Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1015-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-24
Bylos Nr.: e2A-1015-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09337-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Austa“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys

Civilinė byla Nr. e2A-1015-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09337-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.;3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Austa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Austa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Austa“ priteisti 1167,84 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

1.1. atsakovės darbuotojai 2019 m. gruodžio 18 d. Polocko g./Zarasų g. Vilniuje, vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, todėl pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį kabelį;

1.2. atsakovė neturėjo ieškovės leidimo/sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, į darbų vykdymo vietą nebuvo iškviestas ieškovės atstovas, kuris parodytų 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 (toliau – Kabelis) trasą. Todėl atsakovė pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 punktą, ignoruodama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai);

1.3. 2019 m. gruodžio 28 d. atsakovei ir ieškovės darbuotojui dalyvaujant surašytas paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymą, kurį pasirašė trečiasis asmuo R. V., pripažindamas, kad vykdant žemės kasimo darbus jis pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį Kabelį;

1.4. ieškovės paskaičiuota materialinė žala sudaro 1 167,84 Eur. Tikslu pašalinti atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltą žalą buvo kreiptasi į rangovą UAB „Elektra ir Co“, pastaroji 2019 m. gruodžio 31 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-1911654, kuriuo remiantis buvo paskaičiuotas žalos dydis. Ieškovės papildomas išlaidas sudaro ir operatyvinio būrio nuvykimas į įvykio vietą, kuris pagrindžiamas 2019 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktu;

1.5. pagal atsakovės pateiktą Statybos rangos sutartį atsakovė yra rangovė, o trečiasis asmuo UAB „Eikos statyba“ – užsakovė. Atsakingiems ieškovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad būtent atsakovės, o ne UAB „Eikos statyba“ darbuotojai vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Be to, nei atsakovė, nei UAB „Eikos statyba“ nesikreipė į ieškovę su prašymu išduoti leidimą žemės kasimo darbų vykdymui, neinformavo ieškovės apie tokių būsimų darbų atlikimo laiką, todėl ieškovė negalėjo numatyti apie tuo metu atsakovės ketinamus vykdyti darbus, dėl kurių atlikimo susitarė su UAB „Eikos statyba“. Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl jai puikiai žinoma, kada ir kokiais pagrindais privalo informuoti ieškovę apie atliekamus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, kada reikia gauti ieškovės leidimus;

1.6. atsakingam atsakovės darbuotojui ieškovė elektroniniu paštu siuntė raginimus atlyginti padarytą žalą per 30 dienų, tačiau žala atlyginta nebuvo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

2.1 atsakovės su generaliniu rangovu UAB „Eikos statyba“ sudarytos 2019 m. gruodžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. ES-2069-2019/12/10-AU (toliau – Rangos sutartis) pagrindu buvo atliekami daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), aplinkos sutvarkymo darbai. Atsakovei (jos darbuotojams) nebuvo pateikta jokia informacija apie statybvietėje galimai esančius požeminius elektros energijos kabelius, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad tokie elektros energijos kabeliai gali būti statybvietėje. Be to, remiantis 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 159 punktu, kabelis turėjo būti užkastas mažiausiai 70 cm gylyje, tačiau šiuo atveju kabelis buvo gerokai mažesniame gylyje. Atsakovė įvykio vietoje atliko kelio paruošimo asfaltavimui bei asfaltavimo darbus, o tokiems darbams atlikti atsakovė jokių kasimo darbų didesniame nei 30 cm gylyje neatlieka;

2.2 atsakovė negali būti laikoma kalta už kabelio pažeidimą, kadangi apie jo buvimą nežinojo, o kabelis buvo netinkamame gylyje. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir yra kalta dėl ieškovei padarytos žalos;

2.3 ieškovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų apie pažeistą kabelį, jo vietą, t. y. kur jis buvo, kad atsakovės darbuotojo darbai buvo atliekami apsaugos zonoje, kabelio nutiesimo aplinkybes bei matavimų iš įvykio vietos dėl kabelio buvimo gylio.

2.4. kadangi atsakovė buvo subrangovė ir jai nėra žinoma, ar generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“ atliko STR 40 punkte nurodytus veiksmus;

2.4 ieškovės išlaidos operatyvinio būrio nuvykimui į įvykio vietą nepagrįstos, kadangi atliktų darbų aktas nėra tinkamas įrodymas išlaidoms pagrįsti.

3. Tretieji asmenys R. V. ir UAB „Eikos statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Austa“ 1167,84 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1167,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstamas prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, tarp jų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriuje „Žemės darbai“ ir 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles teismas padarė išvadą, jog atsakovė neteisėtus veiksmus vykdydama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje atliko nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nustatė, jog atsakovė neginčijo, kad darbus atliko be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo, o aplinkybę, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 m gylyje, laikė neįrodyta. Nurodė nesant pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais apie kabelio buvimo vietą ir vertino, jog atsakovė neįrodė, kad kabelis buvo ne vietoje ar netinkamame gylyje. Teismo vertinimu, bylos medžiaga akivaizdžiai pagrindžia, jog atsakovė (jos darbuotojai) nesidomėjo, ar atliekamų darbų vietoje yra apsauginė zona bei ar jai yra nustatyti specialieji reikalavimai. Laikė, jog atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus, atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

6. Teismas laikė neturint teisinės reikšmės, kuris konkretus subjektas - atsakovė ar trečiasis asmuo - turėjo pareigą pasirūpinti reikiamų leidimų gavimu. Pažymėjo, kad prieš pradėdama atlikti darbus atsakovė privalėjo įsitikinti, ar yra gauti reikiami leidimai, taip pat išsiaiškinti, kokie konkretūs ribojimai ar specialiosios sąlygos darbų atlikimo vietoje yra nustatyti. Vertino, kad net jei ir būtų laikomasi atsakovės pozicijos, kad darbams atlikti jokie leidimai nebuvo reikalingi, o jei ir buvo reikalingi, jų gavimu turėjo pasirūpinti rangovas, tai neatleidžia atsakovės nuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais nedaryti žalos.

7. Pasisakydamas dėl atsiradusios žalos teismas pažymėjo, kad ji paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia ieškovės patirtą 1167,84 Eur nuostolių sumą. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 1167,84 Eur remonto suma laikytina protinga, nesukuria situacijos, kurioje viena iš šalių – šiuo atveju, ieškovė, atsidurtų geresnėje, padėtyje, nei kokia buvo iki neteisėtų veiksmų atlikimo, be to, nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog minėta suma būtų laikytina per didele ar neatitiktų realių rinkos kainų, taip pat kad tam tikri darbai nebuvo būtini ar nebuvo faktiškai atlikti.

8. Teismas pažymėjo, kad nustatytos ir kitos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, nebūtų atsiradusi žala, todėl laikė nustatytą faktinį priežastinį ryšį. Nurodė, kad esant nustatytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kadangi nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas, sprendė, jog atsakovė privalo atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą 1167,84 Eur žalą.

9. Teismas taip pat sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 167,84 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10. Teismas nustatė, jog ieškovės patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos sudaro 26 Eur, todėl jas priteisė iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteisė valstybės naudai 43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsakovės patirtų 496,10 Eur atstovavimo išlaidų, tenkinus ieškovės reikalavimus, sprendė neatlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliantė UAB „Austa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. teismas pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus bei sprendė, jog ieškovė įrodė žalos dydį. Esminė bylos aplinkybė – faktinis kabelio buvimo gylis jo pažeidimo dieną. Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse įtvirtinta, jog kabelis turėjo būti 0,7 metrų gylyje, kai tuo tarpu atliekant žemės darbus mažesniame negu 30 cm gylyje nereikėjo raštiško elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo. Ieškovė dalyvavo įvykio vietoje, ėmė iš atsakovės darbuotojo paaiškinimus, likvidavo kabelio pažeidimo padarinius, tačiau nenustatė ir nefiksavo kabelio buvimo vietos (gylio), o priimdamas skundžiamą sprendimą teismas taip pat nenustatė faktinio kabelio gylio. Teismas taip pat ignoravo atsakovės ir jos vadovo paaiškinimus, jog faktiškai atsakovės atlikti darbai įvykio vietoje (seno šaligatvio keitimo nauju, šaligatvio bortų keitimo) nereikalavo darbų didesniame negu 30 cm gylyje, neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus (atliktų darbų aktus), patvirtinančius, jog darbai didesniame negu 30 cm gylyje nebuvo atliekami. Taigi nors ieškovė turi pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, kabelio buvimo gylio įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta tik atsakovei, konstatuojant atsakovės bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimą;

