Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-634/2015

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00036-2014-5

2015 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant išteisintajai R. K., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam D. G., jo atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo D. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Iš D. G. priteistos 579 Eur (2000 Lt) proceso išlaidos R. K. naudai už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2013-02-09 iš savo asmeninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) išsiuntinėjo daugiabučio namo, adresu dėžutės (duomenys neskelbtini), gyventojams elektroninius laiškus, kuriuose paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie D. G., o būtent: „Tuo tarpu jis švaisto mūsų pinigus buto vidaus darbams, kurie daugelio gyventojų manymu turi būti atliekami buto savininko sąskaita“; „jis iššvaistė mokių gyventojų pinigus, kurie turėjo atsidurti kaupiamojoje sąskaitoje, kad reikalui esant būtų iš ko sumokėti“; „2013-01-09 vos pasirašius Revizijos komisijos aktą, viena iš komisijos narių – L. S. su juo supažindino D. G., nors jie tai neigia, tačiau prieš 2013-01-13 susirinkimą bendrijos finansiniuose dokumentuose jau radome Revizijos akte nustatytų pažeidimų atitaisymus, iš ko buvo aišku, kad D. G. su Revizijos aktu susipažinęs ir atbuline data pataisė – o tai jau dokumentų klastojimas“; „buvo nustatyta, kad apskaita vedama aplaidžiai, keli pirkimai ir tie „neskaidrūs“, tik dalis apskaityta, nustatyti pažeidimai padaryti 2011 m., todėl peršasi mintis, kad jie padaryti sąmoningai“‘ „mes turime mokėti mokesčius, kuriuos sugalvojo pats D. G. ir kurie pagal bendrijų įstatymą yra neteisėti, nes nebuvo patvirtinti jokiame susirinkime. O kur jie bus panaudojami nusprendžia pats vienas. Taip kaip ir su šildymo įrenginių projektu: 2012 m. kovo mėn. jis užsako 5000 Lt kainuojantį projektą, sumoka 1512,50 Lt avansą, o po šešių mėnesių, t.y. 2012 m. rugsėjo mėn. nusprendžia apklausti gyventojus ar pritaria, kad būtų užsakytas projektas“; „Revizijos komisija nustatė rimtus pažeidimus: prastas buhalterinės apskaitos vedimas, kaupiamųjų lėšų iššvaistymas, dokumentų klastojimas“. Tokiais savo teiginiais R. K. pažemino D. G. bei pakirto jo reputaciją, taip pat sumenkino žmonių pasitikėjimą juo, t.y. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. padarymu.

Kauno apylinkės teismas 2014-11-26 nuosprendžiu R. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad „nenustatyta, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, kad reikšdama savo nuomonę, tyčia siekė paniekinti ir pažeminti D. G.“. Priešingai, R. K. pateiktos informacijos paskleidimas buvo konstatuojamojo pobūdžio, pastaroji parašiusi ir išsiuntusi laišką su jai žinoma tikrovės neatitinkančia informacija, sukėlė neigiamą nuomonę apie D. G. ne tik kaip apie pirmininką, bet ir kaip apie asmenį. R. K. tai darė tikslu, kad bendrijos pirmininku būtų išrinktas jos vyras, kadangi 2014-01-09 buvo atsiųstas el. laiškas, kuriame nurodyta, kad į valdybos narius ir pirmininkus siūlomas K.. Be to, tiek liudytojas V. M., tiek liudytoja L. S. posėdžio metu paaiškino, kad organizuojamuose bendrijos susirinkimuose pastoviai kyla konfliktai tarp bendrijos pirmininko D. G. ir kelių bendrijos narių, tame tarpe ir kaltinamosios. Taigi kaltinamoji norėjo veikti ir veikė taip, kad tyčia pažeminti bendrijos pirmininką visų bendrijos narių akivaizdoje. Be to, paskleista informacija namo gyventojų buvo suprasta kaip teisingi faktai, tai patvirtina liudytojos O.M. K. parodymai teismo posėdžio metu: „tokį laišką esu skaičiusi, tokį laišką radau pašto dėžutėje. Laiške buvo parašyta teisybė“ (t. 2, b. l. 71).

Mano, jog teismas visiškai atmestinai nagrinėjo byloje esančius dokumentus, dėl ko nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje nurodyta, kad „atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti D. G. padaryti pažeidimai dėl neteisingai užpildytų dokumentų tvarkos, jis įspėtas“. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. G. buvo „supažindintas su apskaitos naudojimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir įspėtas dėl atsakomybės“ (t. 1, b.l. 74), t.y. įspėtas dėl atsakomybės, bet neskiriant nuobaudos - įspėjimo. Be to, nuosprendžio 8 psl. 2 pastraipoje nurodyta, kad „ginčai, susiję su turto administravimu, gali būti sprendžiami daugiabučio namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendraturčių iniciatyva civilinio proceso tvarka”. Tuo tarpu šioje byloje kalbama apie bendriją „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad R. K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka.

Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Jo nuomone tikrovės neatitinkančią informaciją R. K. skleidė tyčia, žinodama, kad skleidžia melagingą informaciją, ir suvokė, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios D. G. ir galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir siekė tokių pasekmių, todėl jos veiksmuose yra BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Tačiau su tokiais apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis jo dėstomu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtu duomenų visetu. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. dalyvavo daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ revizijos komisijoje, kuri atliko bendrijos finansinės apskaitos patikrinimą ir nustatė tam tikrus neatitikimus (kasos pajamų orderių Nr. nesutapimus bei galimai suklastotus parašus orderiuose), siūlė detalesniam patikrinimui kreiptis į audito įmonę (t. 1, b. l. 75). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi DNSB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinį patikrinimą konstatavo, jog perrašant apskaitos dokumentus nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į tai D. G. supažindintas su apskaitos dokumentų naudojimo tvarką reglamentuojančiais aktais ir įspėtas dėl atsakomybės, kadangi nuo teisės aktų pažeidimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, administracinės teisės pažeidimo protokolas D. G. nesurašytas (t. 1, b. l. 73-74). Be to, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių kolektyviu pareiškimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. (dokumentų klastojimo). Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą įteiktas D. G. ir L. U., atlikus procesinius veiksmus konstatuota, kad suklastotas R. K. parašas kasos pajamų orderyje negali sukelti asmenims teisiškai reikšmingų padarinių, todėl toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 89-92).

Nurodytų aplinkybių kontekste vertinant R. K. laiške išdėstytą informaciją pagrįstai darytina išvada, kad R. K. remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais, elektroniniame laiške išsakė savo nuomonę dėl netinkamos bendrijos pirmininko D. G. veiklos, tokiu būdu pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Taigi už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. 1 d. nekyla. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad R. K. privataus kaltinimo skunde nurodytais teiginiais išdėstė tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą, išsakydama savo poziciją, kuriai galima pritarti arba su ja nesutikti. Tai, kad liudytoja O.M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad laiške buvo parašyta teisybė, tik patvirtina, kad pastaroji pritarė R. K. išsakytai nuomonei, tuo pačiu nurodydama negirdėjusi, kad R. K. šmeižtų D. G., kas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad laiške išdėstytos informacijos ji nelaikė šmeižiančia. Taigi esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išteisintoji šioje byloje nesiekė tyčia apšmeižti nukentėjusįjį ir paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie jį, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, kadangi savo pateiktai informacijai ji pagrindą, nors ir subjektyvų, turėjo.

Tiek privataus kaltinimo, tiek apeliaciniame skunduose D. G. iš esmės komentuoja atskirus laiške išdėstytus teiginius ištraukdamas juos iš bendro konteksto, tuo tarpu vertinant R. K. laiške išdėstytų pasisakymų realų faktinį pagrindą, akivaizdu, kad jis yra informacinio pobūdžio skatinantis įvertinti dabartinio bendrijos pirmininko veiklą, vadovaujantis turimais faktiniais duomenimis bei atsakingai, aktyviai dalyvauti bendrijos veikloje sprendžiant bendros nuosavybės tvarkymo problemas. Vien subjektyvus privataus kaltintojo įsitikinimas, kad laiške išdėstyta informacija jį žemina ar šmeižia, negali savaime sudaryti pagrindo kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu.

Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto dėstomas aplinkybes apie tai, kad R. K. turėjo tikslą sukelti neigiamą nuomonę apie D. G., kadangi bendrijos pirmininku siūlė išrinkti jos vyrą V. K.. Kaip matyti iš apelianto minimo elektroninio laiško (t.1, b. l. 11), jame siūlomi kandidatai į bendrijos valdybą, o ne į pirmininko pareigas, juolab yra siūlomas ne vienas, o keli kandidatai, todėl tokie prielaidų pobūdžio teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad laiške paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija apie D. G. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 184, 223 ir 300 straipsniuose, tačiau iš elektroninio laiško turinio akivaizdu, kad jame nėra įvardintas nei vienas apelianto minimas konkretus BK straipsnis. Tai, jog R. K. vadovavosi revizijos akto išvadomis ir nurodė, kad nustatytas prastas buhalterinės apskaitos vedimas, lėšų švaistymas ir dokumentų klastojimas savaime nereiškia kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu, kadangi už tam tikrus buhalterinės apskaitos pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Be to, R. K. informacijos šiuo aspektu vertinti kaip akivaizdžiai melagingos, neatitinkančios tikrovės ar prasimanytos nėra pagrindo. Kaip jau minėta tiek revizijos komisija, tiek Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija visgi nustatė tam tikrus buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimus, o ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nutrauktas tik dėl mažo veikos pavojingumo, tačiau pats dokumento suklastojimo faktas buvo nustatytas. Tuo tarpu lėšų švaistymas grindžiamas neaiškia kaupiamųjų lėšų panaudojimo sistema, kas iš esmės buvo sprendžiama 2012-12-09 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kurio metu pirmininko pateikta finansinė ataskaita nepatvirtinta esant nesutapimams (t. 1, b. l. 52). Be to, liudytoja O. M. K. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad tikrinimo metu nustatyta, jog buvo paimti pinigai iš kaupiamųjų lėšų ir sumokėti kitur (t. 2, b. l. 70). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad laiške išdėstyti R. K. teiginiai iš esmės paremti nuomonės apie nustatytas faktines aplinkybes pareiškimu.

Tai, kad revizijos komisija tikrinimo metu rado dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas vienodomis sumomis, kurių atsiradimas išsamiai paaiškintas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nurodyta, kad viena iš dviejų sąskaitų buvo anuliuota, nepaneigia aplinkybių, kad R. K. galėjo susidaryti nuomonę dėl galimai vykdomų neskaidrių pirkimų, ką ir išdėstė savo elektroniniame laiške. Be to, R. K. dėstomi teiginiai dėl šildymo įrenginių projekto užsakymo ir vėlesnės apklausos šiuo klausimu pateikimo yra pagrįsti bylos medžiaga, byloje esantys 2012-08-29 butų ir kitų savininkų balsavimo raštu biuleteniai patvirtina, kad butų savininkai bendrijos pirmininko siūlomiems sprendimams dėl daugiabučio šiluminės dalies projekto užsakymo nepritaria (t. 1, b. l. 106-112). Tuo tarpu projektavimo paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta dar 2012-03-14 (t. 1, b. l. 60-62). Nors apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad R. K. kaupiamųjų lėšų padidinimui ir radiatorių projekto užsakymui neprieštaravo, tačiau byloje esantis 2011-11-17 pareiškimas dėl atsisakymo mokėti neteisėtai padidintus mokesčius, patvirtina priešingas aplinkybes (t. 1, b. l. 104).

Taigi esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išteisintoji šioje byloje nesiekė tyčia apšmeižti nukentėjusįjį ir paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie jį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų padaryti priešingas išvadas.

Tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėta ne „(duomenys neskelbtini)” bendrija, o „(duomenys neskelbtini)” vertintina kaip techninio pobūdžio klaida, kuri pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, taip pat apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau konstatavus, jog R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Atitinkamai atmetus nukentėjusiojo apeliacinį skundą, jo turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Išteisintoji R. K. apeliacinės instancijos teisme pateikė dokumentus patvirtinančius 200 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 105 str. 6 d. nuostatas, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su išteisintosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, atstovaujant ją apeliacinės instancijos teisme. Dėl to išteisintosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, kad išteisintosios patirtos 200 Eur išlaidos yra proporcingos proceso trukmei ir bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš nukentėjusiojo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš D. G. 200 (du šimtus) eurų R. K. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.