Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1217-640/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2S-1217-640/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06042-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
T. K., P. K.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1217-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06042-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį solidariems atsakovams T. K. ir P. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir P. K. 5661 Lt nuostolių atlyginimo (b.l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-25 nutartimi (b.l. 40) nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku žalos padarymo (atsiradimo aplinkybės) – nėra nurodytas detalus žalos dydis, žalos priežastinis ryšys su atsakovų neteisėta veika, neveikimu, kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Nurodė, kad neatskleista iš kur ir kokiu pagrindu ieškovui atsiranda teisė reikalauti, kad atsakovai atlygintų regreso tvarka ieškovui žalą. Nurodo, kad atsakovai galėtų reikalauti taikyti senatį, ieškovas procesiniame dokumente turi nurodyti reikšmingų veiksmų datas, kada ir kaip apmokėjo draudimo sumą. Todėl teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti konkrečiai žalos dydžio paskaičiavimą, automobilio detales, kurios buvo sulaužytos, atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo teisė reikalauti iš atsakovų regreso tvarka žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas ir konkrečios faktinės aplinkybės. Nurodė, kad turi būti nurodytos datos. Taip pat nurodė, kad sutartis kurios, pagrindu ieškovo pavedimu AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo žalą galioja iki 2002-12-31, o pasibaigus sutarties galiojimui sudarytas 2003-01-02 sutarties pakeitimas yra niekinis.

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu (b.l. 43-45) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pateiktas ieškinys, jame nurodomos aplinkybės, suformuoti reikalavimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra suprantami, tai patvirtina ir ieškovo analogišku pagrindu sėkmingai keliamų ir nagrinėjamų civilinių bylų gausa Lietuvos teismuose. Nurodo, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 str. nustatytus formalius reikalavimus. Nurodo, kad jokie įrodymai nei teismo, nei šalių iniciatyva šioje stadijoje negali ir neturi būti vertinami ar renkami. Nurodo, kad šiuo atveju teismas, dar neiškėlęs civilinės bylos, ne tik neteisėtai vertina ieškovo pateiktus įrodymus, bet ir atstovauja kitų proceso šalių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto (ieškovo) 2013-02-15 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Teismas ieškovui nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardijo, kas turėtų būti ištaisyta ieškinyje, t.y. kad iš ieškinio turinio nėra aišku žalos padarymo (atsiradimo aplinkybės) – nėra nurodytas detalus žalos dydis, žalos priežastinis ryšys su atsakovų neteisėta veika, neveikimu, kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Nurodė, kad neatskleista iš kur ir kokiu pagrindu ieškovui atsiranda teisė reikalauti, kad atsakovai atlygintų regreso tvarka ieškovui žalą. Nurodė, kad atsakovai galėtų reikalauti taikyti, ieškovas procesiniame dokumente turi nurodyti reikšmingų veiksmų datas, kada ir kaip apmokėjo draudimo sumą. Todėl teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti konkrečiai žalos dydžio paskaičiavimą, automobilio detales, kurios buvo sulaužytos, atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo teisė reikalauti iš atsakovų regreso tvarka žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas ir konkrečios faktinės aplinkybės. Nurodė, kad turi būti nurodytos datos. Taip pat nurodė, kad sutartis kurios, pagrindu ieškovo pavedimu AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo žalą galioja iki 2002-12-31, o pasibaigus sutarties galiojimui sudarytas 2003-01-02 sutarties pakeitimas yra niekinis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-02-15 teismui pateiktame ieškinyje (b.l. 1-2) ieškovas įvardijo ieškinio reikalavimą (dalyką) – priteisti iš solidarių atsakovų 5661 Lt nuostolių atlyginimo; ieškovas taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia minėtą reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), t.y. kad dėl T. K. vairavusio P. K. priklausančią transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. G. priklausanti transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pagal byloje pateiktus įrodymus (b.l. 20-23) buvo paskaičiuotos 5661 Lt remonto išlaidos, kurias AB „Lietuvos draudimas“ jas atlygino nukentėjusiajai. Taip pat ieškovas nurodė, kokiu pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba savininką.

Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi, pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Visų išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareikštas ieškinys atitinka formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai. Pirmosios instancijos teismo 2013-02-25 nutartyje įvardinti trūkumai nekliudo iškelti civilinę bylą ir gali būti pašalinti pasirengimo bylai nagrinėti metu.

Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovo reikalavimo teise, nepakankamumą ir nustatyti įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje, sprendžiant ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (ar asmens teisės yra pažeidžiamos ir turi būti ginamos tokiu būdu, kuriuo prašoma ieškinyje). Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iškeltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė