Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-834-815/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-05-06
Bylos Nr.: I-834-815/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00017-2010-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Snieguolė Šermukšnė

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
9.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-834-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00017-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.1.2; 9.3.7; 9.5; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjos – R. P. atstovams – Arūnui Petkevičiui ir advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – R. P. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – R. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI, Inspekcija, tretysis suinteresuotas asmuo) 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 23-29), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI prie LR FM) 2009 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 68-296 „Dėl R. P. 2009-08-25 skundo“ (b. l. 18-21) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-396(7-379/2009) „Dėl R. P.2009-10-29 skundo“ (b. l. 6-16).

2. Skunde nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI viršininko pavaduotojas 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu patvirtino 2009 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktą, kuris buvo surašytas atlikus mokestinį patikrinimą, ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 211 550 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 78 876 Lt PVM delspinigių, 21 155 Lt PVM baudos, 7 827 Lt GPM, 17 756 Lt GPM delspinigių, 783 Lt GPM baudos, 5 981 Lt VSD pagrindinei pensijos daliai, 4 611 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 2 991 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos ir 2 305 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos, iš viso 353 835 Lt. Teigė, kad mokesčiai priskaičiuoti todėl, kad, neva, buvo nustatyta, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą, t. y. pardavė žemės sklypus, į kuriuos jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovė savo sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos apskrities VMI sprendimo. Pareiškėja, nesutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pateikė skundą Komisijai, tačiau ji sprendimu patvirtino VMI prie LR FM sprendimą. Mano, kad tiek atsakovė, tiek Komisija netinkamai aiškino ir taikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Tvirtino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu (įsigaliojo nuo 1999 m. birželio 2 d.) buvo pakeista visa eilė šio įstatymo nuostatų, o taip pat ir 2 straipsnio 3 dalis, kurioje po žodžių „bei vaikaičiams“ buvo įrašyti žodžiai „ir kitiems asmenims“. Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 str. pakeitimo ir papildymo 2001 m. rugpjūčio 13 d. įstatymu Nr. IX-489 įstatymo 2 str. 3 d. buvo papildyta ir nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičiaus, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui (ši redakcija galiojo iki 2002 m. sausio 18 d.). Taigi, galiojant ankščiau paminėtoms įstatymo nuostatoms, pareiškėjai 2001 m. gruodžio 27 d. buvo perleista teisė atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės (duomenys neskelbtini) sen., Palangos sav. Tai buvo vienintelė jos įgyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, kuri buvo atitinkamu būdu realizuota, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, iš viso atkurtos teisės į 6,2488 ha žemės. 20 žemės sklypų buvo parduoti, nepakeitus paskirties, neatlikus juose jokios statybinės veiklos ir kitaip jų nepagerinus. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatyta, kad pajamos yra atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už parduotą ar kitaip perleistą turtą ar lėšas ir/arba kita nauda pinigais ir/arba natūra, išskyrus nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Todėl laiko, kad nekilnojamasis turtas, įskaitant žemės sklypus, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, yra asmeninis turtas, kurio pardavimas negali būti priskiriamas gyventojo individualiai veiklai ir atitinkamai apmokestintas, ypač atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes, kad parduoti sklypai nebuvo pagerinti ir jokių papildomų investicijų juose neatlikta. Šios aplinkybės neteigia ir pati atsakovė. Be kita ko, nurodė, kad 2009 m. sausio 21 d. atsakyme į 2009 m. sausio 16 d. paklausimą, teisingai nurodyta, kad žemės sklypų, į kuriuos pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, pardavimas 2004-2007m. nelaikytinas individualios veiklos vykdymu, tai yra asmeninio turto pardavimo pajamos. Pažymėjo, kad pilietis, kuriam teisėtai perleidžiamos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto atkūrimą galiojant atitinkamoms specialaus įstatymo nuostatoms, turi pagrįstus lūkesčius, kad žemės įsigijimas šio specialaus įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, prasme laikytinas neteisėtai nacionalizuotos nuosavybės atstatymu, o ne žemės pirkimu. Pilietis taip pat turi pagrįstus lūkesčius, kad šios nuostatos, o taip pat GPM įstatymo nuostatos dėl tokio turto nepriskyrimo gyventojo pajamoms bus suprantamos bei aiškinamos teisingai, o ne plečiamai ir nepriklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei valstybės poreikio surinkti daugiau mokesčių į biudžetą.

3. Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja įsigijo mainų būdu, t. y. išmainė vieną iš jai atkurtų sklypų į šį labiau tinkantį statyboms, nes norėjo pradėti savo reikmėms poilsio pastato statybą. Šalia išmainyto sklypo nusipirko greta ((duomenys neskelbtini)) esantį sklypą, kad būtų galima užstatyti didesnę teritoriją. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad yra gautas projektavimo sąlygų sąvadas ir ruošiamas projektas statyboms šiame sklype. Pareiškėja šio žemės sklypo nėra pardavusi, ir neketina to daryti ateityje. Į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (0,9488ha) pareiškėjai buvo atkurta nuosavybė kartu su kitais bendrasavininkiais: M. F., E. B., M. P. Kadangi susitarti dėl sklypo valdymo tapo sudėtinga, todėl pasiūlė vienai iš bendraturčių M. F. pirkti pareiškėjos dalį tame sklype. M. F. paaiškino, kad laisvų pinigų neturi, todėl pasiūlė pareiškėjai nupirkti jos dalį. Pareiškėja sutiko ir nusipirko iš bendraturtės M. F. bendrai valdomo žemės sklypo dalį. Šio sklypo bendraturčiai dar ir šiandien nėra pardavę, nes ketina jį naudoti savo poreikiams.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo atsiliepime į skundą (b. l. 42-43) nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. Nurodė, kad VMI prie FM 2009 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą. Komisija 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtino VMI prie FM 2009 m. spalio 1 d. sprendimą. Tvirtino, kad ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos 2004-2008 m. vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veiklai, bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo. Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėja pagal 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį už 4 000 Lt iš O. V. nusipirko teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę į 9,65 ha žemės sklypą, valdytą Palangos mieste, buvusioje Kretingos apskrityje, Palangos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai 2004-2008 m. yra grąžinta nuosavybėn natūra 22 žemės sklypai (6,2478 ha), kurių paskirtis yra kita (individualiems namams/statiniams, rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti). Pareiškėja 2004-2008 m. pardavė 20 žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė, t. y. 2004 m. - 2 sklypus, 2005 m. - 6 sklypus, 2006 m. - 6 sklypus, 2007 m. - 4 sklypus, 2008 m. - 2 sklypus ir 2005 m. sudarė vieną mainų sandorį. 2005 m. liepos 18 d. sutartimi ji išmainė vieną 0,1200 ha kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypą (Šventosios DSP kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) ), vidutinė rinkos vertė 36 039 Lt, į 0,20 ha dydžio kitos paskirties (komercinės ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangoje), vidutinė rinkos vertė 153 220 Lt, priklausantį asmeninės nuosavybės teise P. S. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypai mainomi lygiomis dalimis. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėja 2006 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. Š. už 100 000 Lt sumą įsigijo 0,20 ha ploto kitos (rekreacinės teritorijos) paskirties žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangoje), vidutinė rinkos vertė 153 220 Lt, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi iš M. F. už 350 000 Lt sumą nupirko 2,6876 ha ploto kitos (bendro naudojimo urbanizuotų viešųjų erdvių teritorijos) žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangoje), vidutinė rinkos vertė – 3 494 660 Lt. Šis įsigytas sklypas ir tuo pačiu adresu bei registro numeriu atkurtas (2006 m. liepos 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-3615 bei sprendimu Nr. 1273) buvusios savininkės O. V. 0,09488 ha ploto žemės sklypas yra sujungti į vieną 3,6364 ha žemės sklypą.

2. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama GPM įstatymo 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, 2006 m. birželio 16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-5-902/2006 yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. GPM įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Pareiškėja 2004-2008 m. sudarydama nekilnojamo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėja nebuvo atskaitinga kitiems asmenims ir nebuvo niekieno samdoma ir pan.), t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Kad fizinio asmens nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių sudarymas butų pripažintas individualia veikla, jo sudaromiems nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas arba atsikartojamumas, tai yra tokio pobūdžio veiklos vykdymas tęstinį laikotarpį. Ginčo atveju vertinant, ar pareiškėjos vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veikla buvo tęstinė, nustatyta, kad pareiškėjai pagal pirkimo-pardavimo sandorį įsigijus teisę susigrąžinti turtą (žemę) atstatant nuosavybės teises į jį, nuo 2003 m. spalio 10 d. iki 2007 m. gegužės 8 d. buvo grąžinti 22 atskirai suformuoti kitos (individualiems namams/ statiniams, rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklypai, kurių bendras plotas sudarė 6,2478 ha, negrąžinta 3,4022 ha. Pareiškėja žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurta nuosavybes teisė, palaipsniui pardavinėjo: 2004 m. - pardavė 2 sklypus, 2005 m. - 6 sklypus, 2006 m. - 6 sklypus, 2007 m. - 4 sklypus, 2008 m. - 2 sklypus ir 2005 m. sudarė vieną mainų sandorį. Individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas. Daro išvadą, kad nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) rodo tokios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį. Kitas gyventojo individualios veiklos požymis yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Pabrėžė, kad ginčo atveju teisė atkurti nuosavybės teisę buvo įgyta civilinio sandorio pagrindu, t. y. pareiškėja šią teisę nusipirko iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, o ne paveldėjo. Todėl, atsižvelgiant į komercinį įgijimo pobūdį, bei perkamos teisės atkurti nuosavybės teisę į 9,65 ha žemės plotą, kurios paskirtis kita (individualių namų statyba, rekreacija) konstatuoja, kad pareiškėjos veiksmai nuo pat šios teisės įsigijimo buvo susiję su ekonominės naudos siekimu. Teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įsigijimas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš esmės yra tolygus priklausančio grąžinti nekilnojamojo turto pirkimui. Aplinkybė, kad pareiškėja įsigijo žemės sklypus specialia tvarka ar specialiu būdu, kaip kad pati nurodė, nepaneigia ekonominės naudos siekio jau šio žemės sklypo įsigijimo momentu. Pareiškėja teisę į minėtą žemės sklypą nusipirko, o ne paveldėjo, t. y. ne priėmė, bet įgijo pirkdama. Pareiškėjai 2003 m. 10 atvejų atkurta nuosavybės teisė į atskiras žemės sklypo dalis, 2004 m. - 4 atvejais, 2005 m. - 1 atveju, 2006 m. - 5 atvejai, 2007 m. - 2 atvejais. Pareiškėja 2004-2008 m. pardavė/išmainė 21 žemės sklypą (iš grąžintų 22) ir per tęstinį 2004-11-23 – 2008-12-12 laikotarpį gavo 1 763 240 Lt pajamų, iš jų: 2004 m. – 167 000 Lt, 2005 m. – 405 220 Lt, 2006 m. – 231 060 Lt, 2007 m – 466 180 Lt, 2008 m. – 493780 Lt Sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą sudarė pagrindinę jos gautų pajamų dalį: 2004 m. - 98%, 2005 m. - 88%, 2006 m. - 99%, 2007 m. - 99%., 2008 - 99%. Už parduotus (išmainytus) 21 žemės sklypus, esančius Palangoje, pareiškėjos individualios veiklos pajamoms per 2004-2008 m. priskirta 1 551 690 Lt gautų pajamų, atėmus 211 550 Lt apskaičiuotą PVM sumą, kuri nelaikoma gyventojo pajamomis. Pareiškėja iš atkurtų ir grąžintų 22-jų žemės sklypų pardavė 20 sklypų, o vieną 0,12 ha žemės sklypas (Šventosios DSP kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini)), išmainė į 0,20 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangoje). Pareiškėja nepardavė tik vieno 2,3107 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio paskirtis yra bendro naudojimo urbanizuotų viešųjų erdvių teritorijos. Pareiškėja savo poreikiams nenaudojo nei vieno iš sklypų, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė. Žemės sklypų plotas skirtas individualaus gyvenamojo namo ir poilsio namų statybai buvo formuojamas iš kitų pareiškėjos civiliniais sandoriais įsigytų sklypų. Taigi, sistemiškai vertindama visas minėtas faktines aplinkybes, atsakovė daro išvadą, kad tiek pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, tiek jos pardavimo sandoriai turėjo komercinį pobūdį ir nebuvo susiję su kitų pareiškėjos asmeninių poreikių tenkinimu.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – R. P. atstovai – A.P. ir advokatė Snieguolė Šermukšnė pakartojo skunde pateiktus argumentus. Advokatė S. Šermukšnė papildomai paaiškino, kad mokesčių administratoriai supainiojo individualios veiklos pajamas su pajamomis gautomis iš asmeninio turto pardavimo (plačiau, žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jakštienė pakartojo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (6.5)-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 23-29), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 68-296 „Dėl R. P. 2009-08-25 skundo“ (b. l. 18-21) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. S-396(7-379/2009) „Dėl R. P. 2009-10-29 skundo“ (b. l. 6-16) yra teisėti ir pagrįsti, būtina atskleisti, ar pareiškėja – R. P. vykdė individualią veiklą, ar ne.

