- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2-1127-962/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- V. G., G. L., R. M.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Vytautas Breimelis, Dalius Mecelica
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. G., G. L., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. T. patikslintu ieškiniu (el.b. tomas 65-70, II tomas) prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017-11-24 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5): S. T. paskirti atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; G. L. paskirti atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; V. G. paskirti 31 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksu C/171; R. M. paskirti 36 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji minėtu nekilnojamuoju turtu naudojasi, jame gyvena nuo 1978 metų. Kol nebuvo privatizuoti nei butai, nei žemės sklypas, bendraturčiai žemės sklypu naudojosi visi bendrai, tačiau tik ieškovė visada naudojosi žemės sklypo dalimi esančia už ūkinio pastato. Su ankstesniais bendrasavininkai jokių konfliktų nekildavo, labai gerai sutarė, bendravo, kartu pas ieškovę švęsdavo Šv.Kūčias. 1994 m. notariškai patvirtintu susitarimu žemės sklypas buvo padalintas, nenustatant naudojimosi tvarkos. 1995 metais ieškovei išsipirkus žemės sklypo dalį, ji ir kiti tuometiniai gyvenamojo namo savininkai neoficialiai pasidalino žemės sklypą, kur kas naudosis. 1996 metais buvusios savininkės L. Z. iniciatyva bendrai sukauptomis Butų ūkio tarnybos lėšomis žemės sklype buvo grindžiami takai skirtingomis plytelėmis, kad visi žinotų savo ribas. Pasikeitus aptariamo nekilnojamojo turto savininkams ėmė kilti įvairių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nors naujieji savininkai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą šiuo adresu buvo supažindinti su nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jokių pretenzijų nebuvo išreiškę. Ieškovė jau anksčiau kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinį tenkino, o G. L. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas G. L. skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą. Šiuo metu ieškovė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo sprendimą, parengė kitą naudojimosi žemės sklypu planą. Siekdama naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti nesikreipiant į teismą, ieškovė šį planą pateikė atsakovams, tačiau šie nepateikė jokio atsakymo.
Ieškovės atstovas advokatas Donatas Ramanauskas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė pilnai tenkinti.
Atsakovas G. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atstovaujamas advokato Daliaus Mecelicos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas G. L. prašė ieškinį atmesti (el. b. tomas I, b.l. 97-101), atsiliepime nurodė ir jo atstovas advokatas Dalius Mecelica teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos. Ieškovė prašo priskirti jos naudai 73 m² žemės sklypo dalį, tačiau šioje sklypo dalyje yra atsakovo naudojama drabužių džiovykla (metalinė konstrukcija), kurios ieškovė nėra stačiusi ir niekada nesinaudojo. Ieškovė prašo teismo priskirti jai tik vieną vientisą ir taisyklingos formos žemės sklypo dalį, o atsakovui siūlomos net trys atskiros žemės sklypo dalys, kurios jam nėra priimtinos ir neatitinka jo lūkesčių. Be to, dvi priskirtinos jam žemės sklypo dalys yra itin mažos, t.y. viena iš jų yra tik 7 m², o kita – tik 15 m². Be to, nei vienas iš šių dviejų žemės sklypo dalių, nėra naudojami išimtinai atsakovo ar jo šeimos narių. Abi paminėtos žemės sklypo dalys yra ne tik itin mažos, bet ir netaisyklingų formų, kas riboja galimybes naudotis tokiomis žemės sklypo dalimis. Nurodė, kad neaišku, kaip atsakovų šeima galės naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu B/15, jeigu per ją kitiems bendraturčiams reiks patekti iš jiems priklausančių garažų į gyvenamąjį namą. Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovo G. L. šeima praras galimybę naudotis bendrais vartais į gyvenamojo namo kiemą, todėl į likusią žemės sklypo dalį, atsakovo šeimos narių patekimas bus apribotas. Be to, į ieškovės prašomo sklypo dalį pateks atsakovų pasodintas kėnis. Atsakovas sutiktų, kad būtų maksimaliai išdidinta jam tenkanti didžiausia žemės sklypo dalis, paskiriant likusias dalis ieškovei. Ieškovė siekia užvaldyti kuo didesnę vertingiausią žemės sklypo dalį, kuri yra tiesiog prie atsakovo G. L. buto, esančio pirmame aukšte, langais.
Atsakovė V. G. atsiliepimu (el. b. tomas I, b.l. 102-106), prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad ji 2017-07-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 36/497 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendrasavininkams priklauso tokiomis dalimis: V. G. priklauso 31/497 žemės sklypo dalis, R. M. – 36/497 žemės sklypo dalys; G. L. priklauso 264/497 žemės sklypo dalys ir S. T. priklauso 166/497 žemės sklypo dalis. Šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams tokiomis dalimis: V. G. priklauso 42,65 kv.m. gyvenamojo namo; R. M. priklauso 48,37 kv.m. gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv.m. bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 56,87 kv.m.; G. L. priklauso 96,22 kv.m. gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv.m. bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 104,72 kv.m.; S. T. priklauso 89,05 kv.m. gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv.m. bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 97,55 kv.m. Minėto Gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 77 kv.m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams G. L. ir R. M. tokiomis dalimis: S. T. - 33/100 ūkinio pastato; G. L. - 33/100 ūkinio pastato; R. M. - 34/100 ūkinio pastato. Atsakovė V. G. nuosavybės teise valdo 31 m² žemės sklypo. Atsakovės Žemės sklypo dalis po pastatu sudaro 16,08 m². Tai reiškia, jog likusi laisva atsakovei priklausanti Žemės sklypo dalis sudaro 14,92 m². Atsižvelgiant į tai atsakovė pageidauja, kad ieškovės pateiktame Projekte būtų atitinkamai nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka ir atsakovės turimai laisvai ir neužstatytai Žemės sklypo nuosavybės daliai. Atsakovė pageidauja, kad jai būtų paskirta viena automobilio statymo vieta ieškovės Projekto sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu B/15, tai yra, žemės sklypo dalyje tarp gyvenamojo namo ir jo priklausinio – ūkinio pastato, kadangi tokia tvarka ne tik užtikrintų pilnavertį atsakovės V. G. buto eksploatavimą ir naudojimą, t.y. leistų prie namo turėti vietą automobiliui pasistatyti, tačiau ir mažiausiai neigiamai įtakotų kitų bendraturčių galimybes naudotis jiems priklausančiais statiniais ir į juos patekti, pvz. ūkiniu pastatu, kuriame įrengtas garažas. Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas) STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIII skyriuje „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“ nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiams) pastatams įstatymas privalomai numato 1 automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tame pačiame Reglamente taip pat yra nurodyti automobilių stovėjimo vietos parametrai, atsižvelgiant į aikštelės išdėstymą. Atsakovės atveju stovėjimo vietos parametrai turėtų būti 6 (7) m. x 2 m., kas atitinkamai sudarytų 12-14 m². Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei likusi jai priklausanti Žemės sklypo vieta užima 14,92 kv.m., atsakovei turėtų būti priskirta viena parkavimo vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė V. G. papildomai paaiškino, kad jai atėjus gyventi į šį gyvenamąjį namą, ją ištiko šokas nuo kaimynų santykių. Tarp šalių kyla didžiuliai konfliktai, nuolat kariauja, gražiuoju niekas neišsispręs, todėl teismas turi nustatyti naudojimosi tvarką. Nėra šeimininko, nėra vienos nuomonės. Ginčijasi dėl kiekvieno metro, centimetro, augalo, gėlės. Ji pati turi floristės išsilavinimą, pabandė pasodinti augalą plane B/7 pažymėtoje dalyje, tačiau L. išrovė. Nieko bendro neįmanoma ten turėti. Turi būti būtinai apibrėžta, kas yra kieno. Ieškovė tvarko aplinką, grėbia lapus, L. prie to neprisideda. Ji butą pirko iš L. mamos, po to, kai ji ten apsigyveno, atėjo pasiūlymas išsipirkti žemę, išsipirko po butu, kiek buvo pasiūlyta. Namas ir aplinka yra neprižiūrimi, nes nėra vieno atsakingo savininko.
Atsakovas R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atstovaujamas advokato Vytauto Breimelio, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas R. M. prašė ieškinį atmesti, atsiliepime (el. b. tomas I, b.l. 102-106) nurodė, kad atsakovas R. M. 2017-05-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 36/497 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. M. su ieškovės pateiktu Žemės sklypo naudojimosi Projektu sutiktų, jei jo atžvilgiu būtų nustatyta naudojimosi Žemės sklypu – konkrečiai gėlių darželiu, tvarka, ir tokiu būdu jam ir jo sutuoktinei būtų leidžiama ir toliau rūpintis gėlių darželiu, kuriuo atsakovas ir jo sutuoktinė rūpinosi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. M. ir jo sutuoktinė jau ilgą laiką rūpinasi ir puoselėja žemės sklypo dalį – gėlių darželį, kuris yra išsidėstęs prie gyvenamojo namo paradinio įėjimo, tuo pačiu gražindami ir gerindami gyvenamojo namo vaizdą bei aplinką, atsakovas mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinkamai toje vietoje, kurioje yra atsakovo ir jo sutuoktinės ilgą laiką prižiūrimas gėlių darželis. Toks naudojimosi Žemės sklypu – gėlių darželiu tvarkos nustatymas atitiktų ir teismų formuojamą praktiką, taip pat nepažeistų nei atsakovo, nei kitų bendraturčių interesų, kadangi iki šiol jokių ginčų dėl atsakovo tvarkomos ir prižiūrimos teritorijos dalies nekilo.
Atsakovų V. G. ir R. M. atstovas advokato padėjėjas Vytautas Breimelis palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, nurodė, kad paprotys, faktinė nuosavybės naudojimo tvarka yra prioritetas. Anksčiau tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau dėl žemės išsipirkimo, prasidėjo konfliktai, nesutarimai. Atsakovė V. G. turi pakankamai ploto nusipirktos žemės, kad jai išminusavus plotą po gyvenamuoju namu tektų bent 15 m² jos automobiliui statyti, kadangi likę trys bendrasavininkai turi ūkio patalpas – garažus. Prašė ieškinį tenkinti su išlyga, jog būtų nurodoma, kad B/15 plane pažymėtas plotas paliekamas bendro naudojimo, nustatant teisę atsakovei V. G. toje dalyje statyti savo automobilį. B/7 dalis taip pat paliktina bendro naudojimo, leidžiant ta sklypo dalimi rūpintis atsakovui R. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) endrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T. (166/497 dalis), G. L. (264/497 dalis), R. M. (36/497 dalis) ir V. G. (31/497) (el.b. tomas I, b.l. 118-119). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T., G. L., R. M. ir V. G.. Minėto gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. T. (33/100 dalis), G. L. (33/100 dalis) ir R. M. (34/100 dalis). Ieškovė 2010 metais kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinį tenkino, o G. L. priešieškinį atmetė (el.b. tomas I, b.l. 7-14). Kauno apygardos teismas G. L. skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą (el. b. tomas I, b.l. 15-21, atskiras priedas civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-03-03 raštu ieškovė informavo atsakovus G. L., R. M., V. G., Nacionalinę žemės tarnybą apie parengtą planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, siuntė jį atsakovui, siekiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos susitarti taikiai (el. b. tomas I, b.l. 26, 27, 28, 29, 30). 2017-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymu Nr. 8VĮ-123-(14.8.2.) nustatyta 0,0497 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,0067 ha dalis bendraturčiams: R. M. – 0,0036 ha ir V. G. – 0,0031 ha (el.b. tomas I, b.l. 41). Atsakovas pateikė fotonuotraukas, kaip būtų išdalintas sklypas pagal ieškovės siūlomą planą (el. b. tomas I, b.l. 178,179). Ieškovė pateikė 2012-03-02 antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (el. b. tomas II, b.l. 3-11). Iš 1994-10-13 Pareiškimo matyti (el.b. tomas II, b.l. 19) matyti, kad namo gyventojai prašė neleisti S. T. privatizuoti mansardos, esančios virš jos buto, kadangi tai yra viso namo naudojamas plotas skalbiniams džiauti. Namo fotonuotraukoje matyti, kad į fasadinę namo pusę dešinėje yra langas, kuris šiuo metu yra užbetonuotas (el. b. tomas II, b.l. 17). Fotonuotraukoje (el. b. tomas II, b.l. 18) matyti plane B/15 pažymėtas plotas, kaip jis užstatomas. Fotonuotraukose (el.b. tomas II, b.l. 20-25) matyti gyvenamojo namo stogo nuotraukos, kuriose matyti įrengta džiovykla. 2018-04-27 atlikta vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini) (el.b. tomas II, b.l. 153-155).
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017-11-24 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, variantą Nr. 5 (el. b. tomas II, b.l. 71-72). Pagal minėtą projektą ieškovei atitektų atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovui G. L. atitektų atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; R. M. – 36 m² bendrai naudojimo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; V. G. – 31 m² bendrai naudojimo ploto plane pažymėto indeksu C/171.
Atsakovas G. L. atsiliepime nurodo, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka jau nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pažeidžia jo lūkesčius naudotis vientisą žemės sklypo dalį, jam priskirtomis žemės sklypo dalimis faktiškai naudosis ir kiti asmenys, jam paskiriamas naudoti žemės sklypas išskaidomas į tris dalis, be to, toje dalyje, kuri pagal planą atitenka ieškovei – yra džiovykla, kuria L., gyvendami pirmame aukšte, naudojasi.
Atsakovai R. M., G. G. prašė atsižvelgti į papročius, kurių turi būti laikomasi nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsižvelgti į tai, kad B/7 žemės sklypo dalyje atsakovas R. M. (jo sutuoktinė) rūpinasi gėlių darželiu, o B/15 žemės sklypo dalyje atsakovė V. G. stato savo automobilį.
Visgi savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsakovai neteikė.
Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006; Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys Nr. 3K-3-446/2001; Nr. 3K-3-1050/2003). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-964/2003).
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas G. L. gyvena pirmajame aukšte ir į sklypo dalį, plane pažymėtą B/121, turi išėjimą iš gyvenamojo namo pro balkono duris. Su šios dalies priskyrimu jam, atsakovas G. L. sutiko, išskyrus dėl dalies, esančios fasadinėje pusėje, kuri yra atskirta varteliais ir pagal atsakovą turėtų būti palikta bendram naudojimuisi. Tačiau pažymėtina, kad nors fasadinė B/121 dalis yra atskirta varteliais, iš esmės tai nėra atskira žemės sklypo dalis, ji susijungia su likusia B/121 dalimi, kuria naudojasi atsakovas G. L., todėl nėra pagrindo atsakovui G. L. priskiriant B/121 dalį iš kiemo pusės, priekinę (fasadinę) jos pusę atskirti ir paskirti naudotis kitam (kitiems) bendraturčiams ar bendram naudojimui. Tokiu atveju sklypas būtų skaidomas į dar smulkesnes dalis bei būtų didinamas bendro naudojimo plotas, kas neatitiktų suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos bei argumentų, nurodytų Kauno apygardos 2012-02-23 nutartyje, išnagrinėjus analogišką tų pačių šalių ginčą (atskiras priedas civilinė byla Nr. 2-504-429/2011, b.l. 43-49, II tomas). Ieškovė teigė, jog buvusi savininkė Z., iš kurios nekilnojamąjį turto įgijo atsakovas L., B/121 fasadinėje pusėje pasodino eglę, gimus dukrai. Be to, ieškovės teigimu, buvusi savininkė Z. dėl saugumo, t.y. kad niekas nevaikščiotų, pastatė ir vartelius. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja apklausta L. J. Z. parodė, kad ji pasodino eglę ir rūpinosi plotu prie eglės. Kitokių, tai paneigiančių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė kada nors naudojosi tuo plotu, nepateikta. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog ši žemės sklypo dalis paliktina bendro naudojimo. Nustatyta, kad tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški, jie negali priimti bendro sprendimo, vienam savininkui pasodinus augalą, kitas išrauna. Palikus šį plotą, kuriame gali būti sodinami (auginami) augalai bendro naudojimo dalimi, konfliktinė situacija ne tik nesibaigtų, bet dar ir pablogėtų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog plane B/121 pažymėtos visos dalies priskyrimas atsakovui G. L. nepažeidžia atsakovo bei kitų bendrasavininkų interesų, taip pat atitinka buvusią faktinę naudojimosi tvarką, be to užkirs kelią ateityje kilti konfliktams tarp bendrasavininkų.
Ieškovė prašė jai priskirti atskiram naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A/73. Atsakovas G. L. nesutiko iš dalies, teigė, jog naudojasi šioje dalyje esančia džiovykla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų fotonuotraukų matyti, be to, įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog plane kaip B/121 ir A/73 pažymėtose žemės sklypo dalyse yra išdėtos skirtingos formos trinkelės (el. b. tomas I, b.l. 178), kurios, kaip teigė ieškovė, ir yra riba tarp minėtų žemės sklypo plotų ir būtent ši riba ir yra plane pažymėta riba tarp B/121 ir A/73 taškais 3-21. Nors atsakovas teigė, jog ieškovė prašo atidalinti žemės sklypą ne pagal skirtingas trinkeles, pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti geltona juosta atidalintas žemės sklypas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kaip atsakovas G. L. atliko matavimus ir teismas neturi pagrindo juos laikyti tinkamais ir patikimais. Priešingai, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktais matavimais. Kaip matyti iš plano, riba tarp B/121 ir A/73 yra taškai 3-21, o atsakovo fotonuotraukose geltona juosta nuvesta nuo vartelių dešinės pusės, kas atitiktų tašką, plane pažymėtą 20 (el.b. tomas I, b.l. 178). Šioje fotonuotraukoje matyti, kad juosta uždėta taip, kad atsakovas G. L. nebeturėtų įėjimo pro vartelius, ką teigė ir posėdžio metu apklausta liudytoja I. L., nurodžiusi, kad atsakovas pagal ieškovės planą nebegalėtų vaikščioti pro vartelius, neturėtų kaip išsinešti žoliapjovės, tačiau iš plano matyti, kad per vartelius patekti į vidinį kiemą turi galimybę tiek ieškovė S. T., tiek atsakovas G. L.: į A/73 dalį – ieškovė (plane taškai 21-22, 0,5 m. pločio) bei į B/121 dalį – atsakovas G. L. (plane taškai 21-20, 0,73 m. pločio) (el. b. tomas II, b.l. 71-72). Tai, jog A/73 dalyje, kuri pagal ieškinį prašoma priskirta ieškovei, yra džiovykla, kuria naudojasi atsakovas G. L., nesudaro pagrindo atmesti ieškinio, nenustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių, tarp kurių nuolat kyla konfliktai. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, jog minėta džiovykla, esanti žemės sklypo plote, kuris išdėtas kitokios formos trinkelėmis, nei naudojasi atsakovas G. L., nėra statinys, nėra įregistruotas ir paskyrus žemės sklypo dalimi, kurioje yra minėta džiovykla, naudotis ieškovei, nebus apribotos atsakovo teisės į statinį. Atsakovui paskiriama atskiram naudojimusi žemės sklypo dalis yra pakankama įsirengti džiovyklai, jeigu atsakovas nepageidauja naudotis mansardoje esančia džiovykla. Nors atsakovas G. L. ieškinyje nurodė bei liudytoja apklausta I. L. teigė, jog ilgą laiką naudojosi minėta džiovykla, tačiau ieškovės teigimu, būtent dėl to ir kyla nesutarimai, konfliktai, nes iki atsakovo G. L., su buvusia savininke Z., kitaip buvo naudojamasi žemės sklypu ir tuo abejoti neleidžia skirtingos trinkelės, esančios B/121 ir A/73 dalyse. Ieškovo nurodė, kad anksčiau toje vietoje, kur yra džiovykla, ji augino agurkus ir juos rišdavo ant džiovyklos. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors atsakovas ir naudojosi džiovykla, ją išdidino, visgi naudojimosi tvarka, pagal kurią jis naudotųsi šia žemės sklypo dalimi, niekada nebuvo nustatyta, nors ieškovė to teisme siekė jau nuo 2010 metų. Tai, kad ieškovė pastaruoju metu nuolat nesinaudojo žemės sklypo dalimi, kurioje yra džiovykla, o naudojosi atsakovas, nereiškia, kad ji buvo atsisakiusi teisės naudotis šia dalimi. Todėl tai, kad atsakovas galimai savo nuožiūra tuo plotu bei jame esančia džiovykla ir naudojosi, nesudaro pagrindo ieškinio atmesti. Priešingai, tai suponuoja būtinybę nustatyti naudojimosi tvarką teismo keliu, kadangi šalys priimti bendro susitarimo negali, nesutaria, teigia, jog neįmanoma atrasti varianto, kuris tenkintų visus bendrasavininkus.
Ieškovė prašė plane B/15 pažymėtą žemės sklypo dalį priskirti naudotis atsakovui G. L.. Nors atsakovai su ieškiniu nesutiko, visgi tiek teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. L., tiek įvykio vietos apžiūros metu pats atsakovas G. L. teigė, jog B/15 sklypo dalis yra jų naudojama automobiliui statyti, šios dalies priskyrimas atitinka jų poreikius bei lūkesčius, būtent ten jie stato automobilį ir nenorėtų, kad ši žemės sklypo dalis būtų priskirta kitiems bendrasavininkams. Atsakovo G. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad B/15 dalis iš dalies atitinka jo atstovaujamojo interesus. Atsakovės V. G. atstovas prašė šią dalį palikti bendro naudojimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašant atsakovei V. G. teisę šioje sklypo dalyje laikyti savo automobilį. Pažymėtina, kad V. G. priklauso mažiausia žemės sklypo dalis – tik 31/497, todėl jai pagrįstai prašoma paskirti naudotis 31 m² bendro naudojimo ploto, plane pažymėto indeksu C/171. Kitu atveju būtų pažeistos kitų bendrasavininkų teisės į nuosavybę. Nustatoma naudojimosi tvarka negali paneigti nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią turto dalį. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių neturi, duomenų, kad šia dalimi kada nors naudojosi ieškovė – nėra, bendram naudojimui ši dalis negali būti priskirta, nes tarp šalių įtempti ir konfliktiški santykiai, be to turi būti siekiama palikti kuo mažiau bendro naudojimo žemės plotų ir būtina atsižvelgti į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Atsakovas G. L. sutinka, kad jis šia sklypo dalimi naudojasi ir sutinka, kad ji jam būtų priskirta. Likusiems atsakovams – V. G. bei R. M. negalima priskirti šios dalies dėl turimų nuosavybės teise žemės klypo dalių.
Ieškovė prašė plane B/7 pažymėtą žemės sklypo dalį priskirti naudotis atsakovui G. L.. Atsakovas G. L. teigė, jog B/7 sklypo dalis jam yra nereikalinga, neužtikrins jokių poreikių, atsakovas G. L. būtų atsakingas už sklypo fasadinės dalies priežiūrą, teigė, jog ši dalis turi būti palikta bendram naudojimui, kad fasadine puse rūpintųsi visi bendraturčiai. Kaip matyti iš byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. tomas II, b.l. 17) anksčiau į šį žemės sklypo plote esantį darželį, buvo langas. Nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimu, kad būtent buvusi savininkė Z., iš kurios gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį įsigijo atsakovas G. L., naudojosi ir prižiūrėjo po jos buto langu esantį gėlių darželį. Atmestini atsakovų argumentai, kad šis plotas turi būti paliktas bendram naudojimui. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, tarp jų nuolat kyla ginčai dėl augalų sodinimo – vieni sodina, kiti išrauna. Liudytoja I. L. įvykio vietos apžiūros metu nurodė, kad čia yra jos mamos pasodinta Raganė. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas Vytautas Breimelis nurodė, kad M. šį plotelį prižiūri, atsiklausdama L.. Atsakovė V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai pasodinus augalą šiame plote, L. išrovė. Darytina išvada, jog nors ir nepriskirtas atsakovui G. L., šis žemės sklypas jo yra kontroliuojamas, laikomas savu ir siekiant užkirsti kelią ateityje kilti konfliktams tarp savininkų, plane B/7 pažymėtas plotas negali būti paliktas naudotis bendrai. Be to, kaip minėta anksčiau, tai neatitiktų Kauno apygardos teismo 2012-02-23 nutartyje nurodytų argumentų, kad bendro naudojimo žemės plotas turi būti mažinamas. Duomenų, kad kada nors šia dalimi naudojosi ieškovė, byloje nėra. Taip pat atmestini atsakovų V. G. ir R. M. atstovo advokato padėjėjo Vytauto Breimelio argumentai, kad šis sklypas paliktinas bendro naudojimo plotu, kad ir toliau būtų prižiūrimas atsakovo R. M., kadangi tokiu atveju būtų pažeistos kitų bendrasavininkų teisės į nuosavybę. R. M. priklauso tik 36/497 dalis žemės sklypo, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, jis dalį žemės sklypo yra pardavęs atsakovui G. L., todėl jam atskiram naudojimui jokia žemės sklypo dalis nepriklauso ir nepriskirtina. Kitu atveju būtų paneigta kitų bendraturčių teisė į jiems priklausančią turto dalį.
Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo. Plane A/73 pažymėtą dalį, t.y. 73 kv.m. paskyrus ieškovės asmeniniam naudojimui, likusi dalis – 93 kv.m., paskirtini bendro naudojimo – C/171 ir C/110 dalyse, siekiant apeiti gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso dalis ūkinio pastato.
Atsakovui G. L. priklauso 264/497 dalys žemės sklypo. Plane A/121, B/15 ir B/7 pažymėtas dalis, t.y. 143 kv.m. paskyrus atsakovo G. L. asmeniniam naudojimui, likusi dalis – 121 kv.m., paskirtini bendro naudojimo – C/171 ir C/110 dalyse, siekiant apeiti gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovui G. L. priklauso dalis ūkinio pastato.
Atsakovei V. G. priklauso 31/497 dalys žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra įgijusi tik tokio dydžio plotą, asmeniniam naudojimui paskirti žemės sklypo nėra pagrindo ir galimybės, siekiant nepažeisti kitų bendrasavininkų interesų, todėl V. G. paskirtina 31 m² žemės sklypo dalis, esanti plane pažymėta C/171, siekiant apeiti gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius. Atsakovė nėra įgijusi namo priklausinio – ūkinio pastato dalies, todėl jai C/110 žemės sklypo plotas nei atskiram, nei bendram naudojimusi neskirtinas.
Atsakovui R. M. priklauso 36/497 dalys žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įgijęs tik tokio dydžio plotą, asmeniniam naudojimui paskirti žemės sklypo nėra pagrindo ir galimybės, siekiant nepažeisti kitų bendrasavininkų interesų. Tačiau atsakovui R. M. priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo – ūkinio pastato, todėl R. M. paskirtina 36 m² žemės sklypo dalis, esanti plane pažymėta C/110 ir C/171, siekiant apeiti gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius, naudotis jam priklausančia ūkinio pastato – garažo dalimi.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklypo išdėstymą, savininkų skaičių, prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo, pagal pateikiamą planą ieškovei atskiram naudojimui atitenka 73/497 dalis žemės sklypo, kas sudaro 43,98% ieškovei priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Atsakovui G. L. priklauso 264/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateikiamą planą G. L. atskiram naudojimui atitenka 143/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 54,17% jam priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė siekia palankesnės sau naudojimosi tvarkos, ignoruodama likusių bendrasavininkų interesus.
Nors atsakovai su ieškiniu nesutiko, tačiau nė vienas savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovės pasiūlyta naudojimo tvarka, nepateikė. Teismas sprendžia, jog esant tokiems konfliktiškiems bendrasavininkų santykiams be nustatytos tvarkos, ateityje gali būti ypač sudėtinga naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, taikant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles ir nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju šalys negali priimti bendro susitarimo, nurodė, kad dėl sklypo konfigūracijos neįmanoma rasti varianto, kuris tenkintų visus bendrasavininkus, kita vertus, kaip nurodė liudytoja I. L., ir taip gyventi yra neįmanoma dėl kylančių konfliktų. Todėl naudojimosi tvarka nustatytina teismo.
Teismas sprendžia, jog pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, šalys iš esmės neprieštarauja dėl priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių teritorijų sklype, tačiau iš dalies nesutaria dėl dydžių; joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos ir yra kuo mažiau apribotos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčai teismuose dėl naudojimosi žemės sklypu tarp šalių vyksta dar nuo 2010 metų, todėl ginčo neišsprendimas iš esmės šiuo atveju, neužtikrintų efektyvesnio ir racionalesnio daikto naudojimo.
Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą planą, kiekvienam naudotojui yra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, šiukšlių konteinerių pastatymui bei pravežimui. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek yra būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.
Taip pat iš šioje byloje ieškovės teikiamo plano matyti, jog yra atsižvelgta į Kauno apygardos teismo 2012-02-23 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus naudojimosi tvarkos nustatymo trūkumus: sumažinta bendram naudojimui skiriama žemės sklypo dalis, sujungta ir išdidinta B/121 dalis. Be to, per vartelius iš C/171 dalies formuojami 2 įėjimai į kiemą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas G. L. galėtų jais naudotis ir patekti kiekvienas į savo žemės sklypo plotą: į A/73 dalį – ieškovė (plane taškai 21-22, 0,5 m. pločio) bei į B/121 dalį – atsakovas G. L. (plane taškai 21-20, 0,73 m pločio) (el. b. tomas II, b.l. 71-72). Atsakovui G. L. atskiram naudojimui atitenkanti žemės sklypo dalis, proporcingai pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, yra didžiausia, o R. M. ir V. G. – pagal plane išdėstytas žemės sklypo bendro naudojimo ribas yra užtikrinama teisė nevaržomai naudotis turimu nekilnojamuoju turtu.
Esant reikalingumui pastatus aptarnauti, ar juos remontuoti, tikslinga nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, todėl ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamos 1166 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 85 Eur plano parengimo mokestis (el. b. tomas II, b.l. 29-30) ir 1050 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (el. b. tomas II, b.l. 83, 157), t.y. po 388,67 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 d., 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 17,35 Eur pašto išlaidų, todėl iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 5,78 Eur.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017-11-24 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5): S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 31 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksu C/171; R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 36 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110.
Nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti.
Priteisti ieškovei S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 388,67 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 67 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,78 Eur (penkis eurus 78 ct) iš kiekvieno atsakovo pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660, teismui pateikiant mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.