11.2. teismas nepagrįstai iš esmės atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir nuostolių dydį bei faktą konstatavo nepatikimais, nepakankamais bei netiesioginiais įrodymais, skundžiamą sprendimą grįsdamas tik prielaida apie ieškovės patirtus nuostolius, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnį. Ieškovė nepateikė jokių tiesioginių savo nuostolius (išlaidas) pagrindžiančių įrodymų, pateikdama tik rangovo Elektra ir Co, UAB atliktų darbų akto nepasirašytą projektą bei pačios ieškovės vidinio padalinio (OVK III (VR)) atliktų darbų aktą, iš kurių nėra pagrindo išvadai padaryti, jog rangovas darbus atliko, o užsakovė juos priėmė, kad už darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra ir ji ieškovės apmokėta. Taigi ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai nepatvirtinta realiai patirtos 1348,55 Eur nuostolių sumos;

11.3. ieškovė taip pat nepagrindė ir 64,54 Eur dydžio nuostolių. Atliktų darbų aktas yra pasirašytas pačios ieškovės darbuotojo OVK II vadovo M. S., jame nurodytos išlaidos susideda iš transporto ir operatyvinių perjungimų, kas yra OVK II vadovo M. S. (ar kitų šio padalinio darbuotojų, jei jie vyko į įvykio vietą) tiesioginės darbinės funkcijos, už kurių atlikimą mokamas atlyginimas. Net tuo atveju, jeigu būtų neįvykęs įvykis, kurio metu buvo pažeistas kabelis, tikėtina, kad OVK II vadovas M. S. (ar kiti šio ieškovo padalinio darbuotojai) būtų vykdę analogiškas darbo funkcijas ir nepriklausomai nuo jų apimties, būtų gavę tokio pat dydžio atlyginimą. Ieškovė savo ruožtu neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl reagavimo į įvykį, kurio metu buvo pažeistas kabelis, jos darbuotojams buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, ar kad ieškovė realiai patyrė kitų papildomų išlaidų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

12.1. priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje pateiktus abiejų šalių įrodymus bei juos įvertinęs priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą;

12.2. ieškovė byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą, tarp jų ir atsakovės darbuotojo - trečiojo asmens 2019 m. gruodžio 18 d. surašytą paaiškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame pripažinta, jog vykdant žemės kasimo darbus atsakovės darbuotojai pažeidė kabelį. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės poziciją bei skundžiamame sprendime padarytas išvadas;

12.3. atsakovė nepagrįstai įrodinėja, jog esminė aplinkybė yra kabelio faktinis gylis vykdant darbus, o kabelio gylio įrodinėjimo našta perkelta atsakovei. Remiantis teisiniu reglamentavimu, atsakovė privalėjo turėti ieškovės išduotą raštišką sutikimą vykdyti žemės darbus elektros kabelio apsaugos zonoje nepriklausomai nuo kabelio gylio, o tokia pareiga numatyta atliekančiam kasimo darbus asmeniui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pažeistas kabelis buvo įrengtas 2019 m. rugpjūčio mėn., atliekant 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 iškėlimą, kurio metu buvo perklojami elektros tinklai nuo MT1987 iki jungiamosios movos JM, o kabelis buvo įrengtas 0,8 m gylyje. Todėl nors teismas ir nenurodė kabelio gylio, jo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, o apeliantė nepagrindė, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 metrų gylyje;