2. Prieš atskleidžiant, ar pareiškėja vykdė individualią veiklą, ar ne, būtina pateikti argumentus dėl to, kad, pasak pareiškėjos, ji atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl jos pajamos, gautos pardavus tokį nekilnojamąjį turtą, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas turi būti neapmokestinamos.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatyta, jog pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taigi, pažodžiui aiškinant gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nekilnojamasis daiktas, susigrąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nėra laikomas pajamomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme.

Tačiau pažymėtina, kad daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, investuojant, kai siekiama ekonominės naudos, be kita ko, užsiimant individualia veikla, kuomet to pasakoje gaunamos pajamos, pastarosios pajamos turi būti apmokestinamos. Būtent todėl šioje administracinėje byloje iš esmės nesant ginčo dėl to, kad R. P. gavo daiktą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (žr. 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį (Komisijos byla, b. l. 226, 264), taip pat Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus bei sprendimus, kuriais R. P. suteikti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Komisijos byla, b. l. 48-81, 227-238, 266-301), taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 126-140)), būtina nustatyti, ar R. P. vykdė individualią veiklą, ar ne.

3. Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad teritorinis mokesčių administratorius pareiškėjos – R. P. 2004 – 2008 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu (per tęstinį laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. kovo 18 d., R. P. arba pardavė, arba išmainė 21 atskirai suformuotą sklypą (žr. sutartis bei su jomis susijusius dokumentus, Komisijos byla, b. l. 302-318, 315-339)), nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, atitinkamai – naikinti ginčijamus sprendimus: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006-06-16 priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinat, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veikos rūšims.

3.1. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad teritorinis mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą, taip pat nurodė pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2004 – 2008 m. m. (žr. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. T12-1 (Komisijos byla, b. l. 126-140)). Pareiškėjos argumentai, kad ji nevykdė verslo, nes pardavė daiktą, įgytą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti. Mokesčių administratoriai turi teisę įvertinti, kaip (t. y. kokiu būdu) nekilnojamasis turtas buvo įgytas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad A. P., pagal įgaliojimą atstovaudamas O. V. (žr. įgaliojimą, Komisijos byla, b. l. 265), 2001 m. gruodžio 27 d. sutartimi (Komisijos byla, b. l. 226, 264) perleido savo sutuoktinei R. P. už 4000 litų teisę į 9,65 ha žemės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę į pardavėjai O. V. priklausančios 22,55 ha žemės dalies (O. V. minėtą 2001 m. gruodžio 27 d. sutartį ginčijo Palangos m. apylinkės teismui (Komisijos byla, b. l. 260-262): o tai ir yra R. P. pagrindinis argumentas, jog ji gavo žemės sklypus pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teismas pabrėžia, kad šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad iš pat pradžių buvo siekiama ekonominės naudos; juolab, kad per tęstinį laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. kovo 18 d., R. P. arba pardavė, arba išmainė 21 atskirai suformuotą sklypą (žr. sutartis bei su jomis susijusius dokumentus, Komisijos byla, b. l. 302-318, 315-339)): 2004 m. pardavė 2 sklypus; 2005 m. – 6 sklypus; 2006 m. – 6 sklypus; 2007 m. -4 sklypus; 2008 m. – 2 sklypus ir 2005 m. sudarė vieną mainų sandorį, už kuriuos pajamos buvo žymiai viršijančios 4000 litų.

3.2. Konstatuotina ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, kuri savarankiškai sprendė visus su šiais sandoriais susijusius klausimus. Nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjos, nei jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, šiais pirkimais-pardavimais buvo siekiama ekonominės naudos. Taigi minėta veikla buvo ir savarankiška, ir versliška.

Teismas sutinka su Komisijos argumentais, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad minėtus sklypus (išskyrus du) ketino naudoti ar kad juos naudojo savo (ar šeimos) reikmėms. Pareiškėja teigė, kad 2,4307 ha ploto žemės panaudojo savo reikmėms, tačiau byloje nustatyta, kad iš atkurtų ir grąžintų 22 žemės sklypų ji pardavė 20 sklypų, vieną 0,12 ha žemės sklypą (Šventosios DSP kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini)) išmainė į 0,20 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangos m.) ir būtent šiam išmainytam sklypui 2008 m. rugpjūčio 25 d. išduotas poilsio pastatų projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad Pareiškėja 2,3107 ha grąžintą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangos m., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nupirktą iš M. F. 3,6364 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Palangos m., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojo ar dabar naudoja savo reikmėms tenkinti.

3.3. Pažymėtina ir tai, kad nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Kaip minėta, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. kovo 18 d., R. P. arba pardavė, arba išmainė 21 atskirai suformuotą sklypą (žr. sutartis bei su jomis susijusius dokumentus, Komisijos byla, b. l. 302-318, 315-339)): 2004 m. pardavė 2 sklypus; 2005 m. – 6 sklypus; 2006 m. – 6 sklypus; 2007 m. -4 sklypus; 2008 m. – 2 sklypus ir 2005 m. sudarė vieną mainų sandorį.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėja – R. P. vykdė individualią veiklą, todėl jai buvo pagrįstai paskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai bei bauda, o Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (6.5)-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 23-29), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 68-296 „Dėl R. P. 2009-08-25 skundo“ (b. l. 18-21) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. S-396(7-379/2009) „Dėl R. P. 2009-10-29 skundo“ (b. l. 6-16) šiuo aspektu yra teisėti ir pagrįsti.

5. Skunde teismui (b. l. 3-4) pareiškėja nenurodo argumentų, kad ji abejoja PVM mokesčio, delspinigių, baudų mokėjimu, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokų bei baudų mokėjimu. Teismas šiuo aspektu iš esmės sutinka su Komisijos argumentais, pateiktais jos sprendime.

5.1. Pridėtinės vertės mokesčio 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ekonomine veikla laikoma veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuria vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno); 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, jeigu prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje ir prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Šio įstatymo 71 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir kurių bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100000 Lt. Atsižvelgiant į PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, žemė statyboms (žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne) yra apmokestinama PVM. Atsižvelgiant į nurodytąsias PVM įstatymo nuostatas pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje pripažinus, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą, taip pat konstatuotina, kad jos vykdyta veikla atitiko PVM įstatyme įtvirtintus ekonomines veiklos požymius. Pareiškėja 2004 m. lapkričio - 2008 m. kovo mėn. laikotarpiu gavo 1763240 Lt už parduotus nekilnojamojo turto (žemės sklypų, skirtų statyboms) objektus, todėl šių objektų pardavimas nepriskirtinas prie PVM neapmokestinamos veiklos (PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėja privalėjo nuo 2004 m. lapkričio mėnesio skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM (žr. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. T12-1 (Komisijos byla, b. l. 126-140)).

Taip pat teismas pažymi, jog mokesčių administratorius pagrįstai skyrė pareiškėjai 783 Lt GPM ir 21155 Lt PVM baudas.

5.2. Dėl šiame sprendime išdėstytų motyvų konstatavus, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. ir nustačius, kad pareiškėjos kaip individualią veiklą vykdančio asmens 2004-2008 m. apskaičiuota pajamų suma (atėmus apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą) viršijo už šį laikotarpį apskaičiuotą 12 minimalių mėnesinių algų sumą, vadovaujantis pažeidimo metu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 4 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjai už 2004-2008 m. pagrįstai apskaičiuota 5981 Lt VSD įmokos bazinei pensijos daliai ir 4611 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai (žr. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. T12-1 (Komisijos byla, b. l. 126-140)). Vadovaujantis VSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai pagrįstai nurodyta sumokėti į biudžetą 2991 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 2305 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.

6. Teismas pabrėžia, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudų bei delspinigių, pagrįstai akcentavo, jog pareiškėja paklausimą Inspekcijai pateikė tik 2009 m. sausio 16 d. (žr. Komisijos bylą, b. l. 32-33), t. y. mokesčių administratoriui pradėjus patikrinimą (Komisijos byla, b. l. 11). Pripažinti, kad mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymą pažeidė dėl klaidingo mokesčių administratoriaus paaiškinimo, galima tik tuo atveju, jei būtent šis paaiškinimas lėmė neteisingą mokesčio skaičiavimą, kitaip tariant, esant priežastiniam ryšiui tarp mokesčio įstatymo pažeidimo ir mokesčio įstatymo paaiškinimo. Raštas, kaip jau buvo minėta, pateiktas 2009m. sausio 21 d. (pareiškėjos užklausimas pateiktas 2009 m. sausio 16 d.) (žr. Komisijos bylą, b. l. 32-33), o pareiškėja neteisingai apskaičiuotus mokesčius mokėjo nuo 2004 metų. Ta aplinkybė, jog mažesnį mokestį pareiškėja mokėjo nuo 2004 iki 2008 metų, rodo, kad neteisingą mokesčio apskaičiavimą lėmė ne Inspekcijos išaiškinimas.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos – R. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė