Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. O. (S. O.) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-163997-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-163997-2025 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 3 d. 13 val. 15 min. Pasvalio r. sav., Magistralinio kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 50,462 km nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Schmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 227 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu S. O. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 205 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. O. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog remiantis gautu pranešimu nurodyti asmenį, kuris 2025 m. birželio 3 d. 13 val. 15 min. naudojosi transporto priemone, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir yra atsakingas už transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, 2025 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo pateikti (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. Z. duomenys. Remiantis Institucijos vyresniosios specialistės R. M. 2025 m. liepos 17 d. užklausa pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad už nusižengimo padarymą yra atsakingas G. Z., elektroniniu paštu buvo išsiųstos vairuotojo darbo tvarkos taisyklės. Aptariamu atveju yra aktualus šių taisyklių 2.5 punktas, kuriame yra nurodyta, kad vairuoti transporto priemonę vairuotojas gali tik turėdamas su savimi visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir civilinės atsakomybės draudimo polisą. Vairuotojas G. Z. išvažiavo iš įmonės buveinės neatlikęs savo pareigos patikrinti transporto priemonės dokumentus, tokiu būdu pažeisdamas įmonėje galiojančią tvarką. Tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus darbo taisyklių 4 skyriaus 4.2 punktas nustato, kad už savo pareigų netinkamą atlikimą vairuotojas-ekspeditorius atsako įmonės vidaus taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisant pateiktų dokumentų ir paaiškinimo, Institucijos vyresnioji specialistė R. A. 2025 m. spalio 9 d. nutarimu skyrė jam 205 Eur dydžio baudą už (duomenys neskelbtini) vairuotojo realizuotą administracinį nusižengimą. Jis pats yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir administracinės baudos skyrimas asmeniškai jam prieštarauja administracinės atsakomybės principui, nustatančiam, kad atsakomybė turi būti taikoma tam subjektui, kuris įvykdė pažeidimą. Surašytas protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių administracinės atsakomybės taikymą, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo skirti baudą įmonės vadovui už vairuotojo padarytą nusižengimą. Skundu prašoma panaikinti Institucijos Nutarimą.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. O. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog 2025 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu atsiuntė asmens duomenis, kuris nusižengimo metu – 2025 m. birželio 3 d. 13 val. 15 min. Pasvalio r. sav., kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 50,462 km eksploatavo transporto priemonę „Schmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nurodė, kad nusižengimo metu šią transporto priemonę eksploatavo G. Z. 2025 m. liepos 18 d. G. Z. Institucijos įgaliotas pareigūnas suformavo ir išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir pranešimu apie užfiksuotą nusižengimą dėl to, kad jis minėtu laiku ir minėtoje vietovėje eksploatavo transporto priemonę „Schmitz Cargobull“, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2025 m. rugpjūčio 11 d. G. Z. sumokėjo jam administraciniu nurodymu paskirtą baudą ir įvykdė administracinį nurodymą. S. O. neįvykdžius administracinio nurodymo, Institucijos pareigūnas įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo protokolas įteiktas, kaip numatyta ANK 573 straipsnyje, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, kitas aplinkybes 2025 m. spalio 9 d. priėmė Nutarimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 205 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo fiksavimo metu minima transporto priemonė priklausė (duomenys neskelbtini), kurios vadovas S. O. buvo atsakingas už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonės valdytojai civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone negali naudotis patys ir negali leisti naudotis kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos duomenimis, transporto priemonė „Schmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl akivaizdu, kad S. O. būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovu, neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino, kad neapdrausta transporto priemonė nedalyvautų viešajame eisme. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Juridinio asmens vadovo atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims. 2025 m. liepos 17 d. Institucija gavo iš (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu paaiškinimą ir Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisykles lietuvių ir rusų kalbomis. Paaiškinime buvo nurodyta, jog šių taisyklių 2.5 punkte numatyta, kad vairuoti transporto priemonę vairuotojas gali turint su savimi reikalingus dokumentus, tame tarpe ir civilinės atsakomybės draudimo polisus. Tačiau tai neįgalioja ir neįpareigoja vairuotoją apdrausti juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bet draudžia ją vairuoti, kas nurodyta ir KET 226 punkte. Pažymėtina, kad G. Z. 2025 m. liepos 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis eksploatavo transporto priemonę „Schmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Institucijos įgaliotas pareigūnas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) pateikta informacija ir Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklėmis, 2025 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė (duomenys neskelbtini) atsakymą nurodydamas, kad pateiktų Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklių 2.5 punktas neįgalioja ir neįpareigoja vairuotoją G. Z. atstovauti draudimo bendrovėse ir (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti bet kokias draudimo sutartis. S. O. skunde nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklių 2.5 punktą ir 4.2 punktą vairuotojas – ekspeditorius už savo pareigos neatlikimą atsako įmonės vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklių 2.5 punktas ir 4.2 punktas nesuteikia įgaliojimų ir pareigos vairuotojui – ekspeditoriui G. Z. atstovauti (duomenys neskelbtini) vardu draudimo bendrovėse ir apdrausti (duomenys neskelbtini) priklausančias ar valdomas transporto priemones ir sudaryti draudimo sutartis, draudžia vairuoti neturint draudimo polisų. Lietuvos Respublikos draudikų biuro informacinės sistemos duomenimis, ši transporto priemonė 2025 m. birželio 20 d. buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Ją apdraudė (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad vairuotojas – ekspeditorius G. Z. neturi įgaliojimų ir pareigos atstovauti (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėse. Akivaizdu, kad S. O. būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovu, siekia perkelti savo pareigą vairuotojui – ekspeditoriui G. Z., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą paskirti S. O. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą – 205 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsiliepimu prašoma Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą ir netenkinti S. O. skundo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. O., (duomenys neskelbtini) direktorius, palaikė savo skundą bei nurodė, jog jo vadovaujama bendrovė užsiima tarptautiniais pervežimais. Sutinka, kad minima transporto priemonė, kurią vairavo vairuotojas G. Z., įvykio dieną dalyvavo viešajame eisme, tačiau nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam žinoma, kad pagal jų bendrovėje galiojančią tvarką, vairuotojas gali išvažiuoti į eismą tik įsitikinęs, ar visi konkrečios transporto priemonės dokumentai yra tvarkingi, t. y., ar galioja privalomoji techninė apžiūra ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Jis, kaip direktorius, neprivalo kontroliuoti šių klausimų. Visus klausimus dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių bendrovėje tvarko priskirtas darbuotojas, kuriam tai pavesta pagal pareigybės aprašą. Atsakingas darbuotojas yra (duomenys neskelbtini) E. O. Šiuo atveju vairuotojas G. Z. turėjo patikrinti, ar galioja transporto priemonės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ir apie būtinybę apdrausti konkrečią transporto priemonę informuoti atsakingą bendrovės darbuotoją – transporto vadybininką. Institucija nesidomėjo, ar jo vadovaujamoje bendrovėje yra atsakingas darbuotojas dėl transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymo, tiesiog atsiuntė skundžiamą Nutarimą. Prašė panaikinti Institucijos Nutarimą, kadangi jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, nurodydamas, jog sutinka, kad ANK 415 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tiek transporto priemonės vairuotojui, tiek ir įmonės darbuotojui, atsakingam už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo klausimus. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirtas darbuotojas, atsakingas už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą. Institucijos atstovas sutinka, kad jeigu įmonėje pagal nustatytą pareigybę yra toks darbuotojas, atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį turėtų kilti ne įmonės direktoriui, o atsakingam asmeniui. Nors S. O. siųstame pranešime dėl nustatyto administracinio nusižengimo buvo nurodyta pateikti jų bendrovės darbuotojo, atsakingo už transporto priemonių privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, duomenis, tačiau šių duomenų įmonė pareigūnui nepateikė. Kadangi įmonės direktorius neinformavo apie atsakingą asmenį, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas (duomenys neskelbtini) vadovas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Institucijai atsiranda pareiga iš naujo vertinti administracinio nusižengimo subjekto klausimą, todėl sutinka, kad administracinio nusižengimo byla būtų grąžinta Institucijai tyrimo atlikimui.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą ir tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Eur iki 100 Eur, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo 60 Eur iki 120 Eur, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 Eur iki 240 Eur.

Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. įmonės direktoriaus S. O. skundą, paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės, jog jo vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo ir yra paskirtas darbuotojas, kuris yra atsakingas už savalaikį transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės sutarčių sudarymą. Kaip matyti iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 2022-05-19-A, šios bendrovės (duomenys neskelbtini) E. O. turi pareigas – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojo prašymu užsakyti arba pratęsti draudimo polisus; tvarkyti draudimo dokumentaciją, užtikrinant jos saugojimą bei prieinamumą; bendradarbiauti su draudimo bendrovėmis, sprendžiant kilusius klausimus.

Teismo posėdyje nustačius šias reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje iš naujo turėtų būti vertinamas aptarto nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, administracinės atsakomybės subjektas. Kartu įvertinus tai, kad nustačius naują administracinio nusižengimo subjektą, būtina pradėti administracinio nusižengimo teiseną naujai paaiškėjusio asmens atžvilgiu, atlikti kitus procesinius veiksmus, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-163997-2025 ir grąžinti bylą šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.