12.4. apeliantės pozicija apie kabelio pažeidimo metu atliekamus darbus nenuosekli. Procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog atsakovė atliko kelio paruošimo asfaltavimui bei asfaltavimo darbus, o teismo posėdžio metu poziciją pakeitė, nurodydama, jog vykdė tik bortelių pakeitimo darbus ir asfaltavimo darbų neatliko. Tuo tarpu trečiasis asmuo teikdamas 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimus nurodė, jog vykdant kasimo darbus buvo užkabintas kabelis. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovei nereikėjo vykdyti darbų didesniame nei 30 cm gylyje, vykdant žemės darbus elektros tinklų apsaugos zonoje atsakovė turėjo turėti raštišką ieškovės leidimą tokių darbų vykdymui, todėl atsakovės neteisėtus veiksmus suponuoja teisės aktų reikalavimų nesilaikymas bei bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas;

12.5. atsakovės argumentai nepaneigia sprendime nustatytų visų būdinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovei žala padaryta atsakovės veiksmais, todėl įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos;

12.6. priešingai nei įrodinėja atsakovė, ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Atsakovė neginčijo faktiškai atliktų darbų apimties ir jų atlikimo būtinybės, atliktų darbų kainos. Nors apeliantė nurodo, kad rangovo Elektra ir CO UAB atliktų darbų aktas yra tik akto projektas, nes nėra pasirašytas nei vienos šalies, tačiau vien pateiktas atliktų darbų aktas patvirtina ieškovės rangovo konkrečiai atliktus darbus, be to, rangovo atliktų darbų aktai yra įkeliami per informacines sistemas ir šalių fiziniais parašais nepasirašomi. Ieškovė patyrė neplanuotas išlaidas dėl kabelio pažeidimo, todėl, remiantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu, atsakovė privalo atlyginti ieškovei visas turėtas išlaidas. Be to, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės darbuotojai gauna darbo užmokestį, ieškovė patyrė papildomas transporto išlaidas nuvykimui į įvykio vietą, taip pat papildomas išlaidas už atliktus operatyvinio perjungimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatavus bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimą, taikyta civilinė atsakomybė, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, jog atsakovės UAB „Austa“ darbuotojai, 2019 m. gruodžio 18 d. vykdydami darbus Polocko g./Zarasų g., Vilnius, pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausančią 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 trasą. Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. Paslaugų/Darbų užsakymo Nr. EU-OTRTP—1911654 nustatyta, kad mechaniškai pažeistas kabelis MT1987-L-TR846 (priedas prie ieškinio). Byloje pateiktas atsakovės darbuotojo (darbų vadovo) R. V. 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymą, kuriame pripažintas kabelio pažeidimo faktas (priedas prie ieškinio). Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į atsakovę UAB „Austa“, nurodydama pastarosios atsakomybę už pažeistą 10 kV kabelių liniją MT846-MT1987 ir prašydama už padarytos žalos padarinių pašalinimą atlyginti 1167,84 Eur dydžio žalą (priedai prie ieškinio). Atsakovė į ieškovės prašymą nereagavo, žalos neatlygino.

18. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

19. Ieškinio reikalavimui atlyginti žalą esant kildinamam deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo (preziumuojama), žalą ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant vienos iš minėtų sąlygų, atsakovei negali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

20. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais bei įvertinęs teisinį reglamentavimą sprendė, jog byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis). Sprendė, jog atsakovė, atlikdama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 punktą, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra atsakinga už ieškovei padarytą 1167,84 Eur dydžio žalą.

21. Apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, jog ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, dėl ko nepagrįstai atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais, pasireiškusiais bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne) atlikimo kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti

22. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė remiasi jos manymu esmine aplinkybe – elektros kabelio gyliu darbų atlikimo metu, nurodydama, jog pažeistas elektros kabelis turėjo būti 0,7 m gylyje, kai tuo tarpu atsakovės darbai pagal jų pobūdį - seno šaligatvio keitimas nauju, šaligatvio bortų keitimo darbai atliekami iki 0,3 m gylio, atsakovės pateikti darbų aktai patvirtina, kad darbai ir buvo atliekami neviršijant 0,3 m gylio, o leidimas tokiems darbas atlikti nebuvo reikalingas. Atsakovė taip pat nurodo, jog teismas nenustatė faktinio kabelio gylio, nepagrįstai kabelio buvimo gylio įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovei.

