Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
1-51-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
I. M.
Advokatai
Konstantinas Mironovas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Aldonai Daudaitei,dalyvaujant kaltinamajam I. M., jo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,vertėjoms Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei,prokurorei Gelenai Zajankovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gimęs kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis kodas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

I. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, apgaule, žinodamas, kad S. M. neketina parduoti asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), bei negavo iš asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, 45 000 Lt (13 032,90 eurų), laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. balandžio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, suklaidindamas S. M. dėl pasirašomo dokumento turinio, siekdamas padėti asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, įgyti jo naudai didelės vertės turtinę teisę į S. M. priklausantį didelės vertės turtą- 45 000 Lt (13 032,90 eurų), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, pateikė S. M. pasirašyti žinomai netikrą dokumentą- 2007 m. balandžio 19 d. preliminarią sutartį dėl žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sumokėjo S. M. 45 000 Lt (13 032,90 eurų), kuriuos S. M. gavo pasirašant šią sutartį, su sąlyga, kad S. M. iki 2007 m. spalio 19 d. už 90 000 Lt (26 065,80 eurų) parduos asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žemės sklypą su pastatais, esančius sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), ko pasekoje S. M. dėl teisinio neišprusimo bei būdamas suklydimo įtakoje minėtoje preliminarioje sutartyje ties tekstu „vardas, pavardė, parašas“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, nors sutartyje nurodytos pinigų sumos- 45 000 Lt (13 032,90 eurų) negavo, tokiu būdu asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai įgijo didelės vertės svetimą S. M. turtinę teisę į 45 000 Lt (13 032,90 eurų) ir savo veiksmais padarė S. M. 45 000 Lt (13 032,90 eurų) turtinę žalą.

I. M. apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą- 20 000 Lt (5 792,40 eurų), pasinaudodamas S. M. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. M. padėti sutvarkyti sklypo ir pastatų, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus bei sutvarkius padėti parduoti šiuos žemės sklypą su pastatais, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. balandžio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje gavo iš S. M. 20 000 Lt (5 792,40 eurų), užtikrindamas, kad ši pinigų suma bus panaudota sutvarkyti S. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), dokumentus, tačiau jokių veiksmų, susijusių su sklypo ir pastatų dokumentų tvarkymu, neatliko, S. M. pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą- 20 000 Lt (5 792,40 eurų).

I. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, apgaule, turėdamas tikslą kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) vertės žemės sklypą su pastatais, esančius sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), suklaidindamas S. M. dėl esminių šio sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. žinodamas, kad S. M. bei E. M. neturi turtinių įsiskolinimų asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atžvilgiu, nurodydamas, kad sudarius žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį ir perleidus juos asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, vadovaujamai įmonei bus panaikinti visi S. M. ir jo dukters E. M. tariami 130 000 Lt (37 650,60 eurų) įsipareigojimai asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei išvengta turto išieškojimo asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai pagal tariamus S. M. bei jo dukters E. M. įsipareigojimus, asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žadant vėliau šį turtą parduoti ir dalį pinigų- 80 000 Lt (23 169,60 eurų) atiduoti S. M. bei žinodamas, kad S. M. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas nėra areštuotas, suklaidino S. M. dėl minėto žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutarties esminių aplinkybių ir įtikino S. M., jog tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, organizuoti tikro dokumento- žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutarties suklastojimą, kai 2008 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto kodas (duomenys neskelbtini), esančiame kodas (duomenys neskelbtini), S. M. būdamas suklydimo įtakoje pasirašė žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), su M. Š., kuris prisistatęs tariamu pirkėju bei notarui melagingai pareiškęs, jog už perkamą žemės sklypą su pastatais pinigai- 300 000 Lt (86 886 eurų) yra neva sumokėti S. M. iki sandorio pasirašymo momento ir taip suklaidinęs notarą, suklastojo tikrą dokumentą- pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), dėl S. M. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 41 428 Lt (11 998,38 eurų), pirkimo, nors iš tikrųjų sutartyje nurodytų 300 000 Lt (86 886 eurų) S. M. negavo, o asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kaip atlygį už jam perleistą žemės sklypą su pastatais, esančius kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), sumažino pastarojo įsiskolinimą 40 000 Lt (11 584,80 eurų) sumai, ir tokiu būdu padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, organizuoti tikro dokumento- 2008 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), suklastojimą, ko pasekoje S. M. buvo padaryta didelė- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) turtinė žala bei apgaule asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį didelės- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) vertės turtą, dėl ko S. M. buvo padaryta didelė- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) žala.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu I. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, savo kaltę pripažįsta bei sutinka duoti parodymus. Praėjo daug laiko, jis visko neprisimena. Tuo metu jis užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Jis padėdavo nekilnojamąjį turtą parduoti. Jis draugavo su E. M., kuri užsiminė, kad tėvas nori parduoti sklypą. S. Z. taip pat prekiavo nekilnojamuoju turtu. Dėl S. M. sklypo buvo problemų, todėl jis iš S. M. ėmė pinigų, kad būtų sutvarkyti dokumentai. Dokumentus iš VĮ Registrų centro turėjo paimti pats S. M., nes jis išvažiavo į Angliją. Jis iš S. M. paėmė 20 tūkstančių litų, kad sutvarkytų namo dokumentus kadastre- reikėjo parengti planą. Jis turėjo pažįstamų, reikėjo visur mokėti. Jis neprisimena, kiek tiksliai jis paėmė pinigų, bet ne daugiau 20 tūkstančių litų. Jis kažką mokėjo oficialiai, kažką neoficialiai, kad pagreitintų procesą. Jis neprisimena, kam jis mokėjo. Visi dokumentai turi būti pas S. M., pastarasis turėjo visus dokumentus pasiimti iš kadastro. Jis išvažiavo į Angliją ir net nežinojo apie bylą. Jam turėjo likti maždaug 10 tūkstančių litų kaip atlygis už darbą. Savininkus jis visada įspėdavo, kad jam turi likti pinigų. Jis pats sau pasiėmė pinigus. V. L. jis pažįsta, nes pastarasis atvažiuodavo į ofisą pas S. Z.. Bendrų reikalų neturėjo. Jis žinojo, kad S. Z. užsiima nekilnojamuoju turtu. Su S. Z. jis bendravo tik ofise. Jis neatsimena, kad jis ir S. Z. būtų susitikę dar kur nors. Jis neprisimena, kad skolintųsi pinigų ar tarpininkautų. Jis eidavo tik į kadastrą. Jis neprisimena, kad būtų davęs S. M. pasirašyti dokumentus. Jis nežino, ar V. L. ketino pirkti sklypą, ar buvo tik tarpininkas. V. L. su S. M. supažindino jis. Jis S. M. veždavo į ofisą gal tam, kad supažindintų pastarąjį su V. L.. V. L. buvo tuo suinteresuotas, norėjo pakalbėti. Jis tuo metu draugavo su S. M. dukra. Jis neabejojo dėl gaunamų procentų, todėl vežiojo S. M.. Jis paėmė 20 tūkstančių litų, nes nežinojo, kiek kainuos dokumentų tvarkymas. Jis neprisimena, ar V. L. su S. M. kažką pasirašė. Jis neprisimena, ar S. M. prašė jo tvarkyti dokumentus. Taip pat jis neprisimena, iš ko skolinosi pinigus, kaip viskas vyko. Jis nebuvo sklypo savininkas, įgaliojimo nebuvo. Jis neprisimena, kaip ėjo į VĮ Registrų centrą. Daug kur reikėjo vežti S. M., kuris gal turėjo pinigų, bet mašinos neturėjo. Ar S. M. turėjo skolų, jis nežino. Pinigus jis gavo iš S. M., tik neprisimena, kur. Jam atrodo, kad dalyvavo S. M. dukra. Gal jis mašinoje gavo pinigus. Jis tuo metu vairavo raudoną automobilį „Nissan Terano“. Ar perduodant pinigus dalyvavo V. L., jis neprisimena. S. M. padavė pinigus ir viskas, niekur nepasirašė. S. M. galėjo pinigus gauti iš V. L.. Jis S. M. nedavė jokių dokumentų pasirašyti. S. Z. jis žino, M. jis yra matęs vieną- du kartus, tik pasisveikindavo. Oficialiai jis tame ofise nedirbo, tik kartais neoficialiai dirbo. Ofise susitikdavo tie, kas užsiima nekilnojamuoju turtu. Niekas konkrečių funkcijų neturėjo. Gal išgerdavo kavos. Jis atlyginimo negaudavo, jeigu įvykdavo sandoris, kažką jis gaudavo. Jis ieškodavo pirkėjų ir pardavėjų, padėdavo parduoti. Jam mokėdavo įvairiai. S. Z. turėjo ofisą. Oficiali veikla buvo kosmetikos platinimas. S. Z. dar užsiimdavo nekilnojamuoju turtu. Kuo dar pastarasis užsiėmė, jis nežino. Ofiso vadovo nebuvo. S. Z. pats daug pirkdavo ir parduodavo. Iš jo surastų pardavėjų S. Z. nieko nepirko, tarpininku nebuvo. Jis nežino, ar S. M. ir pastarojo dukra buvo kažkam skolingi. Dėl vekselių jis nieko nežino. S. Z. su S. M. supažindino jis. Visi kartu, tame tarpe ir jis, atvažiavo į ofisą. Jis pasakė, kad tai jo klientas. S. M. neidavo į ofisą. Jis užeidavo, o S. M. likdavo mašinoje. S. Z. S. M. nesidomėjo. Jis neprisimena, ar S. Z. žiūrėjo sklypą. Jis S. Z. nevežė sklypo žiūrėti. Ar jis vežė V. L., jis neprisimena. Ar V. L. pats važiavo, jis nežino. Jis notarų biure, atrodo, buvo su S. M. ir pastarojo dukra. M. Š. tikrai nebuvo notarų biure. Pastarąjį jis matė tik kelis kartus. Dėl V. L. ir S. Z. jis neprisimena. Jis neprisimena, ko važiavo į notarų biurą. Ar jis ėjo į notarų biurą, jis neprisimena. Į Angliją jis išvyko 2007 metų pabaigoje. Iki tada S. M. sklypas nebuvo parduotas. Pirkėjus jis vežiojo. E. M. gyveno ne kartu su tėvu-S. M.. Iki jo išvažiavimo sklypo dokumentai nebuvo sutvarkyti. S. M. pinigų iš jo nereikalavo. Dokumentus turėjo atsiimti pats S. M. iš kadastro. Jis pas notarą nebuvo. Jis privažiavo kartu su S. M. prie biuro. S. M. reikėjo su kažkuo susitikti. Jis yra kaltas dėl to, kad ėmė pinigus ir ne iki galo viską padarė. Apie S. M. apgavystes jis nežino, prie to jis neprisidėjo. Jis jaučia kaltę tik dėl to, kad supažindino ir S. M. apgavo. Dėl to jis gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodė, kad nuo 2013 m. jis buvo gydytas kodas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Jis turėjo galvos traumų, tačiau tikslios datos neprisimena. Jis ne kartą buvo praradęs sąmonę. Lietuvoje psichiatrinėje įskaitoje jis neįrašytas. Jis neprisimena, ar Lietuvoje yra priregistruotas prie poliklinikos, bet kažkada priklausė Šeškinės poliklinikai. 2017 m. liepos mėn. pradžioje jis turėjo infarktą, gulėjo Londono ligoninėje, ligoninės pavadinimo neatsimena. Jam buvo atlikta širdies stenavimo operacija, todėl dėl šiuo metu prastos sveikatos būklės parodymų duoti negali (T. 5, b. l. 96-98). Prie apklausos protokolo I. M. pateikė medicininių dokumentų išrašus (T. 5, b. l. 99-131).

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. papildomai parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, jis iš S. M. įgijo 20 000 Lt, pripažįsta, jog šiuos pinigus iš S. M. jis gavo, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir ar tai buvo apgaulės būdu įgyti pinigai, jis neprisimena. Su S. M. jį supažindino pastarojo dukra E. M.. Kokiomis aplinkybėmis, jis neprisimena. Dėl kitų epizodų, nurodytų pranešime apie įtarimą, jis nieko parodyti negali, kadangi praėjo daug laiko, nurodytų pranešime apie įtarimą aplinkybių jis neprisimena (T. 5, b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. papildomai parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, jų pakeisti, papildyti nepageidauja (T 5, b. l. 155-156).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 90TPK-46/2017 nurodyta, kad šiuo metu nėra pagrindo I. M. skirti psichiatrijos ekspertizę (T. 5, b. l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu S. M. parodė, kad jis nepažįsta kaltinamojo. Dabar jis gyvena senelių namuose. Jis neatsimena, kur gyveno prieš 10 metų. Jis Vilniuje gyveno Linkmenų gatvėje, taip pat turėjo sodą už Grigiškių. Dabar jis sodo neturi, pardavė. Atvažiavo žmogus, pasižiūrėjo, patiko ir nusipirko sodą. Pinigus už sodą jis gavo. Jis nežino, kiek pinigų jis gavo už sodą. Jo žmona gavo pinigus, nes sodas buvo nupirktas jo žmonos vardu. Kai pardavė sodą, jis gyveno kartu su žmona. Jo žmona pasirašinėjo dokumentus.

Pagarsinus S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 34-38), S. M. parodė, kad jis nepažįsta I. M.. Jis su I. M. kažkada bendravo, nes E. M. buvo susituokusi su I. M.. Verslo reikalų jis su I. M. neturėjo. Pinigų jis iš I. M. negavo, nebent pasiskolindavo, bet visada atiduodavo I. M.. Jis skolindavosi po porą šimtų litų. Reikėjo sutvarkyti dokumentus, kad parduotų namą. I. M. sutvarkė dokumentus. I. M. su asmenimis, kurie su pastaruoju dirbo, atvažiavo pažiūrėti namo, pamatavo, apžiūrėjo ir išvažiavo. Pasakė jam pirkimo sumą, tačiau dabar sumos jis nepamena. Jis dar gyveno name, kai namas buvo parduotas. Po to reikėjo išsikraustyti. Dukros draugas, su kuriuo ji gyveno, atvažiavo. Dukros draugas pasakė, kad reikia jam išsikraustyti, nes nori įsikelti šeimininkas. Dukters draugas juos nuvežė į Ukmergę pas jo žmonos tėvus. Reikėjo jam išsikraustyti, nes jau buvo jo žmonai pervesti pinigai. Su žmona jis jau buvo išsiskyręs. Sodas buvo užrašytas jo vardu. Kai jis su žmona skyrėsi, pasakė, kad jis žmonai palieka šitą namą. Jis nežino, ar jo buvusi žmona gavo pinigus. Buvo taip, kad pinigų dokumentų tvarkymui jis neturėjo, pasakė apie tai I. M., kuris pasiūlė pasiskolinti pinigus iš V. L.. I. M. pasiūlė ir paskui V. L. jam atveždavo pinigus. I. M. atvažiuodavo pas jį, jis sėsdavo už vairo, važiuodavo į Vilnių ir prie parduotuvės aikštelėje V. L. atnešdavo pinigus. Jis pasirašydavo, kad gavo pinigus ir taip išmokėjo. Jis išleido tuos pinigus, vaikams davė. Jis nepamena, kiek gavo pinigų. Po du šimtus litų jis gavo. Tris ar keturis kartus. Duodavo jam ir tūkstantį litų. Daugiau kaip tūkstantį litų V. L. nebuvo davęs. Jis pasirašydavo pastarajam dėl pinigų davimo. Jis rašydavo, kad gavo atitinkamą pinigų sumą, ir padėdavo parašą. Jis pats parašydavo. Jis grąžino V. L. pinigus. Jis pats dirbo tuo metu banke, gaudavo algą ir grąžindavo skolą. Jis nepamena, kokią algą gaudavo. Jis atidavė dokumentus už namą, sklypą. Jam davė tuos 10 000 litų, kuriuos nuvažiavęs į banką ir padėjo. Namo ir sklypo dokumentus jis davė I. M.. Pinigus jam davė I. M.. Pastarasis jam pasakė, kad pinigus davė sodo sklypo pirkėjas. I. M. davė 10 000 litų. Daugiau nedavė. Jis už tokią sumą pardavinėjo namą. I. M. paėmė dokumentus tam, kad sutvarkytų pardavimo klausimus. Jis prašė didesnės sumos, daugiau moteris nedavė. Buvo moteriškė. Jis grąžino I. M. tuos pinigus. Jo žmona paėmė pinigus iš tos moteriškės. Jis grąžino. Nesąmonė, kad iš jis V. L. pasiskolino 40 000 litų, jis tokių pinigų nematė. Jis nieko nepasirašinėjo. Kol neduoda pinigų, jis nepasirašinėja. Jis neatsimena, kad tyrėjai pasakė, jog gavo 40 000 litų. Jis nežino, kiek iš viso iš V. L. gavo pinigų. Buvo taip, kad I. M. atvažiavo ir pasakė, kad yra namo pirkėjas, kuris sumokės jo skolą V. L., po to atsiskaitys su juo, bet pirkėjas neatvažiavo. O gal ir buvo, jis nepamena. Jis su I. M. važiavo į notarų biurą. Visur su Igoriu jis važiavo. I. M. laukdavo neva klientai. Lauke laukdavo. I. M. pasakė, kad klientai. Klientai siūlė I. M. namus, butus parduoti. I. M. bendravo su tais klientais. Notarų biure laukė S. Z., bet pastarajam nepatiko, kai atvažiavo jis pažiūrėti namo. Jis neatsimena, kada pas jį buvo atvažiavęs S. Z.- prieš ar po notarų biuro, bet tą pačią dieną. I. M. papasakojo, kad jo dukra taip pat yra įsiskolinusi V. L. ir rodė, kad kažką pirko. I. M. jam paaiškino, kad pirkėjas, kuris įsigys namą su sklypu, pilnai atsiskaitys su V. L., t. y. kad pirkėjas apmokės jo ir dukros skolą. Kokią sumą apmokės, I. M. nesakė, o likusius pinigus kitą dieną pirkėjas perves į jo banko sąskaitą. Notarų biure į notarės kabinetą jis užėjo kartu su V. L. ir S. Z., I. M. liko laukti priimamajame. Notarės kabinete iš pradžių jis pasirašė ant dokumentų, kurių pavadinimo jis neprisimena. Jam, kiek jis prisimena, notarė paaiškino, jog pasirašius dokumentus nebelieka jo ir jo dukros skolos V. L.. Jis nepamena dėl sutartyje nurodytos 300 000 litų sumos. S. Z. jam žadėjo pervesti pinigus, siūlė jam darbą. S. Z. sakė, kad perves jam pinigus ir jis pradės verslą daryti. 80 000 litų būtų S. Z. pinigai, bet pastarasis leistų jam šituos pinigus naudoti. S. Z. jam nedavė minėtų pinigų. Jis buvo pas S. Z.. Paskui pastarasis pradėjo tą patį, ką I. M. darė, skolino jam pinigus, davė jam pasirašyti. Jis nepamena, kokias sumas jam duodavo, bet irgi po tūkstantį litų ir daugiau. Tuo metu jis dirbo. I. M. sakė, kad čia ne skolai, o firmai skirti pinigai. Jis nueidavo į banką ir paimdavo su raštu, kad jis gali paimti, t. y. pervesti į jo, žmonos, dukros banko sąskaitas. Jis nepamena, kiek jam tokiu būdu paskolino ar davė, gal irgi 10 000 litų, jis nežino. Viskas buvo pavedimais daroma. Grynais pinigais jam nedavė.

Pagarsinus S. M. protokolą- pareiškimą (T. 1, b. l. 53), pastarasis parodė, kad S. Z. ir M. Š. išviliojo iš jo jam priklausantį žemės sklypą. Pastarieji atvažiavo, pasakė jam, kad pinigus atveš vakare. Jis S. Z. ir M. Š. pinigus davė ir šie dingo. Jis nepamena, kiek davė pinigų.

Pagarsinus S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 55-58), pastarasis parodė, kad jis nutarė parduoti sodą, nes išsiskyrė su žmona. Antra jo žmona gavo pinigus. Jo žmonos vardas Violeta. I. M. pasakė, kad sutvarkė dokumentus. Jis matė, kaip I. M. atvežė naujus dokumentus, kurie buvo patvirtinti notaro. Dokumentuose buvo parašyta, kad pirks namą, o toliau jis nepamena. Jis atvažiavo į Žirmūnus savo automobiliu, atėjo V. L.. I. M. pasakė, kad V. L. yra žmogus, kuris paskolins pinigų ir tada V. L. padavė I. M. pinigus, kokią sumą, jis nežino, nes pinigų savo rankose jis neturėjo. Jis nežino, kiek skolino- gal tūkstantį, gal šimtą. Kai V. L. davė pinigus, jis pasirašė ant skolos raštelio. Buvo taip, kad I. M. pasiūlė išrašyti įgaliojimą tvarkyti dokumentus dukrai E. M.. Jis sutiko ir notarų biure, esančiame Vilniuje, Vivulskio gatvėje, jis pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo parduoti namą. Dukra ir pardavė tą namą. Pinigus jis atidavė I. M. už tą darbą, kurį šis dirbo, t. y. pardavinėjo jo namą, ieškojo klientų, vežiojo. Jis nepamena, kur pirmą kartą susitiko su S. Z.. Kai pastarasis buvo atvažiavęs, jis nebuvo S. Z. matęs. S. Z. pasiūlė jam pinigus. Už parduotą namą ir sklypą jam buvo pažadėta 80 000 Lt. Jis neturėjo kitos išeities, todėl sutiko su šiuo pasiūlymu. Į sutartį buvo įrašyta 300 000 Lt. Jis klausė, kodėl jis gaus tik 80 000 Lt, jam atsakė, kad jis visai neatgaus pinigų. Norėjo jį išmesti iš darbo. Jis neva buvo direktorius viso šito reikalo. I. M. jį priėmė į darbą. Įmonė vadinosi „Namų pirkimo- pardavimo dokumentų tvarkymo kontora“. Apklausos metu jis geriau viską prisiminė.

Pagarsinus S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 72-74), pastarasis parodė, kad neteisingai nurodyta, jog V. L. jam išrašė kelis vekselius, kurių bendra suma buvo apytiksliai 10 000 Lt- V. L. sakė jam pasirašyti, bet pinigų nedavė, jis nepasirašė. I. M. gavo pinigus. Jis pasakė, kad tegul I. M. atveža pinigus, tada jis pasirašys. Jis pasitikėjo ir notarų biure pasirašė, kad pinigus gavo. Apklausos metu jam buvo pateikta preliminarioji sutartis. Jis neskaitė šios sutarties. S. Z. žadėjo pilnai atsiskaityti su juo. Jo parodymai teisingi.

Pagarsinus S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 75-76), pastarasis parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Pagarsinus S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( T. 1, b. l. 77-81), pastarasis parodė, kad jis norėjo parduoti sklypą už 215 000 Lt. Ne jis pardavė už 80 000 Lt, o jo žmona. Jis niekam neturi pretenzijų. Tuo metu jis turėjo pretenzijų. Pinigus turėjo gauti jis. Pinigų, gautų iš V. L., rankose jis neturėjo. Jis nežino, kas tuos pinigus paėmė. Kai jis skolindavosi iš V. L. pinigus, tai jam duodavo pinigus, o jis I. M. atiduodavo visą sumą. Jis eidavo į S. Z. ofisą, nes pastarojo ieškodavo, jis galvodavo, kad gal S. Z. pasirodys. Teisingai užfiksuoti šie jo parodymai. Jis nematė, ar jo žmona gavo pinigus už tą namą, bet jai pinigai buvo pervesti. Žmona jam pati sakė, kad jai pervedė pinigus. Jis neatsimena žmonos vardo. I. M. viską meluodavo, nieko nedarė. Jis I. M. piniginių pretenzijų neturi. Dabar jis gyvena senelių namuose. Jis nežino, nuo ko jį gydo. Psichiatrinėje ligoninėje jis nesigydė.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad 2007 m. jis gyveno sodo name, esančiame kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi namas buvo neapšiltintas, jis nutarė parduoti namą bei jam priklausantį žemės sklypą, esantį kodas (duomenys neskelbtini). Maždaug 2007 m. į svečius atvažiavo jo dukra E. M. su savo draugu I. M.. Pokalbio su jais metu jis papasakojo, kad nori parduoti savo turimą namą ir žemes sklypą. I. M. pasakė, kad gali padėti parduoti jam priklausantį žemės sklypą bei namą, nes jis pats dirba įmonėje, kuri užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu. Nuo to laiko pastarasis pradėjo vežioti žmonės, kurie apžiūrinėjo minėtą namą ir sklypą. Per kiek laiko I. M. paprašė parodyti turimus nuosavybės dokumentus, peržiūrėjęs, šis pasakė, kad dokumentai netinka, t. y. seni ir reikia juos tvarkyti, o tam reikia pinigų. Kadangi pinigų jis neturėjo, I. M. pažadėjo surasti žmogų, kuris galės paskolinti reikalingą pinigų sumą. Apie sumą kalbos nebuvo. Po 2-3 dienų I. M. paskambino ir pasiūlė susitikti Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, prie „Šaltinėlio“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės. Jis atvažiavo ir prie jo priėjo I. M., o vėliau atėjo nepažįstamas žmogus, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V. L.. I. M. pasakė, kad V. L. yra tas žmogus, kuris paskolins jam pinigų. Tada V. L. padavė I. M. pinigus, kokią sumą, jis nežino, nes pinigų savo rankose neturėjo. V. L. padavė jam jau išrašytą vekselį, kokiai sumai vekselis buvo išrašytas, jis neatsimena, atrodo, kad suma buvo apie 10 000 Lt, kurį jis pasirašė. I. M. pasakė, kad pinigus panaudos tam, kad sutvarkytų visus reikalingus pardavimui dokumentus, o skolą reikės grąžinti, kai bus sutvarkyti dokumentai ir bus parduotas minėtas namas ir žemės sklypas. Jis sutiko. I. M. ir toliau veždavo pirkėjus, kai kurie atvažiuodavo patys, kadangi skelbimas apie namo pardavimą buvo paskelbtas interneto puslapyje. Kadangi S. M. ir jo sugyventinė dirbo, I. M. pasiūlė išrašyti įgaliojimą tvarkyti dokumentus dukrai E. M.. Jis sutiko ir notarų biure, esančiame Vilniuje, Vivulskio gatvėje, pasirašė minėtą įgaliojimą. Po kiek laiko į namus atvažiavo nepažįstamas vyras, prisistatęs D. vardu, ir pasakė, kad dirba kartu su I. M., atvežė pirkėją, vardu A.. Kai A. apžiūrėjo namą ir sutiko pastarąjį pirkti, Donatas paskambino I. M., kuris po kiek laiko taip pat atvažiavo į jo namus. I. M. pasakė, kad jeigu pirkėja sutinka pirkti namą, reikia sumokėti 4 000 Lt avansą, ir pažadėjo jai, kad dokumentai dar tvarkomi, tačiau mėnesio bėgyje jie bus sutvarkyti. Po poros dienų I. M. paskambino ir pasakė, kad visų reikiamų dokumentų sutvarkymui trūksta dar 6 000 Lt, ir pasiūlė, kad daugiau nereikėtų skolinti pinigų iš V. L., susitarti su busima pirkėja, varduA., kad ji papildomai sumokėtų dar 6 000 Lt avanso. Jis susiskambino su A., tą pačią dieną jie su I. M. ir Aiste susitiko kavinėje Vilniuje, Naugarduko gatvėje, kur A. perdavė jam 6 000 Lt, o jis jos akivaizdoje perdavė pinigus I. M., kuris pažadėjo, kad maždaug savaitės bėgyje visi dokumentai bus sutvarkyti. Pastarasis išvažiavo ir maždaug 2-3 savaitės nesirodė, telefono taip pat nekėlė. Kai pagaliau atsirado, atvažiavo kartu su nepažįstamu vyru, kuris prisistatė kaip įmonės vadovas S. Z.. I. M. papasakojo, kad yra problema, nes V. L. reikalauja grąžinti skolą ir padavė vekselį antstoliams, kol nebus atsiskaityta, dokumentai namo pardavimui nebus sutvarkyti. Tada S. Z. pasiūlė perrašyti jam priklausančius namą bei sklypą jų įmonės vardu. Tokiu atveju dokumentai bus sutvarkyti ir namą pagaliau galima bus parduoti pirkėjai, iš kurios buvo gautas 10 000 Lt avansas. Jie pažadėjo, kad kaip tik namas bus parduotas, jie patys grąžins pirkėjai avansą, atsiskaitys su V. L., sumokės mokesčius. Už parduotą namą ir sklypą jam buvo pažadėta 80 000 Lt. Jis neturėjo kitos išeities, todėl sutiko su pasiūlymu. 2008 m. balandžio mėn. jam paskambino S. Z. ir pasakė, kur ir kada bus pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartis, ir perspėjo, kad pasirašant sutartį dalyvaus ne pats S. Z., o pastarojo atstovas M. Š.. 2008 m. balandžio 16 d. jis kodas (duomenys neskelbtini) notarų biure esančiame kodas (duomenys neskelbtini), pasirašė susitarimą su V. L. ir jam priklausančio sodo namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį su M. Š.. Kai jis atvyko į notarų biurą, V. L., M. Š. ir I. M. jau laukė ir pasakė, kad dokumentai beveik paruošti, reikės tik užeiti pas notarę į kabinetą ir pasirašyti. Pasirašant susitarimą su V. L. notarė nieko neaiškino, padavė paruoštą susitarimą, jie su V. L. pasirašė ir V. L. išėjo. Daugiau jis V. L. nebuvo sutikęs. Ką notarė aiškino pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį, jis neatsimena, bet tikrai nebuvo užduotas klausimas apie tai, ar buvo su juo atsiskaityta prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Jokių pinigų jam sumokėta nebuvo. Sutarties jis neskaitė, nes pasitikėjo notare ir I. M., kuris kartu su S. Z. pažadėjo jam, kad su juo bus pilnai atsiskaityta. Sutarties pasirašymo metu I. M. laukė koridoriuje pas notarą. S. Z. tą dieną notarų biure nebuvo. Išėjus į lauką po sutarties pasirašymo M. Š. ir I. M. pasakė, kad nors sutartyje įrašyta labai didelė suma, t. y. 300 000 Lt, jis turi nekreipti į tai dėmesį, nes taip reikalinga jiems, o jam nieko nereiškia. Kai jį iškvietė į policijos komisariatą, kur A. parašė pareiškimą dėl negrąžinto 10 000 Lt avanso, tyrėja paprašė susirasti visus reikalingus dokumentus, tačiau jis jų nerado. Visi seni nuosavybės dokumentai, įgaliojimas, išrašytas dukros vardu, dingo. Liko pirkimo- pardavimo sutartis, nes ji buvo ne toje pačioje vietoje. Jis mano, kad dokumentus paėmė dukra. Nuo to laiko I. M. su juo nebendravo. M. Š. jam paaiškino, kad I. M. yra išvažiavęs su reikalais į užsienį ir visus reikalus dabar tvarkys M. Š. ir S. Z.. Po kurio laiko M. Š. atvažiavo ir pasakė, kad dabar neverta namą parduoti pirkėjaiA., nes kaina yra nukritusi ir geriau palaukti geresnių laikų, o jai tiesiog sumokėti netesybas. Pastarasis paprašė A. telefono numerio ir pažadėjo su ja susitarti. Nuo to prasidėjo laiko tempimas. Jis atvažiuodavo į S. Z. ofisą, kur bendravo su S. Z. ir M. Š., šie vis žadėjo, kad viskas bus gerai. Maždaug 2009 m. gruodžio mėn. M. Š. pasiūlė susitikti ir pasakė, kad daugiau šis nieko nedarys, viską tvarkys pats S. Z. ir nuo to laiko jis turi kreiptis tik į pastarąjį. Jis toliau kartas nuo karto važinėjo pas S. Z. į ofisą, kur S. Z. žadėjo viską sutvarkyti ir atsiskaityti. Kadangi namas buvo neapšiltintas ir žiemą name buvo beveik neįmanoma gyventi, S. Z. pasiūlė išsinuomoti butą Užupio gatvėje, pažadėjo, kad mokės už nuomą, visus mokesčius, kol neatsiskaitys. Jis apžiūrėjo namą, tačiau jam namas netiko. S. Z. liepė laukti, kol atsiras pinigai, 2010 m. rugpjūčio mėn. pas jį atvažiavo nepažįstamas žmogus, vardu A., kuris pasakė, kad jau pusė metų yra namo ir žemės sklypo savininkas, neva minėtą namą ir sklypą jis nusipirko iš aukciono. Šį žmogų jis kartais matė S. Z. ofise, tuo metu jam susidarė įspūdis, kad minėtas žmogus yra vienas iš darbuotojų. A. parodė jam dokumentus, įrodančius, kad yra dabartinis namo savininkas, ir pasiūlė kuo greičiau kraustytis. Jis paskambino S. Z., tačiau šis neatsiliepė. Po kelių dienų S. Z. kartu su A. atvažiavo į jo namus ir A. pareikalavo, kad jis kuo greičiau atlaisvintų namą. Tą dieną S. Z. pažadėjo, kad viską sutvarkys. Po kelių dienų vėl atvažiavo A. ir jis turėjo atlaisvinti namus. Jis vėl paskambino S. Z., kuris atsakė, kad už poros valandų atvažiuos su pinigais. Ta dieną S. Z. neatvažiavo ir nepaskambino. Nuo tos dienos S. Z. arba nekėlė telefono, arba telefonas buvo išjungtas (T 1, b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. papildomai parodė, kad su V. L. jie buvo susitikę ne vieną kartą, o kelis. Jis išrašė kelis vekselius, kurių bendra suma buvo apytiksliai 10 000 Lt. 2008 m. balandžio 16 d. notarų biure Pamėnkalnio gatvėje prieš pasirašant susitarimą su V. L. pastarasis kartu su I. M. parodė minėtus vekselius ir vekselius, kuriuos, kaip pastarieji jam paaiškino, pasirašė jo dukra V. L.. Jie paaiškino, kad bendrai apskaičiavus visą sumą bendra skola V. L. sudaro apie 100 000 Lt, paskaičiavus procentus nuo minėtos sumos, bendra suma išeina 130 000 Lt, tai yra būtent tiek jis ir jo dukra E. buvo skolingi V. L.. V. L. taip pat parodė dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl skolos priklausantis sodo namas ir žemės sklypas yra areštuoti. V. L. paaiškino, kad kreipėsi pas antstolius dėl skolos išieškojimo ir antstoliai areštavo jo turtą, todėl jei jis nepasirašys minėto susitarimo, jis negalės parduoti jam priklausančio nekilnojamojo turto, pasirašant susitarimą su V. L. bus pilnai atsiskaityta, jis taps neskolingas V. L. ir dar gaus 80 000 Lt. Visas pokalbis vyko notarų biuro priimamajame prieš pasirašant susitarimą ir pirkimo- pardavimo sutartį. Pokalbį girdėjo ir M. Š., kuris tuo metu taip pat jau buvo notarų biure. Pokalbio metu I. M. ir V. L. prašė kalbėti tyliau, kad niekas negirdėtų. Po pokalbio jie užėjo į notaro kabinetą, kur jis ir V. L. pasirašė minėtą susitarimą, ir V. L. išėjo. Jis suprato, kad tą pačią dieną notaro kabinete pinigai bus jam sumokėti, tačiau kai pasirašęs pirkimo- pardavimo sutartį notaro kabinete jis paklausė M. Š., kur pinigai, pastarasis atsakė, kad dabar negali atsiskaityti, pinigus sumokės per kelias dienas. Notarė uždavė klausimą, ar jis sutinka pasirašyti, kad su juo yra pilnai atsiskaityta. Jis, pasitikėdamas M. Š. žodžiais, kad šis greitai atsiskaitys, pasirašė, kad pinigus gavo. Išėjus iš notaro biuro M. Š. ir I. M. dar kartą jį įtikino, kad po kelių dienų susitiks ir pilnai atsiskaitys. Pirmos apklausos metu jis davė kitus parodymus, kadangi buvo susijaudinęs. Jam pateikus susipažinti 2007 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį su V. L. dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, jis parodė, kad parašas ant sutarties yra jo, tačiau sutarties tekstas jam yra netikėtas, jis negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta minėta sutartis, mano, kad pasirašyti jam buvo pateiktas tik antras sutarties lapas, kadangi perskaitęs sutarties tekstą nebūtų jos pasirašęs. Jam pateikus susipažinti įsipareigojimą iki 2010 m. sausio 1 d. atlaisvinti gyvenamąjį plotą, esantį sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad jis surašė šį įsipareigojimą S. Z. prašymu pastarojo ofise Basanavičiaus gatvėje. S. Z. paaiškino, kad jis turi surašyti minėtą įsipareigojimą ir po kelių dienų S. Z. su juo atsiskaitys, tačiau jis turės per kelias dienas išsikraustyti iš namo. Jis įsipareigojimą surašė prieš naujus 2010 metus. Po kelių dienų S. Z. atvažiavo pas jį į namus, atvežė dėžę vyno, makaronų ir sulčių, pasakė, kad pinigų sumokėti jam negali, nes turi problemų, sumokės po Naujųjų metų. Jam pateikus susipažinti pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 26 d. jis gavo 800 Lt, jis parodė, kad pakvitavimą surašė jis. Kadangi už elektrą susikaupė skolos, jis atvažiavo pas S. Z. į ofisą Basanavičiaus gatvėje, reikalaudamas sumokėti skolingus pinigus. S. Z. eilinį kartą nuramino jį, sakydamas, kad pinigai greitai bus sumokėti, ir davė jam 800 Lt apmokėti skolą už elektros naudojimą. Jam pateikus susipažinti 2010 m. kovo 3 d. įsipareigojimą iki 2010 m. balandžio 14 d. išsikelti iš gyvenamojo namo, adresu kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini)“, jis parodė, kad surašė šį įsipareigojimą S. Z. prašymu ofise Basanavičiaus gatvėje. S. Z. paaiškino, kad pinigai jau yra, kad gavo pinigus iš banko, paklausė, kiek jam reikia laiko išsikraustyti, ir nurodė parašyti iki balandžio 15 d., pažadėjo per kelias dienas pilnai atsiskaityti su juo. Jam pateikus susipažinti prašymą dėl finansinių sunkumų atidėti mokėjimą už elektros energiją ir už žemę, jis parodė, kad šį prašymą jis parašė A. M., naujo namo pirkėjo, reikalavimu. Kadangi jis vis dar tikėjosi gauti pinigus iš S. Z., jis paprašė A. M. atidėti mokėjimą už skolą. Jam pateikus susipažinti 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsipareigojimą perduoti A. M. sodo namelį, esantį kodas (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad šį įsipareigojimą jis parašė A. M. reikalavimu. Tą dieną jis turėjo išsikraustyti iš namo. Taip ir buvo padaryta. A. M. ne kartą atvažiuodavo kartu su M. Š., S. Z. apžiūrėti namo, kalbėjo apie namo remontą, tačiau jokios kalbos apie tai, kad A. M. ruošiasi nupirkti namą, nebuvo. Jie kalbėjo, kad reikėtų suremontuoti namą ir parduoti kam nors. Apytiksliai 2010 m. birželio mėn. A. M. atvažiavo kartu su S. Z.. A. M. atvažiavo neblaivus ir pradėjo reikalauti išsikelti iš namo, nes jis jau pusė metų yra namo savininkas. Jam tai buvo netikėta, jis atsakė, kad už namą taip ir nebuvo atsiskaityta. Tuomet A. M. pasakė, kad tai yra jo su S. Z. reikalai, kad jo tai nejaudina, jis jam nieko neskolingas. S. Z. pradėjo raminti A. M., o jam pasakė, kad jis nebekreiptų dėmesio į A. M. žodžius, kad jis dar gyvens name, o S. Z. su juo greitai atsiskaitys (T. 1, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. papildomai parodė, kad iki V. L. paskolinus 10 000 Lt, pastarasis kartu su M. Š. ir I. M. buvo atvažiavęs pas jį į sodų bendriją kodas (duomenys neskelbtini). I. M. jam jų nepristatė, pastarųjų vardus jis sužinojo vėliau. I. M. pasakė, kad tai yra jo įmonės darbuotojai, jie tik nufotografuos namą ir sklypą tam, kad būtų galima paduoti skelbimą apie namo ir sklypo pardavimą laikraštyje ir internete. Nei V. L., nei M. Š. į namo vidų užėję nebuvo. M. Š. nufotografavo namą iš išorės, V. L. tuo metu stovėjo prie automobilio. Kitą kartą jis susitiko su V. L., kuomet skolinosi iš šio pinigus, apie ką davė parodymus ankstesnės apklausos metu. Prieš pasirašant notarų biure susitarimą su V. L. jis vieną kartą netikėtai sutiko I. M. prie stoties Vilniuje, kur, kaip jam pasirodė, taip pat netyčia eidamas pro šalį prie jų priėjo V. L. ir paklausė, kada jis grąžins pasiskolintus pinigus, apie sumą kalbos nebuvo. Jis atsakė, kad, kaip ir buvo sutarta, pinigus grąžins, kai jam priklausantis namas bus parduotas. I. M. stovėdamas šalia pasiūlė V. L. pirkti šį namą, į ką V. L. atsakė, kad namas jam nereikalingas, jam reikalingi pinigai. Nei V. L., nei I. M. nesiūlė jam pasirašyti preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį. Kaip minėta sutartis buvo pasirašyta, jis davė parodymus ankstesnės apklausos metu. Kitą kartą jis susitiko su V. L. tik notarų biure Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje. Ankstesnės apklausos metu jis tyrėjai parodė, kad jo dukra buvo skolinga V. L. 200 000 Lt, kadangi 2008 m. balandžio 16 d. būnant notarų biure V. L. jam paaiškino, kad be išrašytų vekselių, pagal kuriuos jis kartu su dukra E. M. liko skolingi V. L. 130 000 Lt, dukra yra pasiskolinusi iš V. L. ir S. Z. dar 70 000 Lt, kiek būtent ji paėmė iš V. L., o kiek iš S. Z., V. L. nesakė, tik paaiškino, kad dėl 70 000 Lt skolos nei jis, nei S. Z. jam pretenzijų neturi, iš jo reikalaujama atlyginti tik 130 000 Lt. Su V. L. jis daugiau nebuvo susitikęs (T. 1, b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. papildomai parodė, kad jam nuosavybės teise priklausiusį namą su sodo sklypu, esančius kodas (duomenys neskelbtini)., jis buvo nutaręs parduoti už 215 000 Lt, būtent tokios pinigų sumos jis norėjo, kadangi prieš tai jis pasidomėjo, kiek gali kainuoti šis nekilnojamasis turtas. Dukros sugyventinis I. M. pasakė jam, kad ta, jog būtų sutvarkyti visi reikalingi jam priklausančio namo ir sodo sklypo dokumentai, reikalingi pinigai. Kadangi jis nekilnojamojo turto sandoriuose patirties neturi, jokių teisinių žinių neturi, nežino, kokius dokumentus reikėjo pakeisti, lyg tai reikėjo gauti naujus kadastrinius dokumentus, kadangi I. M. buvo tuometinis jo dukros draugas, jis pastaruoju pasitikėjo. Kai I. M. pasakė, kad reikalingi pinigai tam, kad būtų sutvarkyti dokumentai, I. M. supažindino jį su V. L., kuris pirmą kartą anksčiau nurodytomis aplinkybėmis paskolino jam apie 10 000 Lt, antrą kartą irgi panašią pinigų sumą, abiem atvejais jis pasirašė vekselius V. L. naudai. Abiem atvejais vekseliuose buvo nurodyta ta pati pinigų suma, kurią jis pasiskolino iš V. L.. Jis V. L. jam pagal vekselius paskolintų pinigų nebuvo net į rankas paėmęs, jie buvo susitikę visi trise: jis, I. M. ir V. L. ir abiem atvejais V. L. tuos pinigus, dėl kurių jis pasirašė vekselius, perdavė iš karto I. M., šie pinigai buvo reikalingi neva dokumentams tvarkyti. Šiuos pinigus jis pasiskolino savo valia, tačiau tik vėliau jis suprato, kad tie pinigai nebuvo panaudoti jokiems dokumentams tvarkyti, jokių dokumentų ir nereikėjo tvarkyti, jį tiesiog apgavo, t. y. tiesiog jis naiviai pasitikėdamas pasirašė, kad skolingas didelę pinigų sumą, kadangi tikėjo, jog su senais dokumentais namo ir sklypo neparduos. Tik vėliau, kai jis notarų biure pasirašinėjo pirkimo- pardavimo sutartį dėl namo ir sklypo pardavimo M. Š., jis I. M. paklausė, kodėl pirkėjai, varduA., jis neva negalėjo parduoti namo su senais dokumentais, o M. Š. jau tinka ir tokie dokumentai. Nei I. M., nei M. Š. jam nieko nepaaiškino, jie net pasimetė ir jis iš pastarųjų elgesio suprato, kad kažkas netvarkoje. Iš potencialios sklypo pirkėjos, varduA., jis paėmė pinigus I. M. iniciatyva, kadangi I. M. pradėjo sakyti, jog V. L. labai spaudžia ir reikalauja grąžinti skolą, todėl reikia paimti išA.s ir šiuos pinigus atiduoti V. L.. Taip ir buvo: paimtus išA.s per du kartus 10 000 Lt jis atidavė I. M., pastarasis prie jo paskambino kažkam, jis suprato, kad V. L., ir pasakė „tuoj atvežu tau pinigus“, ar pastarasis atidavė šiuos pinigus kam nors, jis nežino. Po kurio laiko jam į mobilų telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir prisistatė vardu S. (vėliau jis sužinojo, kad tai S. Z.), pasakė, kad pastarasis yra I. M. šefas ir jam reikia su visais dokumentais atvažiuoti prie Pergalės kino teatro, esančio Vilniuje, kur jam viskas bus paaiškinta. D. S. pridūrė, kad namą reikės perrašyti įmonės atstovui, vardu M., S. Z. grąžins visas skolas V. L., o jam atiduos likusių pinigų sumą. Asmuo, prisistatęs S., kalbėdamas su juo telefonu žinojo visas aplinkybes, kokia S. būtų nauda iš to sandorio, jis tuo metu nesidomėjo. Prie Pergalės kino teatro esančio notarų biuro jis susitiko su I. M., V. L. ir dar vienu vyriškiu, kuris buvo pristatytas kaip M. Š., S. (S. Z.) atstovas, iki to laiko M. Š. jis nebuvo matęs. I. M. pasakė, kad sandorį formins M. Š. vardu, nes taip reikia. Prieš važiuojant į notarų biurą I. M. jį užtikrino, kad jis notarų biure pasirašys visus reikiamus dokumentus dėl namo ir sodo sklypo perleidimo S. (S. Z.) įmonei, tiksliau sakant, įmonės atstovui, tokiu būdu bus panaikinti visi jo skoliniai įsipareigojimai V. L. ir dar S. Z. įmonė ar pats S. Z. jam sumokės 80 000 Lt. Ar šį susitarimą skambindamas telefonu jam tiesiogiai patvirtino pats S., jis neprisimena, tačiau iš jų telefoninio pokalbio buvo visiškai aišku, kad pastarajam šios aplinkybės žinomos ir būtent toks yra jų, t. y. S. ir jo susitarimas. Jiems būnant notarų biure V. L. parodė jam neva jo dukros E. M. pasirašytus vekselius, pagal kuriuos V. L. suskaičiavo, kad jis su dukra su visomis palūkanomis V. L. skolingas 130 000 Lt. V. L. parodė jam dukros pasirašytus vekselius, parašas buvo lyg tai jo dukros. Tuo metu jis dukrai iš karto neskambino, V. L. parodė vekselius, pasakė, kad juos pasirašė jo dukra ir jis tuo patikėjo. Be dukros pasirašytų vekselių buvo ir du jo pasirašyti vekseliai. Jis buvo išdavęs dukrai įgaliojimą jo vardu pasirašyti visus dokumentus, susijusius su anksčiau nurodytų žemės sklypo ir sodo namo pardavimu ir visų dokumentų tvarkymu. Šis įgaliojimas buvo išduotas I. M. iniciatyva, kadangi pastarasis paaiškino, jog reikės dažnai važinėti tam, kad būtų sutvarkyti visi sodo sklypo ir namo dokumentai ir tam, kad jam būtų patogiau ir nereikėtų važinėti, geriau išduoti įgaliojimą dukros vardu. Jis pasitikėdamas savo dukra išdavė minėtą įgaliojimą. Kai V. L. jam parodė vekselius ir pasakė, kad šie vekseliai yra pasirašyti jo dukros, jis tuo patikėjo. V. L. jam pasakė, kad, kadangi jis išrašė įgaliojimą dukrai, o ji jo pagrindu pasiskolino pinigus, jis, kaip įgaliojimo davėjas privalo sugrąžinti visus pinigus. Jis teisinių žinių neturi, be to I. M. irgi patvirtino, kad dukra šiuos pinigus paėmė ir dabar šį įsiskolinimą jis privalo padengti. Dar prieš jam važiuojant susitikti su I. M. S. Z. telefonu jam pasakė, kad jo namas V. L. reikalavimu yra areštuotas antstolių ir tik sutvarkius reikalus, t. y. pasirašius visus reikiamus dokumentus V. L. nuims areštą. Tą patį jam būnant notarų biure atkartojo ir pats I. M.. Ar iš tikrųjų tuo metu buvo uždėtas areštas sodo namui ir sklypui, jis tuo metu nežinojo, jokių dokumentų jam niekas nerodė, jis pasitikėjo tuo, kas jam buvo pasakyta. Būtent ši S. Z. nurodyta aplinkybė ir nulėmė jo apsisprendimą, jis išsigando, kad viską praras ir negaus jokių pinigų. Jeigu jis būtų žinojęs, kad jokio arešto nėra uždėta, jis nieko nebūtų pasirašęs. Jie su V. L. net pasirašė susitarimą, kaip jis suprato, dėl to, kad yra panaikinami visi jo dukros ir jo V. L. naudai pasirašyti vekseliai, taip jam paaiškino I. M.. Po I. M. įtikinimų ir tokio pobūdžio paaiškinimų jis buvo įsitikinęs, jog, kadangi dukrai jis išdavė įgaliojimą, o ji prisiskolino pinigų, jis privalo dabar šias skolas padengti. V. L. notarų biure beveik visą laiką tylėjo, jam viską aiškino I. M., V. L. tik pritardavo I. M., kad jis pasirašytų dokumentus ir užtikrindavo, kad viskas bus tvarkoje.

S. M. pateikus susipažinti 2008 m. balandžio 16 d. jo ir V. L. susitarimą dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančio kodas (duomenys neskelbtini)., preliminarios sutarties, patvirtintos 2007 m. balandžio 19 d., panaikinimo, jis parodė, kad būtent šis dokumentas ir buvo pasirašytas dėl vekselių panaikinimo, taip jam paaiškino I. M., šį dokumentą jis pasirašė notarų biure, notarė jam nieko neaiškino, tik padavė pasirašyti, nors čia nurodyta, kad susitarimo tekstas balsiai perskaitytas, niekas teksto neskaitė, ar jis pats tekstą skaitė, jis neprisimena, tačiau jis nelabai nusimano dokumentuose, pasitiki notarais, tuo metu pasitikėjo ir I. M., todėl pasirašė šį dokumentą, įsitikindamas, kas šis dokumentas panaikina jo ir jo dukros skolas V. L., tik tyrimo metu jis suprato, kad šis dokumentas nieko bendro neturi su vekseliais.

2007 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį jis pamatė tik tyrimo metu, joje esantis parašas yra jo, tačiau jis ją matomai pasirašė kartu su kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis ją pasirašė, jis nežino. Parašas ant šios preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo buvo išgautas apgaule, iš V. L. jis niekada nebuvo gavęs 45 000 Lt, nurodytų šioje sutartyje ir tik tyrimo metu jis suprato, kad pasirašant 2008 m. balandžio 16 d. susitarimą kalba ėjo apie 2007 m. balandžio 19 d. sutarties, kurioje nurodyta, kad jis gavo iš V. L. 45 000 Lt, o ne apie vekselių panaikinimą. Jis su M. Š. kaip su S. įmonės atstovu pasirašė sutartį, kad pardavė pastarajam savo sodo namą ir sklypą už 300 000 Lt, jokių pinigų jis negavo, jam buvo pažadėta sumokėti 80 000 Lt. Prieš pasirašant sutartį jam buvo pasakyta, kad jis pagal vekselius skolingas 130 000 Lt, o reali namo kaina yra apie 210 000-215 000 Lt, tačiau dokumentuose, kaip pasakė M. Š., reikia nurodyti didesnę- 300 000 Lt kainą, kaip jam pasakė M. Š., tai yra jų firmos reikalai ir jis nesidomėjo, kodėl reikia nurodyti būtent tokią pinigų sumą. Be to, kai jis atėjo į notarų biurą, visi dokumentai jau buvo paruošti, kieno nurodymu jie buvo paruošti, jis nežino. Pasirašęs sutartį jis jokių pinigų negavo, nors pasirašė, kad su juo atsiskaityta. M. Š. ir I. M. jam pažadėjo kuo greičiau atiduoti pinigus. S. Z. jį užtikrino, kad šis pats atsiskaitys su V. L., sutvarkys visus reikalingus namo dokumentus, jei tokie bus reikalingi. Vėliau M. Š. jam vis atveždavo nedideles pinigų sumas, kurias jis susirašė ant popieriaus lapo ir atidavė šiuos užrašus tyrėjai. Dėl pinigų grąžinimo jis apie pusmetį bendraudavo tik su M. Š., pastarasis jam vis sakydavo, kad firma ir S. atsiskaitys, vis žadėdavo, kad pinigai bus grąžinti. Vieną kartą jis atsitiktinai, būdamas Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje, pamatė M. Š., įeinantį į ofiso patalpas. Jis suprato, kad tai yra įmonė, kur dirba M. Š. ir S. Z.. Jis paskambino M. Š. ir pasakė, kad gali ateiti į ofisą, nes žino, kur jis yra. M. Š. nustebo ir pasakė, kad šis jam nieko neskolingas, kad su juo, kaip ir buvo sutarta, turi atsiskaityti S. Z.. Tuo metu ofise buvo ir S. Z., kuris užtikrino, kad artimiausiu metu pinigus atiduos, tačiau šiuo metu pinigų neturi. Jis nuo to laiko pradėjo labai dažnai eiti į ofisą pas S. Z., eidavo ne rečiau nei kartą į dvi savaites, gal dažniau, ir S. Z. kiekvieną kartą jį užtikrindavo, kad tuoj grąžins pinigus, tačiau S. Z. vis turėjo kokią nors priežastį, dėl kurios, kaip sakydavo, šiuo metu negali grąžinti pinigų. Jis tuo metu jau buvo supratęs, kad S. Z. pinigų greičiausiai negrąžins, tačiau nieko negalėjo padaryti, tik S. Z. prašyti, kad šis grąžintų pinigus. Net prasidėjus tyrimui jis paskambino S. Z. ir pasakė, kad turi problemų. S. Z. prašė neminėti policijoje jo pavardės, savo prašymo nepaaiškino. Vėliau 2010 m. rudenį jis išsikraustė iš sodo namo, esančio Trakuose. Jis suprato, kad jis visus dokumentus pasirašė, jokių šansų atgauti savo turtą neturi, nes į teismą arba advokatą kreiptis neturi pinigų. S. Z. nuolat rodydavo kažkokius dokumentus, vis sakydavo, kad tuoj grąžins pinigus, vieną kartą net sakė, kad jo įmonės darbuotojas Girėnas laimėjo automobilį ir jiems reikia pinigų susimokėti mokesčius, todėl šiuo metu pinigų neturi, tačiau vėliau jie parduos automobilį ir su juo atsiskaitys. S. Z. nuolat susirasdavo kokią nors priežastį, jis jau buvo supratęs, kad šis net neplanuoja jam atiduoti pinigų, tačiau įrodyti to negalėjo. Tyrimo Vilniaus miesto Pirmajame policijos komisariate metu jis nurodė, kad skola V. L. yra apie 200 000 Lt, nes taip jam buvo pasakęs S. Z., šis sakė, kad iš V. L. jo dukra prisiskolino ir daugiau pinigų pagal vekselius, tačiau dėl šių pinigų jie, t. y. S. Z. ir V. L. jam pretenzijų neturi, šių vekselių jie nerodė, ar jie egzistuoja, jis net nežino.

Pateikus susipažinti 2007 m. rugsėjo 17 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad „pagal šį paprastąjį vekselį iki 2007 m. spalio 9 d. be sąlygų S. M. įsipareigoja sumokėti fiziniam asmeniui V. L. dvidešimt tūkstančių litų“, šiame vekselyje nei jo, nei V. L. parašų nėra, S. M. parodė, kad jam šis vekselis nematytas, apie pastarąjį jis nieko negali pasakyti, jis anksčiau nuodytomis aplinkybėmis per du kartus pasiskolino iš V. L. iš viso ne daugiau nei 20 000 Lt (nors tų pinigų ir nebuvo gavęs), abiem kartais jis pasirašė atskirus vekselius, todėl niekada apie tokį vekselį kalbos nėjo, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl buvo paruoštas toks vekselis, jis nežino, kodėl vekselyje nurodyta jo pavardė, jis negali paaiškinti. Jis mano, kad šį vekselį jam norėjo pateikti pasirašyti ir jis tikrai galėjo pastarąjį pasirašyti pasitikėdamas I. M. ir S. Z.. Jis klausė dukros apie vekselius, ji sakė, kad vekselius pasirašė I. M. prašymu, kadangi taip reikėjo padaryti tam, kad I. M. galėtų įsigyti kažkokį namą Maišiagaloje, kur šis, pasak dukros, planavo kartu su ja gyventi. Kaip dukters pasirašyti vekseliai buvo susiję su namu Maišiagaloje, jis nežino. Ji gyveno kartu su I. M., pasakojo, kad šis jai rodė namą Maišiagaloje, kur, pasak jos, planavo kartu su ja gyventi. Dukra užtikrino, kad jokių pinigų pagal vekselius ji negavo, tik pasirašė vekselius, kur šiuo metu yra šie vekseliai, jis nežino. Nors jis pasirašė civilinį ieškinį dėl to, kad jam padaryta 80 000 Lt žala, apmastęs visą situaciją jis supranta, kad jis neteko savo nekilnojamojo turto dėl gudriai sugalvoto nusikaltimo plano, mano, kad pinigai vaikščiojo „tarp savų“, jokių pinigų tam, kada gautų naujus dokumentus, net nereikėjo, dukra irgi jokių pinigų negavo. Kadangi S. Z. buvo pas jį pirmą kartą atvažiavęs kaip neva sklypo pirkėjas, jis įsitikinęs, kad pastarasis jau tuo metu turėjo planą, kaip užvaldyti jo namą ir sklypą. Šiuo metu jis tiksliai negali pasakyti, kokia žala jam padaryta, tačiau ne mažiau nei 80 000 Lt (T. 1, b. l. 77-81).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. M. pateikė 2008 m. balandžio 16 d. jo ir V. L. susitarimą dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančio kodas (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini)preliminarios sutarties panaikinimo, 2008 m. balandžio 16 d. jo ir M. Š. pirkimo- pardavimo sutartį, kurios 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas ir pastatas parduodami už 300 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš pasirašant sutartį (T. 1, b. l. 59-68).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. papildomai parodė, kad apie sklypo ir sodo namo, esančių kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes daug papasakoti negali, kadangi nuo šio sklypo ir jame esančio namo pardavimo praėjo aštuoneri metai, jis daug ko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-2011 metais jis davė išsamius parodymus dėl minėto sklypo ir namo pardavimo aplinkybių, taigi jis prašo laikytis jo anksčiau duotų parodymų, kadangi jie buvo išsamūs ir teisingi. Šiai dienai į daugelį klausimų jis negali atsakyti, kadangi neprisimena. Kiek jis prisimena, su I. M. jį supažindino jo dukra E. M.. Kadangi tuo metu jis jau norėjo parduoti namą, pokalbio metu jis papasakojo apie tai I. M., kuris pasakė, kad kaip tik užsiiminėja nekilnojamojo turto pirkimu- pardavimu ir galėtų jam padėti. Kadangi namo ir sklypo dokumentai buvo seni, jų nesutvarkius jis negalėtų parduoti namo, pradžiai reikėjo sutvarkyti šiuos dokumentus. Dokumentų tvarkymui pinigų jis neturėjo ir apie tai pasakė I. M., kuris pasiūlė pasiskolinti pinigus išV., kurio pavardės jis neprisimena. Iki tolV. jis nepažinojo. Susitikus su Valdemaru mieste, Žirmūnuose, šalia buvusio restorano „Šaltinėlis“, pastarasis perdavė jam pinigus, 1 000 Lt, nieko neklausdamas. Gavęs pinigus jis pasirašė pakvitavimą, kad gavo iš V. pinigus. Susitikimo metu dalyvavo ir I.. Iš V. gautus pinigus jis atidavė I. M. tą pačią dieną, kur būtent perdavė pinigus, jis neprisimena. Pinigus I. M. jis atidavė dokumentų sutvarkymui. Ar pastarasis iš tikrųjų tvarkė dokumentus, jis nežino. I. M. sakė ir įtikinėjo jį, kad dokumentus tvarko ir greitai viską sutvarkys. Kiek kartų jis skolinosi pinigus iš V., jis neprisimena. Apytiksliai iš V. jis pasiskolino apie 40 000 Lt, tačiau tiksliai jis neprisimena. Kiekvieną kartą gavus pinigus iš V. jis pasirašinėjo V., kad pinigus gavo, taip pat kiekvieną kartą gaunant iš V. pinigus dalyvavo I. M.. Visus pinigus, gautus iš V., jis atidavė I. M. tam, kad pastarasis galėtų sutvarkyti namo ir sklypo dokumentus, nes, pasak jų, pinigų vis neužtekdavo. Jis neprisimena, kada, pas jį atvažiavo I. M. ir pasakė, kad yra namo pirkėjas, kuris sumokės jo skolą V., po to atsiskaitys su juo. Tą pačią dieną jie kartu su I. M. nuvažiavo į notarų biurą, esantį Vilniuje, adreso tiksliai jis neprisimena, priešais buvusį „Pergalės“ kino teatrą. Notarų biure jau laukė M., kurio pavardės jis neprisimena, paaiškėjo, kad pastarasis buvo namo bei sklypo pirkėjas, ir V.. Daugiau notarų biure nieko nebuvo, išskyrus notares. Visi dokumentai jau buvo paruošti. Pakeliui į notarų biurą I. M. jam papasakojo, kad jo dukra taip pat yra įsiskolinusi V., kokią sumą, jis neprisimena. I. M. paaiškino, kad pirkėjas, kuris įsigis namą su sklypu, pilnai atsiskaitys su Valdemaru, t. y. kad pirkėjas apmokės jo ir jo dukros skolą, kokią sumą, I. M. nesakė, o likusius pinigus kitą dieną pirkėjas perves į jo banko sąskaitą. Notarų biure į notarės kabinetą užėjo jis kartu su V. ir M., I. M. liko laukti priimamajame. Notarės kabinete jis iš pradžių pasirašė ant dokumentų, kurių pavadinimo jis neprisimena, kiek prisimena, notarė paaiškino, jog pasirašius šiuos dokumentus nebelieka jo ir jo dukros įsiskolinimo V.. Pasirašius dokumentus V. grąžino jam pakvitavimus, kuriuos jis pasirašė gaudamas iš V. pinigus. Jo dukros pakvitavimų, įrodančių jos įsiskolinimą V., jis iš V. negavo ir nematė. Kokia tiksliai buvo įsiskolinimo suma, jis neprisimena. Po to jis pasirašė ant namo ir sklypo pirkimo- pardavimo sutarties, pagal kurią namą ir sklypą įgijo M.. Kokia tiksliai suma buvo nurodyta sutartyje, jis neprisimena, prisimena, kad virš 300 000 Lt. M. pasakė, kad į šį skaičių jis nekreiptų dėmesio, pasakė, kad asmeniškai jam iš šios sumos liko 80 000 Lt ir kad šiuos pinigus perves į jo banko sąskaitą kitą dieną. Pinigų jis taip ir negavo. Jis tiksliai neprisimena, bet mano, kad tą pačią ar kitą dieną I. M. nuvežė jį pas S., kurio pavardės jis neprisimena, į ofisą, esantį šalia Simono Konarskio gėlių turgelio, kur supažindino jį su S. ir pasakė, kad nuo šiol S. tvarkys toliau namo ir sklypo pardavimą, t. y. kad dabar pastarasis atsiskaitys su juo už namą ir sklypą, nes šis yra jų šefas. Po to I. M. dingo. Jis I. M. ieškojo, tačiau rasti nepavyko. Kaip jis parodė ankstesnių apklausų metu, toliau dėl atsiskaitymo jis bendravo su S.. Ar už jo atiduotus I. M. pinigus namo dokumentų sutvarkymui I. M. sutvarkė šiuos dokumentus, jis nežino. Iš žadėtos jam sumos, kurią turėjo gauti už namo ir sklypo pardavimą, jis turėjo atsiskaityti su namo pirkėja, varduA., kuri buvo sumokėjusi 10 000 Lt avansą. Šiuos pinigus jis taip pat atidavė I. M. (T. 1, b. l. 34-38).

Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad jis buvo teistas dėl šios nusikalstamos veikos, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis sutinka duoti parodymus. Kaltinamąjį I. M. jis yra matęs kelis kartus S. Z. ofise. Su I. M. jis nelabai bendravo, neturėjo bendrų reikalų, bendrų sandorių su I. M. jis neprisimena. Kažkada jis dirbo brokeriu, ateidavo į S. Z. ofisą, kažką pasiūlydavo, kartais jis konsultuodavosi. Jis turėdavo žinių apie nekilnojamąjį turtą- kainos, vieta, žemės vertė. S. Z. turėjo priėjimą prie VĮ Registrų centro duomenų. Jis prieš 8-10 metų skolino pinigų S. Z.. Jis dėjo pinigus į vystymo fondą, kad vėliau gautų dividendus, bet nieko jis negavo. Jis investavo į S. Z. įmonę, kurios pavadinimo jis neprisimena. Dokumentai turi būti. Retkarčiais jis paskolindavo pinigų fiziniams asmenims. I. M. pinigų jis neskolino. Iš S. M. jis norėjo pirkti žemės sklypą. Jis davė pinigų kaip avansą. Jis avanso sumos neprisimena. Avansą jis davė gal ofise, o gal pas S. M. sode. Buvo tik S. M.. Jis pinigus padavė į S. M. rankas, buvo pakvitavimas. Jis ruošėsi pirkti S. M. sodo sklypą, kurio kainos jis neprisimena, reikia žiūrėti dokumentus, kiek jis prisimena, kaina buvo didelė. Su S. M. jis bendravo ofise, bet daugiau pas pastarąjį sode. S. M. buvo kažkieno draugas ar pažįstamas. Sodo sklypą jis pirko už 90-100 tūkstančių Lt, turi būti dokumentai. Pas notarą buvo jis, S. M. ir notaras. Greičiausiai jis pirko sodo sklypą, po to pardavė, nes krito kainos. Kadangi S. M. neturėjo banko sąskaitos, jis pastarajam sumokėjo grynais pinigais. Jis paveldėjo mamos turtą, kurį jis įkeitė bankui ir paėmė grynus pinigus. Turtą bankui jis įkeitė už 300-400 tūkstančių Lt. Visko gerai jis neprisimena, nes buvo seniai. Be to jis patyrė traumą, jam labai pablogėjo atmintis. Atrodo jis pirko S. M. sodo sklypą, mokėjo pinigus. S. M. dukrai pinigų jis neskolino, bet matė dukrą S. M. sode. Su S. M. jis susipažino per S. Z.. Sodo sklype, kurį jis nusipirko iš S. M., jis nieko nedarė. Jis seniai ten buvo. Sodo sklypą jis pardavė, bet neprisimena, kam. Jis buvo Černobilyje, 2016 metais patyrė galvos traumą, sutriko atmintis. Jis gydosi pas psichiatrą, diagnozės neprisimena.

P. V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 115-118), pastarasis parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Jis pinigus gavo iš banko, turėjo 100-200 tūkstančių Lt santaupų ir beveik viską jis atidavė S.. Jis tikėjosi už tai ką nors gauti. Nekilnojamasis turtas tada kainavo daug. Ofise jis sutiko S. M. ir I. M.. S. M. jis jau žinojo anksčiau. Ofise S. M. turėjo kažkokių reikalų. Betarpiškai jo ir S. M. nepažindino, gal ne taip išvertė. S. M. pinigus jis perdavė mieste, jis neatsimena, kurioje vietoje. Jis neprisimena, ar S. M. buvo vienas, ar su I. M.. Jeigu I. M. buvo, tai matė, bet pinigus jis padavė S. M.. Tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo geros, po to krito, todėl jis persigalvojo bei norėjo grąžinti pinigus. Praėjo gal metai nuo sutarties pasirašymo iki pinigų perdavimo. Buvo galima parduoti už 90 tūkstančių Lt. Sodo sklypą jis pirko tam, kad užsidirbtų. M. Š. jis pažįsta, pastarasis būdavo pas S. Z.. Jokio sutarties pavyzdžio dėl S. M. namo jis niekam nedavė. I. M. neturėjo tiek pinigų, kad galėtų nupirkti minėtą sodo sklypą. Jis niekada su I. M. nebendravo. Kai pas jį atėjo daryti kratos, pareikalavo dokumentų, susijusių su S. Z., bet paėmė daugiau dokumentų. Kai kurių dokumentų neturėjo teisės imti. Jis pateikė su S. Z. susijusius dokumentus, buvo vekseliai, kai kurie žemės dokumentai, dėl kurių S. Z. prašė pažiūrėti, kai su pastaruoju jis konsultavosi. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai iš esmės yra teisingi, bet kai kas neatitinka tikrovės. Apie preliminarią sutartį jis neturi supratimo. 80 tūkstančių Lt jis iš S. Z. neatgavo. Jis ėmė kreditą, kad vėl paskolintų, tikėjosi gauti procentų. Su S. M. jis buvo pas notarą. Jis formino to sklypo pirkimo- pardavimo sutartį. Dalyvavo jis, S. M. ir notaras. I. M., S. Z., M. Š. tikrai nebuvo. M. Š. dalyvavo parduodant namą. Parduodant namą buvo jis, M. Š. ir notaras. Ten maža patalpa, niekas už durų nelaukė. Kai jis buvo su S. M. pas notarą, niekas nelaukė. Dėl S. M. sodo sklypo pas notarą jis buvo pirkimo- pardavimo ir pardavimo metu.

Pagarsinus 2008 m. balandžio 16 d. susitarimą tarp S. M. ir V. L. (T. 3, b. l. 100), pastarasis parodė, kad jeigu yra jo parašas, reiškia, susitarimas buvo. I. M. pasirašant šį susitarimą nedalyvavo.

Pagarsinus 2007 m. balandžio 19 d. preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo (T. 3, b. l. 102-103), pastarasis parodė, kad šioje sutartyje parašyta, per kiek laiko jis privalėjo nupirkti sodo sklypą. Dabar jis neprisimena, nes praėjo 10 metų. Buvo sudaryta sutartis dėl pirkimo ir jis ketino pirkti. Kokie veiksmai buvo atlikti, jis neprisimena. Sutartyje turėjo būti nurodytas terminas. Iki spalio 19 d. sutartis nebuvo sudaryta, jeigu nėra dokumentų. Jis nežino, kodėl nesudaryta sutartis. Užregistruota sutartis Registrų centre ir viskas, be savininko žinios neįmanoma parduoti. Su S. M. jis bendravo, reikia pastarojo klausti, kodėl nesudaryta sutartis. Priežastys buvo, bet jis neprisimena jų. Notarė tikrino dokumentus, atrodo, kad viskas buvo tvarkinga. Preliminari sutartis pasirašoma be notaro. Dokumentus jis tikrino iki 2007 m. balandžio 17 d. Viskas buvo tvarkoje. S. M. davė dokumentus, jis patikrino ir grąžino. Dokumentai buvo tvarkingi. Jį domino planai, žemė. E. M. pinigų nesiskolino. S. M. jam neskolingas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad S. Z. jis pažįsta maždaug 4-5 metus. Jam reikėjo susirasti žmogų, kuris galėtų paaiškinti tuometinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją. Jis rado pastarojo telefono numerį laikraštyje „Alio reklama“, skelbime buvo nurodyta, kad S. Z. užsiiminėja nekilnojamuoju turtu. Jis paskambino nurodytu numeriu, jie bendravo. Maždaug po metų jie susitiko, S. Z. pasiskolino iš jo 80 000 Lt ir parašė jam vekselį 80 000 Lt sumai, o kaip užstatą pasiūlė butą, esantį kodas (duomenys neskelbtini). Butas tuo metu priklausė S. Z. seseriai D.. Ji žinojo apie tai, kad butas buvo jam įkeistas, kadangi pati pasirašinėjo visus įkeitimo dokumentus. Tuo metu, kai butas buvo įkeistas, bute gyveno kažkoks žmogus, kurio jis nematė, apie tai jam pasakė pats S. Z.. Jis pareiškė norą apžiūrėti butą, o S. Z. jam pasakė, kad bute gyvena žmogus ir geriau pastarojo netrukdyti, tačiau jeigu kils būtinybė atlaisvinti butą, S. Z. minėtam žmogui suteiks kitą gyvenamąjį plotą. Pinigų S. Z. negrąžino. Maždaug po dviejų metų jis pradėjo reikalauti iš S. Z., kad pinigai būtu jam grąžinti arba S. Z. perrašytų minėtą butą jo vardu. S. Z. perrašė butą. Butas buvo tuščias, bute niekas negyveno, tačiau už komunalinės paslaugas buvo susikaupusi didelė skola. Jis apmokėjo skolą, sutvarkė butą ir vėliau pardavė minėtą butą arba pakeitė butą į kitą butą, jis neatsimena. Maždaug tuo pačiu laiku S. Z. pasiskolino iš jo apie 80 000 Lt, kiek tiksliai, jis neatsimena. S. Z. vėl parašė vekselį minėtai sumai, kaip užstatą S. Z. pasiūlė butą, esantį kodas (duomenys neskelbtini). Butas tuo metu priklausė S. Z.. Pinigų S. Z. jam negrąžino, ir jis, turėdamas vekselį, kreipėsi į hipoteką. Butas buvo parduotas iš varžytinių ir jis atgavo savo pinigus. S. Z. iš viso jis paskolino apie 500 000- 700 000 Lt. Visai sumai vekselių jis neturi. Pinigus jis gavo banke paėmęs kreditą. Pinigų S. Z. jam negrąžino. Jis tikėjosi, kad S. Z. grąžins jam skolą, todėl nesikreipė į policiją. Daugiau jokio nekilnojamojo turto iš S. Z. jis negavo. Su S. M. jį supažindino I. M.. Su I. M. jis susipažino per bendrus pažįstamus, kokius, neatsimena. I. M. bendravo su S. M. dukra. Vieną kartą I. M. paprašė jo paskolinti S. M., I. M. žodžiais- būsimam uošviui, 10 000 Lt ir paaiškino, kad jis su S. M. dukra, kurios vardo jis nežino, nori parduoti S. M. priklausantį namą, esantį Grigiškėse, kur tiksliai, jis nežino. Jie kartu su I. M. nuvažiavo apžiūrėti namą ir žemės sklypą. Name buvo S. M.. Jis apžiūrėjo namą, susitarė su Sigitu, kad sutartu laiku susitiks mieste, kur tiksliai, jis neatsimena, ir jis perduos S. M. pinigus. Pinigus S. M. jis perdavė pastarojo automobilyje, kartu su S. M. buvo ir I. M.. Perduodamas pinigus S. M. pastarajam jis pateikė pasirašyti vekselį 10 000 Lt sumai. Pinigų perdavimo faktą S. M. matė I. M., kuris paprašė leisti perskaičiuoti pinigus, tačiau jis atsisakė ir perdavė pinigus S. M. į rankas, paėmė vekselį ir jie išsiskyrė. Kam buvo reikalingi pinigai, S. M. nesakė. Po kurio laiko jam paskambino S. M., kuris pasakė, kad nori parduoti minėtą namą. Jie sutarė, kad namą jam S. M. parduos už 45 000 Lt. Jo prašymu jo dukra iš interneto atspausdino jam preliminarios pirkimo- pardavimo sutarties pavyzdį. Jie susitarė su S. M., kad susitiks mieste. S. M. kartu su I. M. atvažiavo sutartu laiku, jie atvažiavo dideliu raudonos spalvos džipu. Jis perdavė S. M. 35 000 Lt, pasirašė preliminarią namo pirkimo- pardavimo sutartį. Kadangi minėtas namas jam nebuvo reikalingas, jis persigalvojo namą pirkti ir apie tai pasakė I. M.. Tuomet S. Z. pasiūlė jam perimti minėtą namą. S. Z. pasiūlė grąžinti jam visus pinigus ir sumokėti dvigubai daugiau, t. y. 90 000 Lt. Jis sutiko, kodėl jam buvo pasiūlyta tokia didelė suma, jis nežino. Jie susitarė su S. Z., kad pas notarą atvažiuos M. Š., kuris išrašys jam vekselį 90 000 Lt sumai, o per 2-3 mėnesius M. Š. grąžins jam pinigus. Jis pasirašė susitarimą su S. M. apie tai, kad pastarasis jam neskolingas, ir jis paliko notarų biurą. Vėliau, maždaug po metų I. M. paprašė jo pateikti jam preliminarios sutarties pavyzdį. I. M. paaiškino su S. M. turintis namo pirkėją, jie parduos namą, grąžins jam 90 000 Lt, kuriuos jam buvo skolingas M. Š., kam atiteks likusi suma, jis neklausė. Jis pateikė I. M. sutarties pavyzdį, daugiau I. M. jis nematė. S. M. jis taip pat daugiau nebuvo sutikęs. Dalis dokumentų, kurie iš jo buvo paimti kratos metu, priklauso S. Z., kuris paprašė jo pasaugoti dalį dokumentų. Jis sutiko, kadangi jam tai buvo kaip garantas, kad dalis pinigų, kuriuos S. Z. jam buvo skolingas, bus grąžinti (T. 3, b. l. 115-118).

Teisiamojo posėdžio metu S. Z. parodė, kad jis pažįsta I. M., juos siejo piniginiai reikalai. I. M. atvažiuodavo pas jį į ofisą, skolindavosi pinigų. Kažkokios senos skolos liko, tačiau nieko blogo apie I. M. pasakyti jis negali. Jis bendravo su I. M. nuo 2006 iki 2009 metų. Kiek jis žinojo, I. M. išvažiavo dirbti į užsienį ir jų santykiai nutrūko. I. M. skolino iki 20 000 Lt po 2, 3, 5 tūkstančius Lt. I. M. padėdavo žmonėms privatizuoti žemę. Kiek jis žino, I. M. padėjo žmogui privatizuoti žemę, o jis padengė visus mokėjimus. Jis I. M. suteikė paskolą, I. M. suteikė kitam žmogui ir tas žmogus negrąžino. Tada I. M. nesugebėjo grąžinti jam. Pas jį daug kas atvažiuodavo į ofisą. Jo niekas su I. M. nesiejo. Pastarasis du kartus į savaitę atvažiuodavo, pabūdavo valandą, kavos, arbatos išgerdavo, jam padėdavo. Tarp jų buvo draugiški, normalūs santykiai. Dabar jis jau pažįsta S. M.. Jis susipažino su pastaruoju po poros mėnesių, kai buvo įsigytas namas su žemės sklypu. I. M. atvažiavo su asmeniu, kuris turėjo savo tėvo įgaliojimą. Tas asmuo buvo S. M. dukra. Pastaroji atvažiavo pas jį pasiskolinti pinigų, jie išsiaiškino, kad yra nesutvarkyti kažkokie dokumentai ir dokumentų sutvarkymui reikia pinigų. Suma buvo apie 20 000 Lt. Tuo metu tie pinigai jam buvo ne pinigai, taigi jis paskolino šiuos pinigus E. M.. S. M. dukros vardu buvo išrašytas vekselis, vekselio gavėjas buvo D. J.. Pastarasis buvo jo kompanionas. Jis kartu su D. J. formino piniginius santykius pagal savo galimybes bendrauti. Jis nematė perspektyvos po to vykdyti išieškojimus, tai vekselį jis įformino D. J. vardu. Pinigai buvo jo. Paskolas jis formindavo ir savo vardu. Tuo atveju formino jis taip todėl, kad jeigu reikėtų vykdyti išieškojimą, D. J. galėtų važinėti, o jam nereikėtų. Žadėjo sumokėti kokį tūkstantį grąžinant pinigus. Tūkstantis nebuvo niekur įrašytas. Buvo pasitikėjimas, nebijojo jis. Jis negali pasakyti, kad būtų verkęs, jeigu būtų prarasta tokia suma. Po kurio laiko pas jį atsirado V. L. ir D. D.. V. L. pasakė, kad yra davęs šeimininkui 60 000 Lt. Jis parodė savo vekselį, kad E. M. buvo duota 20 000 Lt. V. L. pasakė, kad tą namą finansuoja davęs pinigus ir jeigu jis nori, jis gali tą namą nupirkti. Jis pasiūlė nusipirkti minėtą namą už 120 000 Lt. I. M. nebuvo. Jam pasiūlė nupirkti namą su sąlyga, kad jis sumokės S. M. 60 000 Lt, o S. M. įsipareigojimą perrašys ant jo. Tokiu būdu buvo įformintas sandoris. Į sandorio sudarymą nuvyko M. Š., kuris nupirko objektą, sumokėjo S. M. 60 000 Lt, V. L. perrašė ant M. Š. vekselį 60 000 Lt sumai. Taip jis įgijo namą ir liko V. L. 60 000 Lt skoloje. Kaip buvo dalinami pinigai, jam nebuvo įdomu. Tas pirkimas buvo investicija. Po to jis tą namą įkeitė ir neskubėjo pardavinėti, buvo leista šeimininkui ten gyventi iki to laiko, kada jau realiai prireiks S. M. iškeldinti. Jis nesupranta, kodėl pirkimas turėjo būti jo vardu. Pinigai buvo jo. Jis nekilnojamąjį turtą pirko daugybės žmonių vardu. Jis savo vardu turėjo kitų objektų, kam jam apsunkinti gyvenimą ir dirbti su visais objektais. Jis siekė viską daryti pagal įstatymą, o įstatymas to ir nedraudžia. Nuo 2000 m. jis dažnai pirko nekilnojamąjį turtą, tuo metu buvo nemaži ribojimai ir tuose pirkimuose dalyvavo visa jo šeima. Tuo metu įstatymas neleisdavo pirkti ir pardavinėti vienam ir tam pačiam asmeniui, tokiu atveju būtų buvę kažkokie mokesčiai. Jis taip buvo konsultuotas Mokesčių inspekcijoje ir tokiu būdu nereikėjo mokėti mokesčių. V. L. buvo davęs pinigus ir buvo sudaręs preliminarią sutartį, kuri buvo registruota kadastre ir niekas negalėjo įsigyti turto be tos sutarties panaikinimo, taigi buvo sutarta taip, kaip jis minėjo- jis sutiko su V. L. pasiūlymu. V. L. buvo svarbiau gauti palūkanas, negu atgauti pinigus. M. Š. nuvyko pas notarą ir nupirko namą, sumokėjo šeimininkui pinigus, tarpusavyje surašė pakvitavimą. Jis nežino, kas dar važiavo pas notarą. Galėjo važiuoti G. B., kadangi save laikė juristu ir bendraudavo su notarais. Jis bendravo su notare V. Š.. Jam atrodo, kad toje kontoroje viskas buvo daryta. V. L. irgi darė visus sandorius pas V. Š.. V. L. pakvietė į kontorą su sąlyga, kad sumokės 60 000 Lt S. M.. M. Š. nuvažiavo ir sudarė sandorį. Jis pinigus davė M. Š.. Pinigai buvo jo. M. Š. turėjo vekselį, jis pastarajam buvo skolingas, todėl ir jam ir M. Š. nereikėjo nieko pasirašinėti. Jis davė M. Š. pinigus, kad šis sumokėtų namo pardavėjui, pastarasis taip ir padarė. Tai įrodo aplinkybė, kad buvo panaikintas apribojimas. Sumokėdami minimus 60 000 Lt jie dar priėmė 60 000 Lt įsipareigojimą. Kitas dalykas, sutartis buvo sudaryta 300 000 Lt sumai, nes buvo kainų augimas ir visi tikėjosi, kad po dvejų metų tas turtas bus du kartus brangesnis ir jie galės parodyti sandorį vertintojams, kurie įvertins objektą brangiau ir bankas kaip visada suteiks 75 procentus turto vertės kreditą. Tokiu būdu jis planavo gauti virš 200 000 Lt finansavimą už tą objektą, bet pradėjęs vaikščioti po bankus jis pamatė, kad nieko gero nėra, rado fizinį asmenį, kuris davė kreditą už tą objektą. Po to jis negalėjo kredito išmokėti. Prasidėjo griuvimas, kreditai pradėjo kristi. Pas jį 5-6 žmonės turėjo didelius kreditus ir nesugebėjo kreditų mokėti, teko viską pardavinėti iš varžytinių. Turtas buvo parduotas berods už 60 000 Lt. Antstoliai pardavė turtą. Buvo toks pažįstamas S. B., kuriam jis pasiūlė įsigyti turtą iš varžytinių ir po to parduoti, bet S. B. atsisakė. Jų pokalbį girdėjo A. M., su kuriuo jie buvo draugai. A. M. labai norėjo įsigyti sodą ir būtent toje vietoje, nes kažkur greta gyveno pastarojo bičiulis. A. M. pažiūrėjo visus dokumentus ir nusipirko namą iš varžytinių. Jis tame nedalyvavo.

Pagarsinus S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 13-16), pastarasis parodė, kad V. L. ir D. D. pasiūlė įsigyti namą. S. M. jis pinigų neskolino, o duodavo. S. M. pas jį atvažiuodavo, jam grasindavo, kad pastarąjį kviečia į ekonominę policiją. S. M. jam rodydavo kažkokius telefonus, kad skambino iš policijos, liepė atvažiuoti, parašyti pareiškimus. Pas jį važiuodavo D. D., kuris jo byloje ne paskutinis žmogus, tačiau posėdžiuose nedalyvauja, prisidengia liga. D. D. buvo didelis bičiulis tų veikėjų iš ekonominės policijos, kurie su D. D. pagalba jį reketavo, siūlė sumokėti pinigus ir žadėjo ekonominėje policijoje viską sutvarkyti. Jis supranta, kad D. D. su V. L. kažkokiu būdu dalino tuos pinigus, kuriuos gavo S. M.. Daro jis tokią prielaidą, kad jeigu jie atiduoda, o V. L. panaikina įsipareigojimą ir perrašo jam, tie pinigai, kuriuos jis sumokėjo savininkui, turbūt nukeliavo pas V. L.. Išeina taip, kad realiai tas žmogus galėjo ir negauti pinigų. Jis žino, kad D. D. dalyvavo. Čia gal buvo tokie grasinimai S. M., kad pastarasis važiuotų pas jį. Jam nebuvo sunku S. M. duoti 20, 40 Lt. S. M. nedažnai važiuodavo- kartą, du kartus per savaitę. Jis S. M. geranoriškai duodavo pinigus, nes pastarasis grasino. Jis S. M. tuo metu davė pinigus, nes jam buvo gaila. D. D. norėjo paimti pinigus iš jo. Jis turėjo pinigų ir duodavo S. M., kai šis prašydavo. Žmogus paprašė, nes buvo blogai. Tačiau nėra įrodymų, kad S. M. jis atvežė alkoholio, jog S. M. apsvaigtų. Šiuos parodymus patvirtina, jie yra teisingi.

Pagarsinus S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 21-22, 23-24), pastarasis parodė, kad jis patvirtina savo parodymus. M. Š. mokėjo. Grynais pinigais jis davė M. Š.. Jis nepamena, kiek E. M. prašė paskolinti pinigų. Pastaroji atvažiavo su I. M., paaiškino jam, kad pinigai reikalingi sutvarkyti namą. Paskolino jis pinigus terminuotam laikui, nepamena jis termino. Paprastai jis duodavo pinigus tam tikram laikui. Jis buvo nuvažiavęs į S. M. sklypą po pastarojo įsigijimo. S. M. buvo skolingas V. L. turbūt daugiau nei 10 000 Lt. V. L. duodavo pinigus tik už nekilnojamąjį turtą, taigi, jeigu S. M. buvo skolingas V. L., pastarajam buvo kažkas įkeista. Jis nebandė atgauti pinigų iš E. M.. Jam nežinoma apie S. M. ir I. M. piniginius santykius. Jis nederino namo pardavimo sąlygų su S. M.. Kai egzistuoja toks, kaip V. L., jis per jaunas kištis į pastarojo reikalus. V. L. buvo įtakingas. V. L. pasakė sąlygas ir viskas. V. L. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią pastarasis pirko iš S. M.. V. L. sumokėjo 60 000 Lt ir pirko bei perleido turtą už tas pačias sąlygas. Tai buvo V. L. sudarytas sandoris. Jam pasakė, kad suderino 120 000 Lt kainą už S. M. sodą, o jis sumokėjo 60 000 Lt. S. M. turėjo savo atstovus D. D. ir V. L.. Jis ir M. Š. atvežė pinigus, sumokėjo. D. D. ir V. L. atvažiavo be S. M., jis S. M. nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. parodė, kad S. M. jis pažįsta nuo to laiko, kai jis pardavė M. Š. sodo sklypą su namu. Apie metus laiko iki S. M. parduodant sodo sklypą M. Š., į biurą, esantį kodas (duomenys neskelbtini), atvyko S. M. dukra, kurios vardo ir pavardės jis neprisimena, kuri turėjo S. M. išduotą įgaliojimą parduoti pastarajam priklausantį sodo sklypą su pastatu, esantį Trakų r., Valų kaime. Kartu su ja buvo atvykęs I. M.. I. M. jis pažinojo anksčiau, pastarasis iš jo skolinosi pinigus. S. M. dukra taip pat norėjo pasiskolinti iš jo pinigus, kurie buvo reikalingi jai sutvarkyti parduodamo namo dokumentus. Jo kompanionas D. J. pagal paprastąjį vekselį paskolino jai 20 000 ar 40 000 Lt. S. M. dukra ir I. M. gavę pinigus pradėjo slapstytis ir, kiek jam žinoma, pinigų negrąžino iki šiol. S. M. priklausantį sodo sklypą su pastatu, esantį kodas (duomenys neskelbtini), jiems su M. Š. kažkas pasiūlė įsigyti, kas, jis neprisimena. M. Š. minėtas sodo sklypas su namu patiko, M. Š. važiavo šį namą apžiūrėti ir nusprendė pirkti. Pirkimo- pardavimo klausimus M. Š. sprendė asmeniškai su S. M.. Pirmą kartą su S. M. jis susitiko praėjus pusei metų po to, kai M. Š. įsigijo šį sklypą su namu. S. M. atvažiavo pas M. Š. į ofisą, esantį kodas (duomenys neskelbtini), prašyti pinigų pragyvenimui. M. Š. pinigų S. M. nedavė, dėl kokių priežasčių, jis nežino. Nuo tada jis pradėjo bendrauti su S. M., duodavo pastarajam pinigų. Pinigus jis duodavo, nes tikėjosi, kad S. M. dukra grąžins skolą. Su S. M. jis bendraudavo mažiausiai kartą per mėnesį ir duodavo S. M. pinigų nedidelėmis sumomis po 100 ar 200 Lt, kelis kartus sumos siekdavo ir iki 1 000 Lt. Jam yra žinoma, kad S. M. buvo skolingas V. L., tačiau kokio dydžio buvo skola, jis nežino. V. L. jis pažįsta, nes pastarasis kelis kartus skolino jam pinigus. D. J. priklauso butas, esantis kodas (duomenys neskelbtini). Į šį butą jis nuvežė S. M. ir siūlė šiame bute pagyventi, tačiau S. M. atsisakė. Notarinėje kontoroje M. Š. su S. M. pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį jis nedalyvavo. Pirkėja, vardu A., kuri norėjo iš S. M. pirkti sodo sklypą su namu, jam nėra žinoma. Jis žino, kad sodo sklypas ir namas, kurį M. Š. įsigijo iš S. M., yra parduotas iš varžytinių ir šį namą įsigijo A. M.. A. M. jis pažįsta, teko kartu dirbti. Į S. M. priklausiusį sodo sklypą, esantį Valų k., Trakų r., jis su A. M. buvo nuvykęs kelis kartus po sklypo įsigijimo iš varžytinių, padėjo A. M. spręsti klausimus, susijusius su elektra ir šildymu (T. 3, b. l. 13-16).

Teisiamojo posėdžio metu V. Š. parodė, kad salėje esantys asmenys jai nėra asmeniškai pažįstami. Ji I. M. nepažįsta. V. L. ateidavo į biurą, sudarė kelis sandorius, dovanojo kažką šeimos nariams. Ji pamena, kad tvirtino sandorį, kurio viena šalis (pardavėjas) buvo S. M.. Sandoris buvo sudarytas remiantis jų valia, pateiktais dokumentais. Pardavėjo ji visada klausia, ar šis gavo pinigus. Pardavėjas patvirtino, kad gavo. Pardavėjas parašė, kad gavo atitinkamą sumą. Kadangi S. M. pareiškė, kad su juo yra atsiskaityta, sandorį ji patvirtino. Sandorio šalys buvo veiksnios, bendravo. Pardavėjas parašė, kad gavo pinigus ta kalba, kurią jis supranta. Matėsi, kad sandorio šalys tvarkingos, veiksnios. Jeigu asmuo ateina apsvaigęs, atsisakoma atlikti notarinį veiksmą. V. L. tvirtino sandorius artimiesiems, o ar tvirtino sandorius ne artimiesiems, ji nepamena. Sutartis paruošiama, kai ateina sandorio šalys. Ji nustato asmenybę, pasikviečia į kabinetą, sandorio šalys susako visas sąlygas, ji klausia, už kokią sumą parduodama, kaip atsiskaitoma ir pardavėjas, šiuo atveju S. M. pareiškė, kad su juo atsiskaitė. V. L. ir S. M. sėdėjo, laukė, kol bus atspausdinta sutartis. Tada šalys skaito sutartį, rodo dokumentus, pažymas iš Registrų centro. Šalys pasirašo, jei sutartis atitinka jų valią. Ji bendrauja tik su sandorio šalimis. Kartais ateina daugiau asmenų.

Pagarsinus V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 98-99), pastaroji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai parodė. Papildyti ji niekuo negali.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad V. L. ji pažįsta iš matymo, S. M. ir S. Z. ji nepažįsta. 2008 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo sąlygas patvirtina prie apklausos protokolo pateikti dokumentai. Kai būna atsiskaitoma grynais pinigais, ji reikalauja, kad pardavėjas savo ranka ant sutarties užrašytų, kokią pinigų sumą jis gavo. Jos pateiktuose dokumentuose toks įrašas S. M. ranka darytas yra (T. 1, b. l. 98-99).

Dokumentų pateikimo protokolu V. Š. pateikė 2008 m. balandžio 16 d. susitarimą dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančio kodas (duomenys neskelbtini) preliminarios sutarties panaikinimo, pasirašytą S. M. ir V. L. (kopija 2 lapai), 2007 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo kodas (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, esančiu kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo, pasirašytą S. M. ir V. L. (kopija 2 lapai), M. Š. asmens tapatybės kortelės kopiją (1 lapas), dokumentus, atspausdintus ant balto A4 formato popieriaus lapų (kopijos, viso 5 lapai), kurie yra surišti bei užantspauduoti antspaudu „nuorašas tikras“ Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š., 2008 m. balandžio 16 d. sutartį dėl žemės sklypo kodas (duomenys neskelbtini). su sodo pastatu, esančiu kodas (duomenys neskelbtini), pasirašytą S. M. ir M. Š. bei patvirtintą Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. (kopija 6 lapai), 2008 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo S. M. išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 2 lapai), 2008 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo S. M. išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 2 lapai), 2008 m. balandžio 15 d. išrašą iš VĮ Registrų centro (kopija 2 lapai), 2008 m. balandžio 16 d. Gyventojų registro tarnybos prie VRM išrašą apie S. M. (kopija 1 lapas), S. M. paso kopiją (1 lapas), V. L. asmens tapatybės kortelės kopiją (1 lapas), 2008 m. balandžio 15 d. sodų bendrijos „kodas (duomenys neskelbtini) pažymą dėl S. M. narystės sodų bendrijoje (kopija 1 lapas), 2003 m. gruodžio 22 d. sutartį dėl žemės sklypo kodas (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, esančiu kodas (duomenys neskelbtini). pirkimo- pardavimo, pasirašytą J. L. ir S. M. (kopija 4 lapai), 2008 m. balandžio 16 d. Gyventojų registro tarnybos prie VRM išrašą apie M. Š. (kopija 1 lapas), 2008 m. balandžio 16 d. Centrinės hipotekos įstaigos išrašą apie žemės sklypą kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 1 lapas), 2008 m. balandžio 16 d. Centrinės hipotekos įstaigos išrašą apie butą kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 1 lapas), 2008 m. balandžio 16 d. Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro dokumentų santrauką (kopija 1 lapas), 2008 m. balandžio 16 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pranešimą apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį tarp S. M. ir M. Š. (kopija 1 lapas) (T.1, b. l. 100-131).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu V. Š. pateikė 2008 m. balandžio 16 d. sodo namo ir sklypo, esančių Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutarties, pasirašytos S. M. ir M. Š., originalą, 2008 m. balandžio 16 d. susitarimo tarp S. M. ir V. L., notarinio registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini)kopiją, 2007 m. balandžio 19 d. preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, pasirašytos S. M. ir V. L., kopiją (T. 1, b. l. 136-154).

Teisiamojo posėdžio metu V. G. parodė, kad ji pažįsta I. M.. Jos dukra E. M. draugavo su I. M. prieš 10 metų. Jokių santykių tarp jos ir I. M. nebuvo. Kai I. M. su jos dukra atvykdavo pas ją pasisvečiuoti, kelis kartus ji matė I. M., kuris privažiuodavo ir jos dukrą pasiimdavo. Vieną kartą I. M. buvo pas ją namuose. Asmeninių nesutarimų tarp jos ir I. M. nėra. Su S. M. ji išsiskyrė seniai ir ji nedalyvavo S. M. gyvenime, nesidomėjo pastarojo reikalais. Sandorio metu su S. M. ji jau nebegyveno. Tame sklype ji buvo vieną kartą, kai buvo vaikų krikštynos. S. M. pasiduodavo gėrimams. Jos dukra nesiskolino pinigų niekada- kas dukrai skolins, niekas neskolina žmogui, kuris neturi net kur gyventi. Bent jau dukra jai nieko apie tai nesakė. Dabar dukra Anglijoje. Ji pasišneka su dukra per „Skype“. Dukra nežada grįžti į Lietuvą. Iš jos dukra nesiskolino pinigų. Dukra gyveno nakvynės namuose, turi keturis vaikus. Buvo sukurta istorija apie tai, kad jos dukra serga vėžiu, reikia pinigų, bet jie pinigų neturėjo, ką ji turėjo, tą atidavė. Turėjo ji auksinę grandinėlę ir tą atidavė. Tai buvo prieš 13 metų. Dukra pristatė jai kaltinamąjį. I. M. pasikvietė ją į šoną ir pasakė, kad reikia pinigų, nes dukra jos serga, kad dukrai atliekama chemoterapija, kraujo vėžys ir reikalingi pinigai. Atidavė ji auksinę grandinėlę I. M. pardavimui. Ji nežino, ar I. M. grandinėlę pardavė, to ji neklausė. Ligoninėje galiausiai ji sužinojo, kad toks žmogus negydomas. Tuo metu buvo pasakyta dukros neklausinėti, nes dukrai stresas, o ir jie patys buvo šoke, taigi neklausė dukros. Po to ji suprato, kad tai apgaulė. Po to dukros ir I. M. santykiai nutrūko. Ji nesikreipė į policiją, kad I. M. iš jos apgaule įgijo grandinėlę.

Pagarsinus V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 42-44, 96-97), pastaroji parodė, kad jos parodymai teisingi, jinai juos patvirtina. Vėliau ji paklausė savo dukters apie tą vėžį, dukra jai nieko neatsakė. Dukra buvo labai jauna ir pasidavė. Dukra šiuo metu augina vaikelį, 1,5 metukų amžiaus, grįžti į Lietuvą neketina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad ji yra E. M. mama. Jos dukra E. M. maždaug 2010 m. kovo mėn. išvažiavo gyventi į Angliją. Apie dukros santykius su jos buvusiu vyru S. M. ji nieko papasakoti negali, dukra nieko apie tai jai nepasakojo. Apie S. M. priklausančio žemės sklypo ir sodo namo, esančių kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pardavimą ji taip pat nieko pasakyti negali. I. M. ji matė kelis kartus, kai jis kartu su E. M. buvo pas ją svečiuose. Su juo ji mažai bendravo. Neužilgo dukra nutraukė visus santykius su I. M. ir ji pastarojo daugiau nebuvo sutikusi (T. 1, b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. papildomai parodė, kad vieną kartą I. M. kartu su jos dukra E. M. atvažiavo į jos namus ir papasakojo, kad Edita serga vėžiu ir gydymui reikalingi pinigai. E. M. tuo metu buvo kartu su juo, tačiau nieko nesakė, tylėjo. Kadangi ji pinigų neturėjo, ji atidavė savo auksinę grandinėlę, kuri svėrė 19 gramų, I. M., leido parduoti grandinėlę, kad nors tiek galėtų prisidėti prie dukros gydymo. Po to kartu su dabartiniu vyru ji važiavo į Santariškių klinikas, ieškojo, kur gydosi dukra, po ko sužinojo, kad istorija apie dukros ligą buvo melas. Į jos klausimus, kodėl melavo, dukra tylėjo, o su I. M. nuo to laiko ji nebendravo (T. 1, b. l. 42-45).

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad ji pažįsta I. M. maždaug nuo 2006 m. Su juo ji bendravo maždaug iki 2007 m. pabaigos. Paskutinį kartą, maždaug 2008 m., kada būtent, ji neatsimena, I. M. paskambino ir pasakė, kad jis yra Anglijoje bei pasiūlė jį įdarbinti. Iš kur jis skambino ir kuriame jis mieste, pastarasis nesakė. Tai buvo paskutinis pokalbis su I. M., nuo to laiko ji su juo nebendrauja, kur jis šiuo metu yra, ji nežino. Su jos tėvu S. M. I. M. ji supažindino maždaug 2006 m. Jos tėvas tuo metu norėjo parduoti jam priklausantį sodo namą ir sklypą, esantį Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini). Kada būtent, ji nepamena, jos akivaizdoje buvo pokalbis tarp I. M. ir jos tėvo dėl minėto namo ir sklypo pardavimo. Apie ką būtent jie kalbėjo, ji neatsimena, tačiau neužilgo I. M. jai pasakė, kad tėvas išrašys jai įgaliojimą tvarkyti dokumentus, susijusius su namo ir sklypo pardavimo. I. M. jai paaiškino, kad jeigu kartais prireiks skubiai pasirašyti kokį nors dokumentą arba gauti būtiną pažymą VĮ Registrų centre, nebereikės be naudos traukti tėvą. Pasirašyti minėtą įgaliojimą važiavo ji, jos tėvas S. M. ir I. M.. Kuriame būtent notarų biure buvo pasirašytas įgaliojimas, ji neatsimena, kas užsakė minėto įgaliojimo tekstą, ji nežino, tačiau įgaliojime buvo pabrėžta, kad ji turi teisę tik tvarkyti dokumentus be teises atlikti finansines operacijas, tai yra parduoti, įkeisti tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šio įgaliojimo ji į rankas negavo, kas būtent paėmė minėtą įgaliojimą, ji neatsimena, ji mano, kad įgaliojimas turėjo būti pas jos tėvą arba pas I. M.. Šiuo įgaliojimu ji nepasinaudojo, jokių dokumentų dėl minėto tėvui priklausančio nekilnojamojo turto ji nepasirašinėjo. Toliau jų santykiai su I. M. pablogėjo, jie pradėjo rečiau bendrauti, kaip toliau vyko jos tėvo bendravimas su I. M., ji nežino. 2009 m. vasarą ji su vaikais buvo svečiuose pas tėvą, kai pas jį atvažiavo 4 arba 5 žmonės, 3 iš jų liko prie tvoros, į kiemą nėjo, o keli kartu su tėvu apžiūrinėjo namą ir sklypą. Šiuos žmonės ji buvo mačiusi anksčiau, būdama kartu su I. M. ofise Vilniuje, kur būtent, nurodyti ji negali, šalia Seimo pastato. Ofiso direktoriumi buvo S., kurio pavardės ji nežino. Kai ji paklausė tėvą, kodėl jis bendrauja su šiais žmonėmis, tėvo sugyventinė V. R. pasakė jai, kad viskas gerai ir davė suprasti, kad ji nesikištų. S. ji kelis kartus matė būdama kartu su I. M. anksčiau minėtame ofise. Kadangi tuo metu ji su dviem vaikais gyveno motinos ir vaiko pensione, vėliau nakvynės namuose bei tuo metu stovėjo eilėje gauti socialinį bustą, S. pasiūlė jai padėti įsigyti bustą. S. jai pasakė, kad turi pažįstamą, kuris galėtų pagreitinti būsto gavimą. Jis padarė jos asmens tapatybės kortelės kopiją, paaiškino, kad jai reikės sumokėti apie 10 000 Lt, kiek būtent, ji neatsimena. Tuos pinigus, jo žodžiais, jo firma susimokės už ją, vėliau, kai ji gaus minėtą būstą, jie padės jai šį būstą parduoti, jai nupirks kitą senesnį ir prastesnį butą, o už paslaugas pasiliks skirtumą už parduotą butą. Jokio būsto ji iki šiol neturi, S. jai jokios žadėtos pagalbos nesuteikė, kodėl, ji nežino, tačiau ji iš jo jokių pinigų nesiskolino ir jokių vekselių jam nepasirašinėjo. Asmenį, vardu D. J., ji galimai iš matymo pažįsta, gal jį yra mačiusi S. ofise, tačiau iš jo ji taip pat jokių pinigų nesiskolino ir neprašė, I. M. jos taip pat niekada neprašė pasiskolinti iš ko nors pinigus. Asmenį, vardu V., kurio pavardės ji nežino, ji pažįsta, jis yra pagyvenęs, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, jį atpažinti galėtų. Ji kelis kartus matė jį, kai pastarasis buvo susitikęs su I. M.. Apie ką kalbėjo V. su I. M., ji nežino, jų pokalbių ji negirdėjo, kadangi į susitikimus jie su I. M. atvažiuodavo su pastarajam priklausančiu automobiliu, automobilis buvo raudonos spalvos, džipas, modelio nurodyti negali, pokalbiui su Valdemaru I. M. išeidavo iš automobilio. Iš V. jokių pinigų ji taip pat nesiskolino, jokių vekselių jam nepasirašinėjo. Vieną kartą jos akivaizdoje V. pasakė I. M., kad jeigu kai kas negrąžins pinigų, jį „užkas“. Kai ji paklausė I. M., ką V. turėjo omenyje, I. M. ją nuramino ir pasakė, kad viskas gerai, tai yra ne jos reikalas ir jos neliečia (T. 1, b. l. 161-163).

Teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, kad jis iš matymo pažįsta I. M.. Jokių santykių tarp jo ir I. M. nebuvo. Porą kartų galbūt jie bendravo ofise Gynėju gatvėje. Tai buvo D. J. ir S. Z. ofisas. S. Z. prašymu jis atvažiuodavo ten išdėlioti kosmetiką. Kadangi jis buvo paskolinęs pinigų, pakviesdavo kartais pabūti ofise. Veikla buvo ne tik kosmetika, vynai, kartais paprašydavo ir vyną į restoraną nuvežti. Jis S. Z. paskolino apie 100 000 eurų. Buvo išrašyti vekseliai, kad S. Z. yra jam skolingas. Iš pastarojo jis nekilnojamojo turto nepirko. Jis nepamena, kad tarpininkavo kažką perkant. Pagal dokumentus jis buvo to sodo sklypo savininkas, buvo pirkimo- pardavimo sutartis ir jis atstovavo kaip pirkėjas. Jis pirko sklypą savo vardu. S. Z. 2007- 2008 m. kovo mėnesį žinojo, kad jis ieško motinai panašaus sodo sklypo. S. Z. pasakė, kad yra sodo sklypas, kurį galima nebrangiai įsigyti. Kadangi S. Z. buvo jam skolingas, S. Z. paaiškino, kad tai gali būti kaip skolos užskaitymas. Sklypo savininkas buvo S. M.. Pastarasis buvo jau notaro biure. Pirko jis iš S. M.. Prieš tai jis su S. M. nebendravo, jokių sąlygų nederino, nesigilino. Tarp jo su S. Z. buvo pasitikėjimas. Jis nuvažiavo į notarų biurą, jam parodė dokumentus, buvo S. M.. Galbūt jis vieną kartą matė S. M. ofise. Jis nepamena, ar prieš tai buvo jis nuvažiavęs į žemės sklypą- galbūt vieną kartą jis važiavo. Jis nepamena, su kuo važiavo. Asmeniškai dėl pirkimo- pardavimo su S. M. jis nebendravo. Sąlygų su S. Z. jis nederino. Kaip jis supranta, S. Z. suderino visas sąlygas su pardavėju. Jis nežino, kokie buvo pastarųjų santykiai, bet jam pasiūlė sklypą nusipirkti. Jis turėjo pirkti už 120-130 tūkstančių Lt. Į notarų biurą jis nuvažiavo galimai su G. B.. Notarų biuras buvo Pamėnkalnio gatvėje. Jis užėjo į priimamąjį, ten buvo S. M., V. L.. Prieš pirkimą- pardavimą reikėjo pasirašyti atsiskaitymą tarp V. L. ir S. M., kad S. M. neskolingas V. L. ir kad įvyktų šis pirkimas- pardavimas jis turi su V. L. pasirašyti skolos raštelį. Šis pasirašymas turėjo būti suderintas S. Z. su V. L.. Tada buvo sudarytas sandoris su S. M.. Pas notarą buvo jis, S. M., V. L., dar keli žmonės, G. B. buvo. Jis nepamena, ar buvo I. M.. Jis negali tvirtinti, ar I. M. laukė gatvėje. Kai jis atvažiavo, S. M. jau buvo notarų biure. S. M. buvo vienas. Jis nežino, kaip S. M. išėjo, nes jis išėjo pirmas. Jis asmeniškai S. M. pinigų nemokėjo. Jam S. Z. nedavė pinigų, bet galimai galėjo duoti G. B.. Visi pinigai buvo ofise seife. Jis asmeniškai nemokėjo. Buvo susitarimas, kad jis pasirašo ir važiuoja į VĮ Registrų centrą. Jis pirko sklypą manydamas, kad turtas liks jo mamai. Pagal dokumentus jis žinojo, koks tai namas, galbūt ir važiavo pasižiūrėti, kurioje vietoje yra sklypas. Jis lyg ir matė namo nuotraukas, buvo lyg kažkoks vertinimas. Savo mamos jis neperkėlė ten gyventi, nes nepavyko. Šis turtas buvo įkeistas ir parduotas iš varžytinių. Gal 2010 m. buvo parduotas. Jis galėjo savo mamą apgyvendinti ten, bet visą laiką ten buvo S. M.. Buvo susitarimas, kad S. M. galės ten pagyventi, kol turės, kur gyventi. S. Z. dėl to tarėsi. Jis nesitarė su S. M.. S. Z. paprašė leisti S. M. pabūti, kol šis neturės savo gyvenamojo ploto. Jo mama tuo metu gyveno bute Vilniuje. Jis norėjo savo mamai nupirkti namą, nes tai galėjo būti investicija į ateitį. Jo investicija mamai. Turtas buvo įkeistas, nes žmogus, kuris žadėjo grąžinti pinigus, to nepadarė. Kiek jis žino, A. M. įsigijo per varžytines sklypą. Prieš tai A. M. jis nepažinojo. Gal iki varžytinių matė jis A. M. porą kartų pas S. Z.. V. L. jis pažįsta, pasirašinėjo skolos raštelį. Buvo skolos raštelis- S. M. skolos užskaitymas V. L.. Jis pasirašė, kad perima S. M. skolą tam, kad įvyktų sandoris, tada galėjo sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį. Jis asmeniškai įkeitė savo du butus per banką, tuos pinigus įnešė į tam tikros veiklos plėtrą. S. Z. jam pasirašinėjo vekselius, nes ėmė tuos pinigus verslui plėtoti. S. Z. šiuo metu dar nėra atsiskaitęs su juo, kiek jam buvo skolingas, tiek yra. Sutartyje sklypo kaina buvo padidinta. Jis pinigų nemokėjo. Jis nežino, ar kas nors mokėjo S. M.. Po pirkimo buvo jis nuvykęs į sklypą porą kartų. Jis negyveno tame sklype. S. M. prašė atvežti kaminą ar kažką, buvo nupirktas kaminas, nuvežtas. Sklype visada buvo S. M.. Jis įkeitė sklypą apyvartinėms lėšoms. S. M. bendravo su S. Z., minėjo, kad ten blogas kaminas, neina dūmas. Taigi jis buvo nuvažiavęs ir pristatė tą kaminą. Jis girdėjo iš S. Z., kad S. M. turėjo išvažiuoti į Ukmergę. Su S. M. jis bendravo apie tai, kad pastarasis žada išvažiuoti, buvo nustatyti kažkokie terminai. Jis nežino, kas S. M. nustatė terminus. Jis S. M. būtų leidęs gyventi iki tol, kol su juo bus atsiskaityta. Jam nebuvo labai reikalingas tas sklypas. S. Z. turėjo atsiskaityti su S. M.. Kol S. M. neišvažiavo, jam to turto nereikėjo, S. M. galėjo būti tame sklype. Jis nepamena, ar teko bendrauti su I. M. dėl S. M. turto pardavimo.

Pagarsinus M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( T. 3, b. l. 181-183), pastarasis parodė, kad 90 000 Lt vekselis turbūt buvo V. L. ir ten turėtų būti 80 000 Lt. Jis nederino tos 300 000 Lt kainos, jam tas nebuvo aktualu, bankui buvo aktualu. Galimai derino G. B., S. Z., kad formaliai parduotų už didesnę sumą sklypą. Taip daug kas daro ir mokesčius moka. Parodė jis teisingai, pastabų jis neturi.

Pagarsinus M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 184-186), pastarasis parodė, kad buvo dar toks vienas sandoris. Sandorio sudarymui tarpininkavo S. Z.. Pinigų jis nemokėjo. Pagal vekselį formaliai jis skolingas V. L., tačiau jis nežino, ar vekselis dar egzistuoja. Jis nežada V. L. grąžinti pinigų, nes pastarajam nėra skolingas. Jis mano, kad tai V. L. ir S. Z. susitarimas ir, jeigu reikės, jis vekselį protestuos. S. Z. galimai dalyvavo notarų biure kaip stebėtojas. Pas notarą buvo jis tik su S. M.. S. Z. buvo priimamajame. Jis nežino, ką S. Z. stebėjo, gal stebėjo, kaip vyksta sandoris. Jis neatsakys, ką pastarasis ten darė. Jie visi nenorėjo išvengti mokesčių. Jeigu jis parduotų, turbūt jis išvengtų mokesčių. Sumą parašė sutartyje tokią todėl, nes buvo paaiškinta, kad jeigu parduos brangiau, tada reikės mokėti mokesčius, bet jis parduoti nesiruošė. Žmogus nuomojo jo butą, tačiau nenorėjo afišuoti savo duomenų, todėl I. M. formaliai nuomojo. Jis turi tris butus Paberžės gatvėje. Parodymai užfiksuoti teisingai, pastabų jis neturi.

Pagarsinus 2011 m. rugpjūčio 11 d. akistatos tarp M. Š. ir S. Z. protokolą (T. 3, b. l. 194-197), pastarasis parodė, kad kaip jis pasakė, yra teisinga. Jis nežinojo, kiek S. M. skolingas V. L.. Dokumentuose buvo parašyta, buvo preliminari sutartis ir buvo suma. Valstybei už savo veiklą jis sumokėjo 100 000 Lt mokesčių per trejus metus. Jis nieko nepardavinėjo, jis užsiiminėjo nuoma. Savo turto jis nepardavė, visas turtas išėjo iš varžytinių. Turtą iš varžytinių nupirko ne jo pažįstami. Jis neliko S. M. skolingas 2 000 Lt. Nebuvo skolos raštelio. Jis nepamena, ar pasirašė tokį raštelį su S. M..

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad S. Z. jis pažįsta nuo 2006 m. Jis žinojo, kad S. Z. užsiima nekilnojamuoju turtu ir pastarajam jis buvo minėjęs, kad norėtų įsigyti sodo namą su sklypu. 2008 m. žiemą S. Z. pasakė, kad parduodamas sodo sklypas ir namas Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini). Į vietą jis žiūrėti nevažiavo, S. Z. savo biure, esančiame kodas (duomenys neskelbtini), jam parodė sodo namelio ir sklypo nuotraukas. Jam tiko, jie suderino, kad jis pirks namą už 130 000 Lt. Su S. Z. jie susitarė, kad už minimą sodo namelį jis atsiskaitys taip: S. Z. iš skolos, kurią buvo skolingas jam, nurašys 40 000 Lt, o 90 000 Lt jis pasirašys vekselį. Tam momentui S. Z. jam buvo skolingas apie 200 000 Lt. S. Z. pasakė, kad pats atsiskaitys su pardavėju. 2008 m. balandžio 16 d. jie nuvyko į notarinę kontorą, esančią Pamėnkalnio gatvėje, kur jų jau laukė S. M. ir V. L.. V. L. jis pirmą kartą tada ir pamatė, iki tol jis pastarojo nepažinojo. Notarinėje kontoroje jis V. L. pasirašė vekselį apie tai, kad jis V. L. skolingas 90 000 Lt, o V. L. su S. M. pasirašė susitarimą, kad neturi vienas kitam materialinių pretenzijų pagal 2007 m. balandžio 19 d. pasirašytą preliminariąją sutartį. Kokia tai buvo sutartis, jis nežino. Juos su V. L. supažindino S. Z.. 2008 m. balandžio 16 d. jis pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią jis iš S. M. įsigijo 0,054 ha žemės sklypą ir pastatą kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta kaina, kad jis perka už 300 000 Lt. Jiems atvykus dokumentai jau buvo paruošti, kodėl buvo nurodyta tokia suma, jis pasakyti negali. Su notare sutarties teksto jis nederino. Su S. M. jis net nebendravo. Jis pasitikėjo S. Z., kad šis atsiskaitys su S. M.. Jis matė, kad S. Z. bendravo su S. M., bet apie ką, jis nežino. Pasirašyti sutarties pas notarę į kabinetą užėjo atskirai iš pradžių S. M., o vėliau jis. Pasirašant sutartį S. M. nereiškė jokių pretenzijų ir jis suprato, kad S. Z. su S. M. atsiskaitęs. Kas bendravo su notare prieš pasirašant sutartį, jis nežino, tačiau kada jie su S. Z. atvažiavo į notarinę kontorą, sutartys jau buvo paruoštos. Ar V. L. su S. M. pasirašė susitarimą išrašius jam vekselį, ar jau buvo pasirašę, jis neprisimena. I. M. jis pažįsta iš matymo, matė pastarąjį kelis kartus su S. Z.. Pasirašant pirkimo pardavimo sutartį su S. M. I. M. notarinėje kontoroje jis nematė. S. Z. jo paprašė leisti S. M. dar pagyventi sodo name. Jam nebuvo būtinybės naudotis namu, todėl jis leido. S. M. jam aiškino, kad planuoja išvažiuoti gyventi į Ukmergę, bet kada tiksliai, neminėjo. Metai po pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo jis vežė S. Z. paprašytas S. M. kaminą ir tada S. M. jam paminėjo, kad S. Z. su juo neatsiskaitė pilnai, bet jis nesidomėjo ir nesigilino, kiek S. Z. turėjo sumokėti S. M. ir kiek sumokėjo. Po to jis klausė S. Z., kodėl šis neatsiskaitė su S. M., S. Z. jam atsakė, kad viską sutvarkys. Jis turėjo skolų, taigi šis sodo sklypas ir namas buvo areštuotas ir parduotas iš varžytinių. Jam įsigijus iš S. M. sklypą su namu jis pastarąjį kelis kartus matė pas S. Z. kontoroje, esančioje Jono Basanavičiaus g. 38-11, Vilniuje. S. M. bendravo su S. Z.. Kiek jis suprato iš pokalbio, S. M. pas S. Z. atvažiuodavo pinigų. S. Z. duodavo S. M. cigarečių ir pinigų, bet tai buvo nedidelės sumos- apie 100 ar 200 Lt, tai buvo apie 4 ar 5 kartus, o vieną kartą S. Z. S. M. davė apie 500 Lt, nes mirė S. M. giminaitis. Jam teko girdėti, kaip S. Z. klausė S. M., ar šis rašosi, kiek S. Z. duoda pinigų, į ką S. M. atsakė, kad rašosi (T. 3, b. l. 181-183).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. papildomai parodė, kad jis paskolino S. Z. pinigus, kurių pastarasis iki šiol negrąžino. Į klausimą, kokiu pagrindu 2006-2008 metais buvo pervedamos didelės pinigų sumos iš jam priklausančios sąskaitos į S. Z. priklausančią sąskaitą ir iš S. Z. priklausančios sąskaitos į jam priklausančią sąskaitą, jis atsakė, kad paskolindavo pinigus S. Z.. Su V. L. jį prieš pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį supažindino S. Z.. Jis pastarajam nieko neskolingas ir su pastaruoju nebendrauja. Apie namo, esančio Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo procedūrą jis papasakojo, kad ją pasirašant dalyvavo S. M. ir jis. Taip pat notarų biure tą dieną buvo V. L., S. Z.. Jis neatsimena, ar notarė klausė S. M., ar šis viską suprato ir ar su S. M. buvo atsiskaityta prieš pasirašant minėtą sutartį. 300 000 Lt suma, nurodyta pirkimo- pardavimo sutartyje, buvo nurodyta tam, kad ateičiai, turint galimybę perparduoti minėtą namą su sklypu, nereikėtų mokėti mokesčių. Pasirašant vekselį 90 000 Lt sumai jis manė, kad tokiu būdu išnyksta įsipareigojimai tarp V. L. ir S. M., tačiau apie tai, kad pasirašant vekselį jis tapo skolingas 90 000 Lt V. L., jis negalvojo. Pinigų pagal išrašytą vekselį jis nemokėjo ir nemokės. Su A. M. jis susipažino ofise, esančiame kodas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Iš ko A. M. sužinojo apie tai, kad iš varžytinių parduodamas jam priklausantis namas su sklypu, esantis kodas (duomenys neskelbtini), jis nežino. Maždaug 2009 m. rudenį A. M. priėjo prie jo ir paprašė nuvežti apžiūrėti minėtą namą su sklypu. Name kaip tik buvo S. M. ir jis perspėjo pastarąjį apie tai, kad greitai pasikeis namo savininkas, t. y. namas bus parduotas A. M.. S. M. neprieštaravo. S. M. parašė jam raštelį apie tai, kad pasižada atlaisvinti minėtą namą iki 2010 m. sausio 1 d. G. B. jis pažįsta, juos supažindino S. Z.. Galima teigti, kad G. B. dalyvauja visur- ir perkant nekilnojamąjį turtą, ir ruošiant sutartis notarų biure, ir bendraujant su pirkėjais bei pardavėjais. Jis S. Z. prašymu kelis kartus, kiek būtent, nežino, veždavo S. M. cigaretes, vyną, makaronus, pinigus, kokią sumą, jis tiksliai neatsimena, bet mano, kad kelis kartus po 100- 200 Lt (T. 3, b. l. 184-186).

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad I. M. jis nepažįsta. M. Š. jis pažįsta, su pastaruoju jis susipažino per bendrą pažįstamą S. Z.. Jie kartu dirbo, turėjo įmonę. Jis sodo sklypą nusipirko iš varžytinių. Prieš tai jis žinojo, kad sodo sklypas yra M. Š.. Sužinojo jis apie tai atsitiktinai. Pas S. Z. buvo atvykęs Valerijus ar Vladimiras, kuris gyveno Papiškėse, kur jo žmonos pusbrolis turi namą. Jie kiekvieną vasarą ten važiuodavo ir jiems labai norėjosi sodo. Jis paprašė S., kad jeigu šis sužinos apie nebrangų variantą tose vietovėse, kad pasakytų jam. Po kurio laiko S. Z. paklausė, ar jis žino, kad M. Š. turi sodą ir dabar ten važiuoja. Jie nuvažiavo kartu. Taip pirmą kartą jis pateko į tą sodą ir jam labai patiko. Po to jis išgirdo, kaip M. Š. kalba telefonu ir kažkoks žmogus reikalauja grąžinti pinigus pagal kažkokią sutartį. Paaiškėjo, kad tas sodas įkeistas, uždėtas areštas, sutartis baigiasi. Jis pradėjo domėtis. Jis paklausė M. Š., šis pasakė, kad turto neparduoda, kad laiko sau ir šeimai, pastarajam labai patinka sodas. Jis pradėjo pats domėtis. Paaiškėjo, kad M. Š. negrąžino pinigų. Jis nepamena, kaip tas išlindo. Tas žmogus inicijavo pardavimą. Jis nuvyko pas antstolius ir nusipirko sklypą. Jis gyvena Vilniuje, bet vasarą gyvena sode. Sodo sklypą jis pirko už 60 000 Lt. Dalyvavo kažkas varžytinėse. Kai jis nusipirko sodą, ten gyveno S. M., buvęs šeimininkas. Su S. M. jis nebendravo- kalbėjo, bet šiaip bendravimo nebuvo. Jis nusipirko sodo sklypą žiemą, iki vasaros S. M. gyveno, nes gerai, kad kažkas prižiūrėjo turtą, o pavasarį, vasarą jis paprašė S. M. išvažiuoti. S. M. pasakė, kad važiuoja į Ukmergę pas žmonos artimuosius. S. M. nieko nesakė jam apie skolas. Apie skolas S. M. sakė jau po to, kai prasidėjo teismai. Jis nežino, kiek laiko sklypas buvo M. Š. nuosavybė. M. Š. nesinaudojo tuo sklypu, ten gyveno S. M.. Gal M. Š. ir sakė jam, kokią sumą liko skolingi pirkėjai, tačiau jis to nepamena. Dėl pirkimo jis bendravo tik su antstoliais. S. M. pasakė, kad liko skoloje tikrai virš 10 000 Lt.

Pagarsinus A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( T. 1, b. l. 85-87), pastarasis parodė, kad S. Z. jam skolingas apie 150 000 Lt. Kol kas jam skolos negrąžino, bet žada grąžinti. Jam paskambino energetikas ir pasakė, kad atjungs elektrą, nes yra didelė skola. S. M. pasakė, kad kai atsiskaitys, S. M. sumokės skolą. Jis sumokėjo. Jis davė M. Š. pinigus, šis sumokėjo. Tuo metu M. Š. dar buvo sodo sklypo šeimininkas. Buvo dar antra skola, jam atjungė elektrą, jis sumokėjo. Parodymai, jo duoti ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad su S. Z. jis susipažino maždaug prieš 15 metų. Pastarasis jam padėjo sutvarkyti buto dokumentus. S. Z. jam dažnai skambino, siūlė per išeigines kartu ilsėtis, veždavo jį į Trakus, kitus rajonus ir rodė žemę, kuri, pastarojo žodžiais, priklausė jam- S. Z.. Dabar jis supranta, kad S. Z. tiesiog norėjo sudaryti jam įspūdį. Kartais S. Z. prašė paskolinti pinigų. S. Z. skolinosi iš jo ne vieną kartą, žadėdamas, kad pinigus gražins už savaitės, už mėnesio ir taip toliau. S. Z. papasakojo jam apie tai, kad nori įsigyti sodo sklypą, kad M. Š. turi sodo sklypą labai geroje vietoje. Su M. Š. jį supažindino S. Z.. Vieną kartą M. Š. nuvežė jį ir parodė minėtą žemės sklypą. Sklypas jam labai patiko, tačiau kalbos apie sklypo pardavimą nebuvo. Vėliau jis sužinojo apie tai, kad M. Š. įkeitė minėtą žemės sklypą ir apie tai, kad kreditorius padavė prašymą antstoliams apie turto pardavimą iš varžytinių. Kadangi žemės sklypas jam labai patiko, jis sulaukė varžytinių ir įsigijo minėtą sklypą. Perkant sklypą jis neturėjo visos reikalingos pinigų sumos ir ne kartą kalbėjo su S. Z. apie skolintų iš jo pinigų grąžinimą, S. Z. žadėjo, kad pinigus grąžins, tačiau taip ir negrąžino. S. Z. papasakojo jam apie tai, kad yra žmogus, vardu V., kuriam S. Z. padeda, kurį prižiūri ir kuris Žvėryne turi butą. Su V., S. Z. žodžiais, buvo susitarta, kad S. Z. parduos butą Žvėryne, o V. nupirks mažesnį ir pigesnį butą. Likusių pinigų dalį S. Z. investuos į savo biznį, o dalį grąžins jam už skolą. S. Z. pasakojo, kad ieško V. priklausančio buto pirkėjo ir kai tik butas bus parduotas, skolinti iš jo pinigai jam bus grąžinti. Tik neseniai jis sužinojo, kad butas tuo metu jau buvo parduotas ir pinigų S. Z. nesiruošė jam grąžinti. Apie tai, kad jo įsigytame sodo name Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini)gyvena S. M., jis nežinojo. Kalbos apie tai kad S. M. nežino apie namo pardavimą, nebuvo. S. Z. paprašė jo leisti S. M. pagyventi žiemą, jis sakė „tegul žmogus pagyvena, ir tau gerai, nes vis tiek žiemą jokių statybos darbų nevykdysi“. S. Z. pasakojo, kad S. M. planuoja išvažiuoti gyventi į Ukmergę, tačiau šiuo metu jam nėra kur gyventi. Jis leido S. M. gyventi iki pavasario. Pavasarį, kada tiksliai, jis neatsimena, jam paskambino sodų bendriją prižiūrintis energetikas ir paprašė sumokėti skolą už elektros energiją, kadangi gyvenantis name žmogus atsako, kad namas jam nepriklauso ir jis nesiruošia mokėti. Jis nuvažiavo pas S. M. ir paklausė, ar šis ruošiasi sumokėti minėtą skolą, į ką pastarasis atsakė, kad neturi pinigų ir atsiskaitys, kai su juo bus atsiskaityta. Kas ir už ką turėjo su S. M. atsiskaityti, kalbos nebuvo, o jis į tai nesigilino. S. M. parašė jam raštelį apie tai, kad pripažįsta skolą už elektros energijos teikimą ir apie tai, kad pasižada atlaisvinti sodo namą, iki kokios datos, jis tiksliai neatsimena. Raštelis su pažadu atlaisvinti namą buvo parašytas ne vienas, jis turi visus S. M. ranka parašytus raštelius, kuriuos pateiks vėliau. Jam įsigijus sodo namą, S. M. jis ne vieną kartą matė būdamas pas S. Z. ofise Jono Basanavičiaus gatvėje, kur jis dažnai atvažiuodavo priminti S. Z. apie skolintų pinigų grąžinimą. Jo akivaizdoje S. M. nieko nesakė S. Z. apie tai, kad už sodo namą su juo nebuvo pilnai atsiskaityta ir apie tai, kad pastarasis skolingas jam pinigų. S. Z. taip pat apie tai nieko neminėjo. Jis pirko namą tuo metu, kai namo savininku buvo M. Š. ir apie tai, kodėl tiek laiko name gyvena nepažįstamas žmogus, jis nesidomėjo. Jis matė, kad S. Z. duodavo S. M. pinigus, tai buvo nedidelės sumos, kiek būtent, jis nežino. Kodėl S. Z. duodavo pinigus, jam klausimų nekilo, kadangi ne vieną kartą jis matė pas S. Z. žmones, kuriems S. Z. duodavo nedideles pinigų sumas (T 1, b. l. 85-87).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. pateikė S. M. raštelius, kuriais S. M. įsipareigojo išsikelti iš namo, ir nurodė, kad gyvena M. Š. priklausančiame name (T. 1, b. l. 88-93).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad jis pažįsta S. Z. nuo 2003-2004 m. Su S. Z. jis susipažino tuomet, kai jis nusprendė parduoti jam priklausantį butą, esantį kodas (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie pradėjo bendrauti. 2005 metais jie su S. Z. pradėjo verstis kosmetikos pirkimu- pardavimu. Jis turėjo 100 procentų UAB kodas (duomenys neskelbtini)akcijų paketą, S. Z. įsigijo 15 procentų akcijų, akcijų taip pat įsigijo V. M. ir I. S.. UAB kodas (duomenys neskelbtini)ofiso buveinė buvo kodas (duomenys neskelbtini). S. Z. užsiminėjo ir nekilnojamuoju turtu. G. B. pas S. Z. lankydavosi dažnai, tai yra žmogus, kuris yra S. Z. „dešinė ranka“, G. B. darė viską, ką liepdavo S. Z.. Maždaug 2007 m. vasarą I. M., kuris tuo metu dažnai lankydavo S. Z., atvedė į ofisą savo pažįstamą E. M. ir paprašė paskolinti E. M. 30 000 Lt, jų žodžiais, pinigai jai buvo reikalingi sumokėti jos tėvui už pastarajam priklausančio namo, kurį vėliau šis pažadėjo perrašyti Editos vardu, dokumentų sutvarkymą. Jis pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino pinigus, kurių ji iki šiol negrąžino. E. M. jis daugiau nebuvo sutikęs. I. M. jis taip pat nematė maždaug nuo 2008 m. Maždaug 2008 m. S. Z. kartu su M. Š. įsigijo naujas patalpas, esančias kodas (duomenys neskelbtini), atidarė naują ofisą, pradėjo verstis nauju verslu, kosmetika jų daugiau nedomino, nuo to laiko su S. Z. jis bendrauja retai. Butą, esantį kodas (duomenys neskelbtini), jis įsigijo maždaug 2007 m. Apytiksliai praėjus 4-5 mėnesiams po buto įsigijimo S. Z. pažįstamas J. Š. pasiūlė išsinuomoti minėtą butą, kadangi norėjo atidaryti jame ofisą. Jis atidavė raktus nuo buto. Apie tai, kad S. Z. siūlė apgyvendinti žmonės minėtame bute, jis nieko nežino ir sutikimo nedavė (T. 1, b. l. 155-156).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. papildomai parodė, kad jam pateiktą 2007 m. lapkričio 26 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. kodas (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D., kuriuo jis įgalioja S. Z. tvarkyti visus dokumentus dėl jam nuosavybes teise priklausančio buto, esančio Užupio g. 5-6, Vilniuje, esant reikalui atstovauti jį valstybinės įmonėje Registrų centre bei visose kitose valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, išnuomoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra jam nuosavybes teise priklausantį aukščiau minėtą butą, sudaryti nuomos sutartį, gauti pinigus už išnuomotą turtą, pasirašė jis pats, apie šio įgaliojimo egzistavimą jis pamiršo, jam asmeniškai jokios prasmės šis dokumentas neturėjo ir jis neatsimena, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas šis įgaliojimas (T. 1, b. l. 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. papildomai parodė, kad jis negali nurodyti, kur šiuo metu yra paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį jis paskolino E. M. 30 000 Lt. Jis neprisimena, kokią tiksliai sumą jis paskolino E. M.. Pinigus E. M. jis skolino grynais, pinigų perdavimo faktą gali patvirtinti I. M., kuris kartu su E. M. atėjo į ofisą, esantį kodas (duomenys neskelbtini). Paskolą E. M. jis suteikė, kadangi ji įtikino jį, kad grąžins pinigus po mėnesio. Jis ieškojo E. M. pagal vekselyje nurodytą adresą, tačiau nurodytu adresu durų niekas neatidarė, telefonas, nurodytas E. M., buvo išjungtas. Į antstolius jis nesikreipė, kadangi neturėjo pinigų (T. 1, b. l. 159-160).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. parodė, kad ji yra I. M. mama. Kadangi sūnus vartojo alkoholį, jis turėjo daug skolų. Kaip pasakojo pats I. M., jam apgaule įteikė pasirašyti skolos raštelius, pagal kuriuos jis liko skolingas nemažą pinigų sumą. Jie pardavė butą, atidavė sūnaus skolas ir persikėlė į Maišiagalą. Nuo 2007 m. lapkričio mėn. I. dingo. Ji kreipėsi į policiją, tačiau kada būtent, ji neprisimena, sūnus paskambino ir pasakė, kad gyvas bei prašė jo neieškoti. Nuo to laiko sūnaus ji nematė ir su juo nekalbėjo. Jokių ryšių su juo ji nepalaikė (T. 1, b. l. 46-47).

VĮ Registrų centras pateikė dokumentus: 2008 m. balandžio 21 d. žemės sklypo su statiniais, esančių kodas (duomenys neskelbtini), planai, įkainavimas, pastato eksplikaciją, atliktų darbų aktus (kopija 25 lapai); 2010 m. kovo 10 d. A. M. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl fizinio asmens nuosavybės į sklypą ir į statinius įregistravimo (kopija 1 lapas); 2010 m. sausio 18 d. antstolės V. M. žemės sklypo su statiniais, esančių kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių A. M. aktą Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 1 lapas); 2008 m. birželio 9 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100) ž 11.73-126 (kopija 2 lapai); 2008 m. birželio 10 d. M. Š. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui atlikti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimą (kopija 1 lapas); 2008 m. birželio 10 d. M. Š. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui dėl fizinio asmens nuosavybės į sklypą ir į statinius įregistravimo (kopija 1 lapas); 2008 m. birželio 11 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (kopija 1 lapas); 2008 m. balandžio 16 d. S. M. ir V. L. susitarimą dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančio kodas (duomenys neskelbtini)sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini)preliminarios sutarties, patvirtintos 2007 m. balandžio 19 d., panaikinimo, patvirtintą Vilniaus miesto kodas (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarės V. Š. (kopija 3 lapai); 2008 m. balandžio 17 d. M. Š. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl fizinio asmens nuosavybės į sklypą ir į statinius įregistravimo (kopija 1 lapas); 2008 m. rugpjūčio 22 d. M. Š. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui dėl registro duomenų pakeitimo (kopija 1 lapas); 2008 m. balandžio 16 d. sodo namo ir sklypo, esančių Trakų r., Valų k., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašytą S. M. ir M. Š. bei patvirtintą Vilniaus miesto kodas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. Š. (kopija 7 lapai); 2007 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo S. M. išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 2 lapai); 2007 m. rugsėjo 20 d. S. M. prašymus VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (kopija 3 lapai); 2007 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (kopija 2 lapai); 2007 m. balandžio 23 d. V. L. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl registro duomenų pakeitimo (kopija 1 lapas); 2007 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį dėl sodo namo ir sklypo, esančių kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, pasirašytą S. M. ir V. L. (kopija 2 lapai); 2004 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (kopija 1 lapas); 2004 m. gegužės 13 d. S. M. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisės į statinį įregistravimo (kopija 1 lapas); 2003 m. gruodžio 22 d. sodo namo ir sklypo, esančių kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašytą J. L. ir A. L. bei S. M., patvirtintą Vilniaus miesto kodas (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarės I. D. (kopija 4 lapai); 2003 m. gruodžio 9 d. J. L. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui išduoti pažymą sandoriui (kopija 1 lapas); 2003 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo S. M. išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 2 lapai); 2003 m. rugsėjo 15 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (kopija 2 lapai); 2003 m. rugsėjo 3 d. J. L. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui dėl nuosavybės teisės į statinį įregistravimą (1 lapas); 2003 m. liepos 1 d. žemės sklypo ir sodo pastato, esančių kodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašytą J. A. ir A. A. bei J. L., patvirtintą Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės A. R. (kopija 2 lapai); 2003 m. liepos 1 d. žemės sklypo ir sodo pastato, esančių kodas (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini), perdavimo- priėmimo aktą, pasirašytą J. A. ir A. A. bei J. L., patvirtintą Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notaro A. R. (kopija 1 lapas); išrašą dėl J. L. ir A. L. ištuokos (kopija 1 lapas); 2003 m. birželio 2 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo J. A. išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. kodas (duomenys neskelbtini) (kopija 1 lapas); 2003 m. gegužės 30 d. J. A. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų miesto skyriui išduoti pažymą sandoriui (1 lapas); 1996 m. birželio 4 d. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažymėjimą, išduotą J. A. (kopija 1 lapas); 1996 m. gegužės 27 d. žemės sklypo su statiniais, esančių kodas (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos išvadą (kopija 8 lapai); 1996 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ir sodo pastato, esančių kodas (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašytą A. O. ir J. A. bei patvirtintą Vilniaus miesto kodas (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarės G. Š. (kopija 2 lapai); dokumentus, atspausdintus ant balto A4 formato popieriaus lapų (kopijos viso 57 lapai), kurie yra surišti bei užantspauduoti antspaudu „kopija tikra“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialo vyr. archyvarės E. K. (T. 1, b. l. 169-200, T. 2, b. l. 1-120).

Centrinė Hipotekos įstaiga pateikė dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, unikalus Nr. kodas (duomenys neskelbtini), kopijas: Hipotekos lakšto Nr. kodas (duomenys neskelbtini) nuorašo patvirtintą kopiją, 4 lapai; 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutarties patvirtintą kopiją, 2 lapai; 2008 m. balandžio 21 d. Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo Nr. kodas (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuorašo patvirtintą kopiją, 2 lapai; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. birželio 9 d. sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. kodas (duomenys neskelbtini) nuorašo patvirtintą kopiją, 2 lapai; 2008 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutarties nuorašo patvirtintą kopiją, 7 lapai; Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymos Nr. kodas (duomenys neskelbtini)apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuorašo patvirtintą kopiją, 3 lapai; VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymos Nr. kodas (duomenys neskelbtini)apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuorašo patvirtintą kopiją, 3 lapai; Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. kodas (duomenys neskelbtini) nuorašo patvirtintą kopiją, 2 lapai; 2008 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo patvirtintą kopiją, 1 lapas; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties Nr. kodas (duomenys neskelbtini)patvirtintą kopiją, 1 lapas; 2009 m. kovo 4 d. pakartotinio prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo patvirtintą kopiją, 1 lapas; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 10 d. nutarties Nr. kodas (duomenys neskelbtini)patvirtintą kopiją, 1 lapas; 2009 m. kovo 18 d. prašymo patvirtintą kopiją, 1 lapas; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomojo rašto (bylos Nr. kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtintą kopiją, 2 lapai; antstolės V. M. 2010 m. kovo 8 d. patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. kodas (duomenys neskelbtini)patvirtintą kopiją, 1 lapas; antstolės V. M. 2010 m. kovo 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo patvirtintą kopiją, 1 lapas; antstolės V. M. 2010 m. sausio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. kodas (duomenys neskelbtini)patvirtintą kopiją, 1 lapas; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutarties Nr. 723P/2008 patvirtintą kopiją, 1 lapas; pažymėjimo apie turto arešto žymos išregistravimą iš Hipotekos registro patvirtintą kopiją, 1 lapas; pažymėjimo apie sutartinės hipotekos išregistravimą iš Hipotekos registro patvirtintą kopiją, 1 lapas (T. 2, b. l. 128-168).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad I. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- S. M., M. Š., V. L., A. M., S. Z., V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pastarųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, sutartys dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad I. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, apgaule, žinodamas, kad S. M. neketina parduoti asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), bei negavo iš asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, 45 000 Lt (13 032,90 eurų), laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. balandžio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, suklaidindamas S. M. dėl pasirašomo dokumento turinio, siekdamas padėti asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, įgyti jo naudai didelės vertės turtinę teisę į S. M. priklausantį didelės vertės turtą- 45 000 Lt (13 032,90 eurų), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, pateikė S. M. pasirašyti žinomai netikrą dokumentą- 2007 m. balandžio 19 d. preliminarią sutartį dėl žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sumokėjo S. M. 45 000 Lt (13 032,90 eurų), kuriuos S. M. gavo pasirašant šią sutartį, su sąlyga, kad S. M. iki 2007 m. spalio 19 d. už 90 000 Lt (26 065,80 eurų) parduos asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žemės sklypą su pastatais, esančius sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), ko pasekoje S. M. dėl teisinio neišprusimo bei būdamas suklydimo įtakoje minėtoje preliminarioje sutartyje ties tekstu „vardas, pavardė, parašas“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, nors sutartyje nurodytos pinigų sumos- 45 000 Lt (13 032,90 eurų) negavo, tokiu būdu asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai įgijo didelės vertės svetimą S. M. turtinę teisę į 45 000 Lt (13 032,90 eurų) ir savo veiksmais padarė S. M. 45 000 Lt (13 032,90 eurų) turtinę žalą.

I. M. apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą- 20 000 Lt (5 792,40 eurų), pasinaudodamas S. M. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. M. padėti sutvarkyti sklypo ir pastatų, esančių sodų bendrijoje „kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus bei sutvarkius padėti parduoti šiuos žemės sklypą su pastatais, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. balandžio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje gavo iš S. M. 20 000 Lt (5 792,40 eurų), užtikrindamas, kad ši pinigų suma bus panaudota sutvarkyti S. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), dokumentus, tačiau jokių veiksmų, susijusių su sklypo ir pastatų dokumentų tvarkymu, neatliko, S. M. pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą- 20 000 Lt (5 792,40 eurų).

I. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, apgaule, turėdamas tikslą kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) vertės žemės sklypą su pastatais, esančius sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), suklaidindamas S. M. dėl esminių šio sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. žinodamas, kad S. M. bei E. M. neturi turtinių įsiskolinimų asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atžvilgiu, nurodydamas, kad sudarius žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį ir perleidus juos asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, vadovaujamai įmonei bus panaikinti visi S. M. ir jo dukters E. M. tariami 130 000 Lt (37 650.60 eurų) įsipareigojimai asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei išvengta turto išieškojimo asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai pagal tariamus S. M. bei jo dukters E. M. įsipareigojimus, asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, žadant vėliau šį turtą parduoti ir dalį pinigų- 80 000 Lt (23 169,60 eurų) atiduoti S. M. bei žinodamas, kad S. M. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas nėra areštuotas, suklaidino S. M. dėl minėto žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutarties esminių aplinkybių ir įtikino S. M., jog tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, organizuoti tikro dokumento- žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutarties suklastojimą, kai 2008 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, esančiame kodas (duomenys neskelbtini), S. M. būdamas suklydimo įtakoje pasirašė žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), su M. Š., kuris prisistatęs tariamu pirkėju bei notarui melagingai pareiškęs, jog už perkamą žemės sklypą su pastatais pinigai- 300 000 Lt (86 886 eurų) yra neva sumokėti S. M. iki sandorio pasirašymo momento ir taip suklaidinęs notarą, suklastojo tikrą dokumentą- pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), dėl S. M. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančių sodų bendrijoje kodas (duomenys neskelbtini)rajone kodas (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 41 428 Lt (11 998,38 eurų), pirkimo, nors iš tikrųjų sutartyje nurodytų 300 000 Lt (86 886 eurų) S. M. negavo, o asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kaip atlygį už jam perleistą žemės sklypą su pastatais, esančius kodas (duomenys neskelbtini), sumažino pastarojo įsiskolinimą 40 000 Lt (11 584,80 eurų) sumai, ir tokiu būdu padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, organizuoti tikro dokumento- 2008 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. kodas (duomenys neskelbtini), suklastojimą, ko pasekoje S. M. buvo padaryta didelė- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) turtinė žala bei apgaule asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį didelės- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) vertės turtą, dėl ko S. M. buvo padaryta didelė- 41 428 Lt (11 998,38 eurų) žala.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad I. M. apgaule įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą, apgaule įgijo didelės vertės S. M. turtinę teisės veikiant bendrininkų grupėje, padėjo organizuoti tikro dokumento suklastojimą, dėl ko S. M. buvo padaryta didelė turtinė žala, apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį didelės vertės turtą, taigi I. M. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

Bausmių skyrimo motyvai

I. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nusikaltimų padarymo metu buvo numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą nusikaltimų padarymo metu buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą nusikaltimų padarymo metu buvo numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl I. M. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. M. padarė tris tyčinius nusikaltimus- vieną priskiriamą nesunkių, vieną- apysunkių ir vieną- sunkių nusikaltimų kategorijoms. I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad apysunkį nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas įvertina ir tai, kad I. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo jo padarytų nusikalstamų veikų praėjo nemažas laiko tarpas, I. M. turi sveikatos problemų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. M. skyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių terminai nustatytini artimi minimaliems: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 5 792,40 eurų įgijimo apgaule), padarymą I. M. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 13 032,90 eurų įgijimo apgaule), padarymą I. M. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 998,38 eurų įgijimo apgaule), padarymą I. M. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą I. M. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bendrinant I. M. skirtinas bausmes pažymėtina, kad I. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, prisiskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), o nusikaltimai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 998,38 eurų įgijimo apgaule), padaryti idealia nusikaltimų sutaptimi, taigi I. M. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 998,38 eurų įgijimo apgaule), padarymą skirtina bausmė su bausme, I. M. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą bendrintina apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 5 792,40 eurų įgijimo apgaule), padarymą I. M. skirtina bausmė su bausme, I. M. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 13 032,90 eurų įgijimo apgaule), padarymą bendrintina apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir I. M. skirtina subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. M. padarytų nusikaltimų metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. I. M. neteistas, nusikalstamas veikas, nepsriskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, jis padarė pirmą kartą, nuo nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį I. M. nenusikalto, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus I. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, įpareigojant Į. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Procesinės prievartos priemonės

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi I. M. skirta kardomoji priemonė-suėmimas (T. 5, b. l. 64-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės- suėmimo terminas (T. 5, b. l. 172-176). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 23 d. nutartimis I. M. skirtos kardomosios priemonės- suėmimo terminas pratęstas (T. 5, b. l. 195-198; T. 6, b. l. 64-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi I. M. skirta kardomoji priemonė- suėmimas pakeista į kardomąsias priemones- namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą (T. 6, b. l. 121-124), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintinos.

Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 000 Lt (23 169,60 eurų) turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 83). Šis civilinis ieškinys buvo išspręsta baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dėl ko S. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti I. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 5 792,40 eurų įgijimo apgaule), ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti I. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 13 032,90 eurų įgijimo apgaule), ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti I. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 998,38 eurų įgijimo apgaule), ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti I. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam vienerių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę, I. M. skirtą už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 998,38 eurų įgijimo apgaule), padarymą su bausme, I. M. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą bendrinti apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę, I. M. skirtą už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 5 792,40 eurų įgijimo apgaule), padarymą su bausme, I. M. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 13 032,90 eurų įgijimo apgaule), padarymą bendrinti apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir I. M. skirti subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. M. skirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant I. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. skirtas kardomąsias priemones- namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.

S. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas