techninėje užduotyje nurodyta, kad demontuojami esami seni mediniai lodžijų stiklinimai ir prastos kokybės PVC balkonų įstiklinimai (gyventojų pageidavimu); įrengiami nauji PVC lodžijų stiklinimai su vienos kameros (2 stiklų) stiklo paketu. Lodžijų priekinė dalis iš 4-ių skaidymų - visos dalys varstomos; lodžijų aptvėrimų apšiltinimas polistireniniu putplasčiu ir apdailinimas tinku. Iš UAB „Klaipėdos ekspertizė” 2015-05-05 Projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. EY-54-2015-02 matyti, kad Ginčo statinio atnaujinimo (modernizavimo) projektas pataisytas ir papildytas pagal projekto bendrosios ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus; techninį darbo projektą galima tvirtinti.

Nustatyta, kad 2015-06-02 Projektuotojo parengtam techniniam darbo Projektui buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-150602-00134. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-31-150602-00134 turinio matyti, kad statytojai UAB „Vitės valdos” pagal Projektuotojos 2015 m. parengtą statinio Projektą statybos vietoje leidžiama atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us).

Pareiškėja ir UAB „RNDV Group” (minėta, toliau – ir Rangovas) 2018-05-08 sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį Nr. V22 (minėta, toliau – ir Rangos sutartis). Iš Rangos sutarties matyti, kad Rangovas įsipareigojo atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2019-08-13 IS „Infostatyba“ pateikė prašymą statybos užbaigimo akto gavimui. Minėtam prašymui nepritarė ir motyvus (pastabas) išdėstė Inspekcijos įgaliotieji komisijos nariai. Nurodyti nepritarimo motyvai: 1) neatlikti priešgaisriniai sandarinimai, kur inžinerinės komunikacijos (šilto ir šalto vandens vamzdynai ir kt.) kerta pastato priešgaisrines užtvaras (perdangas); teisinis pagrindas - Projektas, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 77 punktas; 2) nepateiktas projektinis sprendinys ir teisinis pagrindas dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų ir bendro naudojimo lodžijų panaikinimo; SĮ 4 straipsnio 1 punktas, Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių 68 punktas.

Nustatyta, kad pareiškėja, ištaisius nurodytus trūkumus, dar kartą per IS „Infostatyba” pateikė prašymą statybos užbaigimo akto gavimui. Komisijos byloje ginčytu atsakovo 2019-10-28 nepritarimu pakartotinai atsisakyta išduoti statybos užbaigimo aktą, registracijos Nr. LN-191021134841468, vadovaujantis STR 1.05.01:201 75.2 punktu. Atsakovo 2019-10-28 nepritarime nurodyta, kad nepateiktas projektinis sprendinys ir teisinis pagrindas dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų ir bendro naudojimo lodžijų panaikinimo. Teisiniu pagrindu nurodytas SĮ 4 straipsnio 1 dalis, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 9, 46 punktai.

Nagrinėjamu atveju, tikrinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu įvertinti, ar Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo 2019-10-28 nepritarimas išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi nebuvo išspręstas klausimas dėl avarinių išėjimų ginčo statinyje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 ir kt.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.).

Apibendrinus, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad ne tik viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, bet ir jo priėmimo procedūros turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis.

Sprendžiant dėl pareiškėjos bei atsakovo argumentų, kuriais neigiamas/grindžiamas 2019-10-28 nepritarimas išduoti statybos užbaigimo aktą, pagrįstumo iš esmės, pažymėtina, kad statybos užbaigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo tvarka, kuri nurodyta SĮ 28 straipsnyje, detalizuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (minėta, toliau – ir reglamente STR 1.05.01:2017). Vadovaujantis reglamente STR 1.05.01:2017 10.1 punktu statybos užbaigimo procedūros – pagal šį reglamentą subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą. Pagal reglamente STR 1.05.01:2017 10.2 punktą statybos užbaigimo aktas – tai šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. SĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas.

Be kita ko, SĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad statybos užbaigimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (minėta, toliau – TPSVPĮ). TPSVPĮ 16 straipsnyje reglamentuotas statybos užbaigimo procedūrų organizavimas ir atlikimas bei nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai potvarkiais sudaro statybos užbaigimo komisijas (TPSVPĮ 16 straipsnio 1 dalis); komisijos pirmininkas organizuoja statybos užbaigimo komisijos darbą ir, vadovaudamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, nustato, kokių subjektų atstovai privalo dalyvauti atliekant konkretaus statinio (statinių) užbaigimo procedūras; Inspekcijai gavus prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, statybos užbaigimo komisija statybos užbaigimo procedūras privalo užbaigti (pasirašyti ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba atsisakyti jį pasirašyti) per 10 darbo dienų nuo visų statybos užbaigimo komisijai privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai statybos užbaigimo komisija nusprendžia sustabdyti komisijos darbą ir pateikti statytojui privalomąjį nurodymą pašalinti komisijos statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu nustatytus pažeidimus; statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, subjektų, kurių atstovai gali būti statybos užbaigimo komisijos nariais, sąrašą, komisijos narių kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras, komisijai teiktinų dokumentų sąrašą, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (TPSVPĮ 16 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pažymėtina, jog tapatus teisinis reguliavimas nustatytas ir STR 1.05.01:2017. Pagal STR 1.05.01:2017 56 punktą Inspekcijos viršininko įgalioti Inspekcijos padalinių vadovai savo potvarkiais sudaro komisijas, keičia jų sudėtį ar jas panaikina; komisijos sudaromos iš subjektų, kurių įgalioti atstovai pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją dalyvaus statybos užbaigimo procedūrose. Nuolat veikiančią komisiją turi sudaryti tiek įvairių sričių subjektų, kad ji galėtų visapusiškai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras (STR 1.05.01:2017 58 punktas). STR 1.05.01:2017 67 punkte nustatyta, kad komisija savo darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (pastatų atnaujinimo (modernizavimo) atveju – per 5 darbo dienas) nuo jos darbo pradžios (IS „Infostatyba” pažymėtos komisijos darbo pradžios datos), išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, kai statybos užbaigimo procedūros yra sustabdomos ar nutraukiamos. STR 1.05.01:2017 68 punkte nustatyta, jog komisijos nariai, gavę iš statytojo Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams. Siekiant įsitikinti, kad inžinerinės sistemos ir inžineriniai tinklai veikia, komisijos nariai turi teisę reikalauti išbandyti (patikrinti) šias sistemas statybvietėje, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams, kai inžinerinių sistemų ar tinklų išbandymus įmanoma atlikti nestabdant statybos užbaigimo procedūrą. STR 1.05.01:2017 75.2. punkte įtvirtinta, kad aktas laikomas nepasirašytu, jei nors vienas komisijos narys (taip pat ir tuo atveju, kai subjektas į komisiją yra paskyręs daugiau kaip vieną atstovą) el. parašu patvirtina, kad akto jis nepasirašo nurodydamas nepasirašymo motyvus.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujantys asmenys privalo griežtai laikytis STR 1.05.01:2017 nuostatų, o atitinkamai komisijos narys turi veikti tik savo kompetencijos ribose.

STR 1.05.01:2017 9 priedo 4 punkte įtvirtinta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas pagal kompetenciją tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog šiuo atveju atsakovo paskirtas atstovas dalyvavo statybos užbaigimo procedūroje ir pagal savo kompetenciją per IS „Infostatyba” priėmė sprendimą nepasirašyti statybos užbaigimo akto dėl to, kad nepateiktas projektinis sprendinys ir teisinis pagrindas dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų bei bendrojo naudojimo lodžijų panaikinimo. Teisiniu tokio sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta SĮ 4 straipsnio 1 dalis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011-02-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių (minėta, toliau – ir Taisyklės) 9, 46 punktai. Aktas neišduotas vadovaujantis STR 1.05.01:2017 75.2 punktu.

SĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), nustatytus esminius statinių reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 2 straipsnio d punktu v ienas iš esminių statinio reikalavimų yra gaisrinė sauga, be kita ko apimanti ir žmonių evakavimosi galimybę.

Atsakovo 2019-10-28 nepritarime nurodytų Taisyklių 46 punkte įtvirtinta, kad evakavimo(si) kelių skaičius gyvenamuosiuose pastatuose ir juose įrengiamų laiptų ir laiptinių tipas nustatomas pagal 3 lentelę ir Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Kiekviename bute, kurio grindų altitudė, matuojant nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, - nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės, yra didesnė kaip 3 m, turi būti įrengiamas avarinis išėjimas arba 3 tipo laiptai. Kai aukšto (įskaitant mansardinį) altitudė yra didesnė nei 15 m, įrengiant avarinį išėjimą draudžiama numatyti LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus. Taisyklių 4 punktas nustato, jog jos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja SĮ. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktų, šių Taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant naują, rekonstruojant, remontuojant ir naudojant gyvenamąjį pastatą.

Nagrinėjama ginčui, be kita ko, aktualus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (toliau – ir GS pagrindiniai reikalavimai). Aptariamų reikalavimų 96 punkte įtvirtinta nuostata, jog žmonių saugumas judant keliu iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Vadovaujantis GS pagrindinių reikalavimų 99 punktu evakavimo(si) kelias - tai kelias, vedantis iš patalpų: pirmame aukšte: tiesiai į lauką arba koridoriumi, vestibiuliu, laiptine į lauką; bet kuriame aukšte (išskyrus pirmą): koridoriumi, holu, eksploatuojamu stogu į laiptinę arba tiesiai į ją. Evakavimo(si) kelias iš laiptinės turi vesti tiesiai į lauką arba per vestibiulį, atskirtą nuo koridorių pertvaromis ir durimis, tiesiai į lauką; į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą gaisrinį skyrių ar patalpą, turinčią pirmiau nurodytus evakavimo(si) kelius.

GS pagrindinių reikalavimų 100 punkte nurodyta, kad avarinis išėjimas - tai kelias, vedantis iš patalpų: į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje; į atvirą ne siauresnę kaip 0,6 m pločio perėją j priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną; į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas; į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.

Projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad ginčo statinys yra devynių aukštų, pastatytas 1979 m., projektuojamo pastato paskirtis – gyvenamoji 7.3 (trijų ir daugiau butų pastatai), pastatas - P.1.3 pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu. Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad projektavimo apimtis: „išorinių atitvarų apšiltinimas: pastato fasadų, cokolio stogo anstato ir stogelių, senų langų ir durų keitimas, lodžijų stiklinimas, liftų keitimas. Inžinerinių sistemų atnaujinimas: vandentiekio, šilumos punkto, šildymo sistemos ir vėdinimo žaibosaugos įrengimas. Numatyta, kad keičiami seni mediniai/įrengiami nauji lodžijų įstiklinimai”. Iš Projekto ištraukos „Tipinio (antro) aukšto plano schema M1:150” pastabų 1 punkto matyti, kad esamos dekoratyvinės sienutės uždengtos angos, kurių dalis ribojasi su butų lodžijomis, apšiltinamos 10 cm polistireniniu putplasčiu EPS 100 ir nutinkuojamos (neuždengtos angos uždengiamos, apšiltinamos ir nutinkuojamos). Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad bendro naudojimų lodžų atramos (sienos) iš bendro naudojimo lodžos pusės apšiltinamos polisteriniu putplasčiu ir nutinkuojami dekoratyviniu tinku. Projekto tipinio aukšto plane pateikiama nuoroda į sienos, kurioje nuo pastato pastatymo yra įrengti avariniai išėjimai, apšiltinimo detalę, žymimą „SP-1”. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyta bylos medžiaga patvirtina atsakovo argumentus, kad Projekte numatytas angų, kurios ginčijamame sprendime įvardijamos avariniais išėjimais, uždegimas (apšiltinant ir užtinkuojant), taip iš esmės jas pašalinant.

Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, jog statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui, statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas, būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose, būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius, juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones, būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą.

Anksčiau aptartų GS pagrindinių reikalavimų 100 punkto papunkčiuose nurodomi keturi variantai, kaip turėtų būti įrengiami avariniai išėjimai. Aptariamų reikalavimų 105 punkte įtvirtinti atvejai, kai pastatuose gali būti įrengiamas vienas evakavimosi kelias. Vadovaujantis GS pagrindinių reikalavimų 105.9 punktu iš P. 1.3 grupės pastatų leidžiama įrengti vieną evakavimo(si) kelią tik tada, kai iš šios grupės pastatuose įrengtų butų per du aukštus (lygius), kai buto aukščiausio aukšto (lygio) grindų altitudė viršija 15 m, evakuaciniai išėjimai rengiami iš kiekvieno buto aukšto (lygio), o visais kitais atvejais, evakavimosi kelių privalo būti nemažiau kaip du. Vadovaujantis atsakovo į bylą pateiktu patvirtintu vertimu išverstų nuo 1971 metų galiojusių statybinių normų ir taisyklių „Gyvenamieji pastatai” reikalavimų 5 skyriaus 5.20 punkto nuostata, iš butų, esančių 6-9 aukštuose, turi būti projektuojami ir įrengiami perėjimai iš butų į gretimą daugiabučių pastato sekciją, arba numatant išėjimą iš buto į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas iki 5 aukšto grindų žymės. Be kita ko, Departamento direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, privalomai taikomų naudojamiems statiniams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 68 punktas numato reikalavimą, kad suprojektuoti ir įrengti avariniai išėjimai privalo nuolat būti laisvi ir parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog atlikus ginčo statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbus, gaisro metu evakavimasis galimas tik per bendro naudojimo laiptines. Teismas, įvertinęs nurodytus teisės aktus, pareiškėjos argumentus, sutinka su Komisijos bei atsakovo pozicija, kad tai, jog ginčo statinyje anksčiau buvę žmonių evakuacijai skirti avariniai išėjimai nevisiškai atitinka šiuo metu galiojančių avarinio išėjimo reikalavimų, juos lyginant su ginčo statinio pastatymo metu galiojusiais priešgaisrinės saugos reikalavimais, nesuteikia teisės pareiškėjai juos naikinti, ir tokiu būdu bloginti ginčo statinio gaisrinę saugą. Sutiktina ir su tuo, jog rengiant Projektą privalėjo būti užtikrintas avarinių išėjimų ar evakuacinių kelių išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Minėta, jog Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, jog statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui, be kita ko, juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones, būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą. Nors pareiškėja teigia, kad naikinamos angos neatitinka avarinio išėjimo apibrėžimo, tačiau, kita vertus, pritartina ginčijamame Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad užtaisius minėtas angas tarp butų balkonų ir bendro naudojimo lodžijų yra panaikinami evakavimosi keliai gaisro atveju, o palikus ginčo statinyje tik vieną evakavimosi kelią per bendrojo naudojimo laiptines, yra apribojama ginčo statinio gyventojų išsigelbėjimo galimybė gaisro atveju, kyla grėsmė gyventojų saugumui. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi tinkamai nebuvo išspręstas klausimas dėl avarinių išėjimų ginčo statinyje.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo 2019-10-28 nepritarimas išduoti statybos užbaigimo aktą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos” patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.