23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“

patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20 punkte nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus (20.1. punktas); vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus (20.2. punktas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, bei dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (redakcija, galiojusi darbų atlikimo metu). Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš atliekant darbus buvo gautas elektros tinklų įmonės raštiškas leidimas (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė įrodinėja, kad neva darbus atliko iki 0,3 m gylio ir leidimas nebuvo reikalingas, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, atliekant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, elektros tinklų įmonės raštiškas leidimas buvo reikalingas. Taigi konstatuotina, jog teisinio reglamentavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės darbuotojai, neturėdami raštiško ieškovės leidimo, darbus atliko nesilaikydami teisinio reglamentavimo.

24. Vertindamas apeliantės argumentus, susijusius su kabelio gyliu bei aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiame gylyje buvo pažeistas kabelis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visų pirma, nustačius, kad darbams vykdyti buvo reikalingas ieškovės raštiškas leidimas, apeliantės argumentai teisinės reikšmės skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms dėl atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo neturi. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų reikėję atliekamiems darbams gauti leidimo, vertintina, jog darbai atlikti didesniame nei 0,3 m gylyje. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė neginčija, kad vykdydama darbus pažeidė kabelį, tokią aplinkybę nurodė ir atsakovės darbų vadovas teiktuose paaiškinimuose. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 29 d. 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 pasą, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini), pažeistas kabelis įrengtas perklojant elektros tinklus nuo MT1987 iki jungiamosios movos JM, ir kabelio gylis - 0,8 m. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme esančia informacija apie kabelio įrengimo gylį (CPK 185 straipsnis).

25. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, teigdama, jog nebuvo tirta, kokiame gylyje buvo pažeistas kabelis, turėjo pareigą pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles paneigti, jog kabelio nutiesimo gylis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tokią pareigą, nenukrypdamas nuo įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo, apeliantei nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakovės atsikirtimų į ieškovės reikalavimą argumentus. Tuo tarpu apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nepagrindė objektyviais įrodymais, jog kabelis buvo įrengtas netinkamame gylyje ar ne toje vietoje, kurioje buvo įrengtas (CPK 178 straipsnis).

26. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apylinkės teismas, nurodydamas atsakovei pareigą pagrįsti atsikirtimuose išreikštas abejones apie kabelio gylį, įrodinėjimo taisyklių ar šalių rungimosi principo nepažeidė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas laikėsi kasacinio teismo praktikoje gausiai ir išsamiai aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodydamas, jog apeliantė turi pagrįsti atsikirtimuose nurodomas aplinkybes. Todėl apeliantės argumentas, kad jai perkelta pažeisto kabelio gylio buvimo vietos įrodinėjimo pareiga, atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

27. Apeliantė nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog priimant skundžiamą sprendimą ignoruoti atsakovės ir jos vadovo paaiškinimai apie tai, kad faktiškai atsakovės atlikti darbai įvykio vietoje (seno šaligatvio keitimo nauju, šaligatvio bortų keitimo) nereikalavo darbų didesniame negu 30 cm gylyje, neatsižvelgta į pateiktus rašytinius įrodymus (atliktų darbų aktus), patvirtinančius, jog darbai didesniame negu 0,3 m gylyje nebuvo atliekami. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pažeistas kabelis buvo nutiestas 0,8 m gylyje. Apeliantė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog atliko kelio paruošimo asfaltavimui ir asfaltavimo darbus. Tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, kad atliko tik bortelių keitimo, o ne asfaltavimo darbus. Teikdamas 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimus trečiasis asmuo (atsakovės darbų vadovas) R. V. nurodė, jog kabelis užkabintas vykdant kasimo darbus. Taigi, kaip matyti iš atsakovės pozicijos, ji darbų atlikimo prasme nėra nuosekli ir kelia abejones dėl atliktų darbų bei darbų atlikimo proceso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad apeliantė nepagrindė, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 m gylyje.

28. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus apeliantė tiek rūpestinga ir apdairi kiek buvo būtina. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo sprendimui, jog ieškovė įrodė atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus kaip vieną iš sąlygų deliktinei atsakomybei kilti (CPK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovės nuostolių ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų

29. Apeliantė įrodinėja, kad ieškovė nepateikė tiesioginių savo nuostolius (išlaidas) pagrindžiančių įrodymų, o apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės pateiktus įrodymus vertino kaip pagrindžiančius ieškovės patirtą žalą.

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

32. Ieškovė prašė priteisti 1167,84 Eur žalą, kurią sudarė 1114,50 Eur (be PVM) pažeisto kabelio darbų sutvarkymo išlaidos ir 64,54 Eur papildomos, ieškovės nurodomos kaip neplanuotos išlaidos. Ieškovė nuostolius grindžia rangovo UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. surašytu atliktų darbų aktu Nr. EU-OTRTP-1911654 ir 2019 m. gruodžio 18 d. surašytu atliktų darbų aktu dėl operatyvinio būrio nuvykimo į įvykio vietą ir pirminių darbų atlikimo. Apeliantė įrodinėja, kad tokie ieškovės pateikti dokumentai nepagrindžia jos patirtų nuostolių.

33. Nors apeliantė ir kelia abejones dėl UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. surašyto atliktų darbų akto Nr. EU-OTRTP-1911654, kuriame nurodyta darbų suma 114,50 Eur (be PVM) ir ieškovės 2019 m. gruodžio 18 d. surašyti atliktų darbų akto, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė pagrindė savo patirtų nuostolių dydį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o prašoma priteisti nuostolių suma laikytina protinga. Apeliantės argumentas, jog byloje pateiktas UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. surašytas atliktų darbų aktas Nr. EU-OTRTP-1911654 nepasirašytas bei nepateikti apmokėjimą už darbus pagrindžiantys įrodymai, nesudaro pagrindo vertinti, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai neatlikti ar jie ieškovės nebuvo priimti. Ieškovė paaiškino, jog atliktų darbų aktas įkeltas per informacines sistemas, todėl ant jo nėra parašų. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovė neginčijo akte nurodytų atliktų darbų apimties, jų būtinybės bei darbų kainos, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apeliantės argumentų pagrindu abejoti, kad atliktų darbų akte nurodytos nuostolių sumos ieškovė dėl pažeisto kabelio nepatyrė (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovės argumentui, kad ieškovė nepagrindė 64,54 Eur dydžio nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės darbuotojų atvykimas į vietą, t. y. transportas ir operatyviniai perjungimai. Nors apeliantė nurodo, kad atliktų darbų aktas išrašytas dėl ieškovės darbuotojų atvykimo į įvykio vietą ir tai yra tiesioginės ieškovės darbuotojų funkcijos, kurias jie vykdo ir byloje nėra įrodymų, kad darbuotojams dėl to buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, ir tokie apeliantės argumentai nepaneigia ieškovės patirtų nuostolių.

35. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, numatantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar darbuotojams buvo mokamas didesnis atlyginimas dėl pažeisto kabelio atjungimo ar tokie darbai yra tiesioginė ieškovės darbuotojų funkcija tačiau ieškovė dėl to patyrė papildomų laiko sąnaudų bei išlaidas, nurodytas ieškovės 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų akte, kurių nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų atsakovės veiksmais pažeistas kabelis. Ieškovė nurodo, kad vykdama į pažeisto kabelio vietą patyrė papildomas transporto išlaidas ir išlaidas už operatyvinio perjungimo paslaugas. Apeliantė neginčijo nuostolių dydžio, neįrodinėjo, kad jis nepagrįstas. Taigi vertintina, jog ieškovė pagrindė ir 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų akte nurodytus nuostolius.

36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai ieškovės prašomus priteisti nuostolius laikė pagrįstais ir įrodytais.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai, nustačius neteisėtus veiksmus ir dėl jų padarytą žalą, teismas laikė įrodytą ir priežastinį ryšį, kadangi nesant neteisėtų veiksmų nebūtų padaryta žala (CK 6.246 straipsnis). Kaip jau minėta, kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas, apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nepaneigė pagrįstų pirmosios instancijos padarytų išvadų, todėl ieškovės reikalavimą tenkino.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas spręsdamas įrodymų vertinimo klausimą ir deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nagrinėtais klausimais. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo materialinis reikalavimas netenkintas, todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Dėl nurodyto, apeliantei neatlygintinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė