- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-22-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. G. 240,38 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 216,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2019 m. gruodžio 18 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-020360 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai (sofa „Ewa II, mėlyna“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Anot ieškovės, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. sausio 19 d. su UAB „Be kredito“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises, į atsakovo pagal nurodytą išperkamosios nuomos sutartį susidariusią skolą. Ieškovės apskaičiavimais, atsakovo skolą sudaro 240,38 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos ir 216,34 Eur delspinigiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo V. G. 240,38 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 21,06 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (261,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.
4. Teismas nustatė kad su atsakovu sudaryta nuomos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 5 d. Pripažinta, kad UAB „Be kredito“ vienašališkai nutraukus sutartį atsakovui teko pareiga sumokėti iki nuomos sutarties nutraukimo apskaičiuotą nuomos mokestį ir grąžinti jam perduotą turtą; duomenų, kad atsakovui perduota sofa būtų grąžinta, byloje nėra. Teismas pripažino, kad ieškovė nuomos mokesčio turi teisę reikalauti iki faktinio turto grąžinimo dienos. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo pagal sutartį mokėtiną nuomos mokestį nuo 2019 m. gruodžio 18 d. (kai, ieškovės teigimu, atsakovas nustojo mokėti nuomos mokestį pagal sutartį) iki faktinio išnuomoto turto grąžinimo, bet ne daugiau kaip 240,38 Eur.
5. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, bei į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (216,34 Eur) sudaro daugiau nei pusę visos ieškovės nurodomos skolos (240,38Eur) (89,99 proc. skolos sumos), įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas, nustatęs, kad ieškovė prašė 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, o tai sudaro 182,5 proc. per metus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 3 dalimi pripažino, kad jie mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu pripažino Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 21,06 Eur.
6. Pripažinta, kad patenkinta 57,4 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistas 78,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro už ieškinį ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už advokato pagalbą rengiant ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo V. G. 216,34 Eur delspinigių; taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Teismas šioje byloje nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Ieškovė nurodo, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrosiose sąlygose pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ši Sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo kredito sutartis, ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
7.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 216,34 Eur iki 21,06 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus ir žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
7.3. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
10. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalių dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
11. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo V. G. sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-020360. Šia sutartimi pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą (baldą) – sofą „Ewa II, mėlyna“, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), su teise nuomininkui, tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjus visas įmokas, pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. Sutartyje numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovui 2020 m. lapkričio 25 d. pradinės kreditorės pateiktą pretenziją patvirtina, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021‑01/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo V. G. skolą. Naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 20 d. informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir paragino atsakovą apmokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė.
Dėl delspinigių priteisimo
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti 216,34 Eur delspinigių sumą iki 21,06 Eur. Apeliantės nuomone, nepagrįstai mažintinu pripažintas sutartinis (0,5 proc.) delspinigių dydis.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis. Įstatymas numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsižvelgtina į Sutartimi perduotos prekės pobūdį (baldas – sofa) ir tai, kad prekę Sutarties pagrindu priėmė asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (baldas – sofa) atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
14. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės nuomone, ieškiniu prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygoms, Sutartyje numatyta delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė akcentuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
17. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.
19. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino.
20. Pažymėtina, kad klausimas, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis (216,34 Eur) beveik siekia skolos sumą (240,38 Eur).
21. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Pirmosios instancijos tesimas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 21,06 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiavus už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, byloje nepateikė. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteista 21,06 Eur delspinigių, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir prašo priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis reikalavimas siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino dalies ieškovės ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.