Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2004-01-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d.; 2004-04-20 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį; 2004-05-06 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį; 2004-11-25 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį; 2010-09-24 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį; 2010-12-20 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį; 2014-02-14 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį; 2018-05-21 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį; 2020-03-23 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį; 2021-04-14 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Bausmę atliko (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., 2025 m. liepos 14 d., apie 15 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.

V. L. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad automobilį buvo paskolinęs draugui, nes draugo automobilis buvo sudaužytas. Po trijų savaičių apsipyko, draugas jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų pasiimti automobilį. Buvo pasiėmęs draugą, bet jis apsigalvojo ir teko vairuoti pačiam, buvo išgėręs, įpūtė virš dviejų promilių girtumo. Supranta kuo yra kaltinamas. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba pavienius darbus, padeda ir mamai ūkyje, turi sugyventinę bei du vaikus. Jis jau buvo išgėręs, todėl nenorėjo palikti automobilio.

Analogiškus parodymus kaltinamasis V. L. davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 54-57).

V. L. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2025 m. liepos 14 d. tikslaus laiko neatsimena, kartu su draugu V. L. iš (duomenys neskelbtini) mstl., išvažiavo jam priklausančiu automobiliu, link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą pastebėjo tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, todėl draugas nusuko į kaimynų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių į kiemą įvažiavo pareigūnai, o jie išlipę iš automobilio dar bandė pabėgti, tačiau pareigūnui liepus sustoti jis sustojo, o V. L. toliau nubėgo. Jį sulaikė pareigūnai, ir pasodino į tarnybinį automobilį, po kiek laiko prie policijos atėjo ir draugas. Už automobilio vairo sėdėjo draugas V. L., o jis atsisėdo šalia vairuotojo keleivio vietoje. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Draugas alkoholį vartojo nuo ryto, o jis pas draugą atėjo maždaug 11 val., tuomet kartu gėrė. Draugas prašė, kad pavairuotų jo automobilį, tačiau jis nesutiko, todėl jis pats vairavo. Jis žinojo, kad draugas neturi vairuotojo pažymėjimo. Juos iki (duomenys neskelbtini) mstl. nuvežė kitas pažįstamas draugas (b.l. 40-43).

Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK vyr. tyrėjo D. J. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, jog 2025 m. liepos 14 d., apie 15 val. 57 min., adresu esančiu (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neturėdamas teisės vairuoti V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu ,,alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatytas 2,22 prom. girtumo laipsnis, o antru pūtimu nustatytas 2,20 prom. girtumo laipsnis. Kartu automobilyje keleivio vietoje važiavo D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,37 prom. girtumo laipsnis, o antru 1,46 prom. girtumo laipsnis. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).

Asmens blaivumo testu 2025 m. liepos 14 d., 15:48 val. V. L. nustatytas 2,22 prom. girtumas. 16:05 val. nustatytas 2,20 prom. girtumas. D. Š. 15:49 val. nustatytas 1,37 prom. girtumas, 16:07 val. nustatytas 1,46 prom. Girtumas (b.l. 18-22).

2025 m. liepos 14 d. surašytu neblaivumo nustatymo aktu. V. L. su tikrinimo rezultatais sutinka (b.l. 23).

2025 m. liepos 21 d. patikrinus nustatyta, kad V. L. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Emprekis pažyma nurodyta, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ kaina su PVM: 6100 Eur (b.l. 36).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. L. vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: 2025 m. liepos 14 d., apie 15 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių. Nenustatyta, kad V. L. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: V. L. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. L. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą. V. L. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijusį su transporto eismo saugumu. V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. teistas (b.l. 70-80), tačiau teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka (b.l. 123-129). Nedirbantis.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam V. L. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis). Taigi, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. L. skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Kadangi V. L. pripažino kaltę ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir jam skirtina galutinė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, pagal V. L. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei į tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirbantis, mano, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui, todėl skirtinas 10 (dešimties) mėnesių terminas.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo neblaivus, kai nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis, teistas, nedirbantis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. VĮ Regitra duomenimis (b.l. 33) nustatyta, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. L. Automobilis pirktas iš bendrų lėšų (turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė). Nustatyta, kad V. L. patikrinimo metu įpūtė daugiau nei 1,51 prom. (2,20 prom.) neblaivumo, todėl V. L. negalėjo nesuprasti, kad šis turtas - automobilis naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau elgėsi neatsakingai ir nesustabdė savo nusikalstamų veiksmų, taip rizikuodamas savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe. Tuo pagrindu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotinas V. L., priklausantis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. L. automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą disponuoti paliktinas nepakeistas iki konfiskavimo vykdymo.

Byloje Nr. 1-621-367/2025 advokatas P. R. teikė būtiną antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. L., nes byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi byloje nėra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl susidariusių antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB ,,Artea“ banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-621-367/2025. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. L., priklausantį automobilį , ,,(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. L. automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą disponuoti palikti nepakeistą iki konfiskavimo vykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.