Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Poderienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį. Išdėstė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad šalių dukra šiuo metu faktiškai jau gyvena su tėvu. Mergaitės poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Ieškovas nuosavybės teise turto neturi, augina dar dvi dukras, dirba, tačiau jo turtinė padėtis taip pat nėra labai gera. (2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 43 sek. – 12 min. 26 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė pareiškė, jog sutinka, kad mergaitė gyventų pas tėtį. Dėl išlaikymo nesutinka, nes neturi pajamų mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Buvo laikas, kai ji viena išlaikė dukras, nes ieškovas neteikė išlaikymo. Turi ūkį, tačiau užaugintos produkcijos nepardavinėja, viskas skirta šeimai. Slaugomam tėčiui mokami pinigai yra tėčio pinigai. Sutuoktinis nedirba, bet ieško darbo. Birželio mėnesį G. K. pareiškė, kad nori gyventi su tėčiu. Leido jai išvykti ir šiuo metu ji faktiškai gyvena su tėvu. Ji neturi galimybės dirbti, nes daugiau nei dešimt metų slaugo tėtį, kuris yra paralyžiuotas, jam būtina nuolatinė slauga. Šeimos pajamas sudaro išmokos už du vaikus, tris mėnesius gavo socialinę pašalpą. Tėčiui mokama apie 600 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise jai priklauso sodyba, kurią įsigijo močiutei davus pinigų ir pardavus tėčiui priklaususią žemę. Turi skolinių įsipareigojimų. Augina dar vieną nepilnametį vaiką. Nežino, kiek reikėtų skirti pinigų G. K. poreikiams patenkinti. Kai dukra gyveno su ja, skirdavo dukrai pinigų tiek, kiek reikėdavo. Tai nebuvo didelės pinigų sumos. Tikslios sumos nurodyti negali. Nežino ką daryti, kad būtų užtikrinti ieškinyje nurodyti dukters poreikiai. Galėtų mokėti tik po 80 Eur per mėnesį. Gyvenant Lietuvoje, kaime tokio dydžio sumos vaikui išlaikyti nereikia kaip gyvenant Anglijoje. Jai mokamos išmokos už G. K. net ir šiai persikėlus gyventi pas tėvą. Šių pinigų dukrai neperdavė, laukia kol bus priimtas sprendimas šioje byloje (2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 20 sek. – 27 min. 10 sek.).

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė patvirtino duotą išvadą, kad Institucija sutinka su ieškiniu. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui. Atsakovės šeima žinoma Institucijai. Teikiama atvejo vadyba, įsipareigojimus vykdo. (2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 10 sek. – 4 min. 07 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. K., kurios tėvai A. K. ir G. K..

2008 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta A. K. ir G. K. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punkte numatyta, kad G. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. K.. A. K. įsipareigojo teikti dukrai G. K. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (sutarties 3 punktas). 2018 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinta A. K. ir G. B. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog pakeičiama dukters R. K. gyvenamoji vieta – nustatoma, jog dukra gyvens su tėvu.

2020 m. birželio 25 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S. patvirtino G. B. sutikimą dėl leidimo G. K. išvykti į Jungtinę Karalystę.

(duomenys neskelbtini) gimė A. K.. (duomenys neskelbtini) A. K. sudarė santuoką su R. K.. Nuo 2018 m. balandžio 8 d. A. K. dirba (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje. 2019 m. A. K. darbo užmokestis per metus sudarė 21 710,97 svarų sterlingų. 2019 m. gruodžio 23 d. A. K. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomojasi gyvenamąjį būstą, nuomos mokestis per mėnesį 1 100 svarų sterlingų. 2020 m. liepos mėnesį Jungtinės Karalystės institucijoje gautas A. K. prašymas dėl G. K. priėmimo į mokyklą. Jos Didenybės pajamų ir muito mokesčių departamentas nurodė, kad G. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. per savaitę mokama 13,95 svarų sterlingų dydžio išmoka vaikui.

G. B. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokama išmokos vaikui ir socialinė pašalpa. G. B. draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). G. B. šeimą sudaro sutuoktinis E. B., sūnus J. B. ir dukra G. K..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad G. B. šeima skyriui yra žinoma. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo taikoma atvejo vadyba. 2020 m. birželio 22 d. buvo fiksuotas vaiko teisių pažeidimas, nes neblaivus patėvis varė vaikus iš namų, motinai nustatytas girtumas. Inicijuota atvejo vadyba. Duomenų apie A. K. šeimą neturima. Telefonu bendrauta su G. K.. Pokalbio metu jautėsi, kad mergaitės nuotaika yra gera, sakė, kad pas tėtį turi geras gyvenimo sąlygas, tėčio žmona ją priėmė draugiškai, gerai sutaria su sesėmis, laisvalaikiu pramogauja, ruošiasi lankyti mokyklą, gilina anglų kalbos žinias, sekasi gerai, džiaugiasi gyvendama tėčio šeimoje ir nenori grįžti į Lietuvą pas mamą. Pateikiama išvada, kad neprieštaraujama dėl ieškinio reikalavimų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Šalys patvirtino, kad jų dukra G. K. nuo 2020 m. vasaros faktiškai gyvena su tėvu Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė neprieštaravo dukters norui gyventi su tėvu ir notarine tvarka patvirtino savo sutikimą dėl dukters išvykimo į užsienį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išklausė G. K. nuomonę. Mergaitė nurodė, kad, gyvendama su tėvu, jaučiasi gerai, nenori grįžti gyventi pas mamą. Nenustatyta, kad G. K. gyvenimas su tėvu galėtų prieštarauti jos interesams. Tarp šalių dėl to nėra ginčo. Institucija, teikianti išvadą, taip pat pritaria šiam ieškinio reikalavimui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas – pakeičiamas 2008 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2499-725/2008 patvirtintos taikos sutarties 2 punktas – G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. K..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovo nurodyti dukros poreikiai (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, lavinimo priemonės, laisvalaikis) yra būtini ir minimalūs penkiolikos metų amžiaus mergaitei, nelaikytini pertekliniais, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Jungtinėje Karalystėje, šiems poreikiams patenkinti per mėnesį skirtina 500 Eur suma yra optimali.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

G. K. prieš kelis mėnesius persikėlė ir šiuo metu jau faktiškai gyvena su ieškovu Jungtinėje Karalystėje. Pagal Išmokų vaikams įstatymą išmoka vaikui Lietuvos Respublikoje nebemokama, išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Ieškovas pateikė Jos Didenybės pajamų ir muito mokesčių departamento duomenis, iš kurių matyti, kad G. K. Jungtinėje Karalystėje paskirta ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. per savaitę mokama 13,95 svarų sterlingų dydžio išmoka vaikui. Pagal Lietuvos banko skelbiamus valiutų kursus, 1 Eur yra lygus 0,90754 svaro sterlingų. Taigi, G. K. Jungtinėje Karalystėje per savaitę mokama 15,37 Eur dydžio išmoka vaikui. Vadinasi, per mėnesį (keturias savaites) išmoka vaikui yra apie 62 Eur.

Vadovaujantis cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal analogiją į prašomo išlaikymo dydį turėtų būti įskaičiuojamos ne tik Lietuvos Respublikoje mokamos, tačiau ir kitoje valstybėje mokamos tos pačios paskirties socialinės išmokos vaikui.

Taigi, ieškovo nurodyta dukrai G. K. išlaikyti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma mažintina 62 Eur išmokos vaikui dydžiu ir laikytina, kad likusios sumos dalies - 438 Eur teikimą turi dalintis abu tėvai (po 219 Eur).

Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad ieškovo ir atsakovės turtinės padėtys dėl objektyvių priežasčių nėra lygiavertės ar panašios.

Ieškovas, nors ir turi kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, tačiau turi stabilų pragyvenimo šaltinį. Jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 809,25 svarai sterlingų, t. y. 1 993,58 Eur.

Atsakovė, nors yra darbingo amžiaus moteris, tačiau negali dirbti, nes kelerius metus slaugo neįgalų ir visapusiškos ir nuolatinės slaugos reikalaujantį savo tėvą, kurio rūpintoja yra pripažinta. Atsakovės gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa (kurios mokėjimas nėra pastovus) ir išmokos vaikams. Ji taip pat turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, patikslino, kad yra prasidėjęs jos santuokos nutraukimo procesas. Nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų disponuoti, neturi. Iš turimo ūkio gaunama produkcija nėra pardavinėjama, o naudojama tik šeimos poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Taigi, atsakovės tėvui mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra jo, o ne slaugančio asmens (atsakovės) gaunamos pajamos.

Be to, atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Šalių dukra G. K. išvyko gyventi pas tėvą į Jungtinę Karalystę, kurioje darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis yra aukštesni nei Lietuvoje. Atsakovės teigimu, mergaitė supranta toje šalyje esant geresnes gyvenimo galimybes, tačiau tai susiję ir su didesnėmis išlaidomis. Į tai atsižvelgiant, atsakovei negali būti perkeliama pareiga padengti dėl dukters išvykimo į kitą valstybę padidėjusias išlaidas tenkinant dukters poreikius.

Kita vertus, tokia atsakovės turtinė padėtis negali reikšti, kad motina gali būti atleista nuo prievolės išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovės teiginiai, kad „tuo metu, kai abi dukros gyveno su ja, atsakovas neteikė išlaikymo, todėl dabar galėtų nereikalauti išlaikymo iš jos“ ir paminėtas ieškovo ir atsakovės tarpusavio žodinis susitarimas dėl dukrų išlaikymo neturi ir negali turėti teisinės reikšmės, nes tėvai negali atsisakyti teisės ir pareigos reikalauti išlaikymo vaikui priteisimo iš kito tėvo, nes išlaikymas skirtas būtent nepilnamečiam vaikui, o ne vienam iš tėvų. Atsakovės nurodoma mokėtina 80 Eur suma neatitiktų nepilnametės dukters interesų. Atsakovė, būdama sąmoninga ir rūpestinga, net ir tokiomis sąlygomis, turi imtis veiksmų, kad būtų kaip įmanoma užtikrinami minimalūs dukters poreikiai.

Įvertinus aptartų bylos duomenų visumą, iš atsakovės G. B. dukrai G. K. priteisiamas materialinis išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki G. K. pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, 500 Eur dydžio ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Laikytina, kad buvo patenkinta 94 procentai ieškinio reikalavimų (buvo visiškai patenkintas neturtinis reikalavimas (50 procentų visų reikalavimų) ir 44 procentai turtinio reikalavimo). Tad iš atsakovės ieškovui priteisiama 71 Eur žyminio mokesčio ir 470 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Atsakovei 2020 m. rugsėjo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 208 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestai reikalavimų daliai (6 procentams), iš ieškovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 2 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), 12,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktais nustatytos minimalios sumos, todėl valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti 2008 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2499-725/2008 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą – G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 110 (vieną šimtą dešimt eurų) Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki G. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 (septyniasdešimt vieną eurą) Eur žyminio mokesčio ir 470 (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 (du eurus) Eur žyminio mokesčio, 12,48 (dvylika eurų 48 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.