- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-1909-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09399-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- T. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. (T. P.) ieškinį atsakovui R. M. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš paskolos sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 15 222,80 Eur bei 0,04 proc. procesinių palūkanų už kiekvieną dieną. Nurodė, kad šalys 2016-02-24 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Eur paskolą. Už naudojimosi pinigais atsakovas turėjo mokėti 19 proc. metinių palūkanų, kurios mokamos kiekvieno mėnesio 5 dieną. Paskola turėjo būti grąžinta 2016-10-30. Atsakovas 2016-03-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 000 Eur sumai, kurį patvirtino notaras. Atsakovas 2017-12-05 dienai yra sumokėjęs 938 Eur palūkanų. Paskolos sutartyje nustatytu terminu atsakovas paskolos negrąžino. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, ieškinio reikalavimo suma didelė. Atsakovas gali perleisti savo turtą ar kitaip apriboti teisę juo disponuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-27 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui netenkino. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-27 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, t. y. areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, ne mažesnei kaip 15 222,80 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti įsipareigojimų. Ieškinio reikalavimų suma didelė. Nėra objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas įvykdys teismo sprendimą. Atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-27 nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą 15 222,80 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, mokėti socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovo reikalavimai neužtikrinti užtikrinimo priemonėmis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad:ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog 15 222,80 Eur suma laikytina didele atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 24 500 Eur, pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 86 596 Eur. Bendra atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 111 096 Eur. Atsakovas dirba, gauna 1 000 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Atsakovas nuomoja automobilį UAB „Produktų vystymo sprendimai“, nuomos mokestis per mėnesį – 300 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: motociklas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur; automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė apie 3 500 Eur; transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurio mažiausia rinkos vertė 7 950 Eur. Bendra atsakovui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė apie 16 000 Eur. Vien tik atsakovo turimo kilnojamojo turto bendra vertė yra lygi ieškovo ieškinio reikalavimo sumai;aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie atsakovo nesąžiningumą ir iš to kylančią realią grėsmę dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo ateityje, ieškovas nepateikė. Skundžiama nutartis nemotyvuota.Ieškovas atsiliepime su atsakovo atskirojo skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovo turtas apsunkintas hipoteka arba įkeitimu. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos nedidelės ir nepakankamos tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas slepia įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos moka už nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, kurio pirkimui gautos paskolos. Ieškovo turtinė padėtis sunki, jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas įvykdys teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)motyvavimo
Atsakovas nurodė, jog skundžiama nutartis be motyvų ir tai yra savarankiškas nutarties panaikinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai. Net ir nepakankamas teismo nutarties motyvavimas nėra jos absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai nutartis yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-196/2018, nutarties 20–21 punktai). Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog, laikantis CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų, apylinkės teismas analizavo tiek preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą, tiek grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdymo klausimą. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimo atsakovas argumentų neteikė, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma. Dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – apylinkės teismas pasisakė glaustai, nurodydamas, jog atsižvelgiant į ieškinio dalyką, ieškovo reikalavimas neužtikrintas jokiu prievolės įvykdymo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog lakoniškas motyvavimas nėra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apylinkės teismas laikėsi CPK 144 straipsnio 1 dalies bei 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų ir nutartį, nors ir glaustai, motyvavo pagal aptartų teisės normų taikymo praktiką. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu glaustu aplinkybių vertinimu ar priimtu rezultatu nereiškia, jog nutartis yra be motyvų. Nesutikimas su apylinkės teismo motyvais bei šių motyvų pagrįstumas vertinamas apeliacinio proceso tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnis), kuria atsakovas pasinaudojo teikdamas atskirąjį skundą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į ieškinio dalyką, ieškovo reikalavimas neužtikrintas jokiu prievolės įvykdymo užtikrinimu. Sutiktina, jog vien tai, kad 2016-02-24 paskolos sutarties vykdymas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nesudaro pagrindo savaime taikyti turto areštą. Aptariamoje nutartyje taip pat tiesiogiai nenurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos dėl to, kad turtinių ieškinio reikalavimų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Tai, kad apylinkės teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė remdamasis didele ieškinio reikalavimų sumos taisykle matyti iš ieškovo pateikto prašymo, kuriame laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas didelė turtinių ieškinio reikalavimų suma atsakovui. Apylinkės teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės sutiko su ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma argumentacija dėl didelės turtinių ieškinio reikalavimų suma. Iš atsakovo atskirojo skundo motyvų taip pat matyti, jog atsakovas suvokė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos remiantis didelės ieškinio reikalavimų sumos taisykle. Asmuo, paduodamas atskirąjį skundą, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį, gali paneigti nustatytą didelės ieškinio reikalavimų sumos aplinkybę (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas, grįsdamas savo gerą turtinę padėtį, pateikė duomenis apie tai, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ha ploto mėgėjų žemės paskirties žemės sklypą su vienbučiu gyvenamuoju namu (El. b. l. 55–56). Iš atsakovo pateikto VĮ Registro centro 2018-04-09 išrašo matyti, jog vidutinė žemės sklypo vertė yra 24 500 Eur, o pastato – 78 487 Eur (atskirajame skunde atsakovas nurodė ne vidutinę namo rinkos vertę, o atkuriamąją namo vertę), iš viso nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė – 102 987 Eur (24 500 Eur + 78 487 Eur = 102 987 Eur). Analizuojant atsakovo pateiktus duomenis apie nekilnojamąjį turtą matyti, jog tiek namas, tiek žemės sklypas apsunkinti hipoteka, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie prievolių apimtį hipotekiniam kreditoriui. Tai reiškia, jog nors atsakovas ir disponuoja 102 987 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovas, turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių apimtis nežinoma. Atsakovas nurodė, jog valdo tris transporto priemones: motociklą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4 000 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 3 500 Eur ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurio mažiausia rinkos vertė 7 950 Eur (El. b. l. 61–64). Atsakovas teismui pateikė tik preliminarias transporto priemonių vertės, kurių bendra suma apie 16 000 Eur, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų, kad transporto priemonės iš tiesų tiek vertos. VĮ Regitra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo laukelyje C.2.1. nurodytas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas (El. b. l. 63), kas reiškia, jog minėta transporto priemonė galimai yra lizinguojama ir atsakovas nėra tikrasis šios transporto priemonės savininkas. Bylos duomenimis transporto priemonė (duomenys neskelbtini) atsakovas už 300 Eur per mėn. nuomos mokestį iki 2019-01-15 išnuomojo UAB „Produktų vystymo sprendimai“ (El. b. l. 61–62). Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad pagal 2018-01-12 su UAB „Produktų vystymo sprendimai“ sudarytą darbo sutartį jam mokėtinas 1 351,35 Eur darbo užmokestis (El. b. l. 57–59). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas gauna pajamas iš darbo bei nuomos teisinių santykių, tačiau nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus ir kiek atsakovui realiai lieka laisvai disponuojamų pinigų. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie turimas santaupas, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio reikalavimo suma – 15 222,80 Eur – nedidelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas neįrodė, jog 15 222,80 Eur suma jam nedidelė. Tiek nekilnojamas turtas, tiek transporto priemonės reikalauja priežiūros, atsakovo nekilnojamas turtas apsunkintas hipoteka, reali transporto priemonių vertė neaiški. Sutiktina su ieškovo teiginiais, jog atsakovo realiai disponuojamo turto vertė nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovui nedidelė. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas įrodinėjo atsakovo nesąžiningumą tuo, jog atsakovas tyčia nevykdo piniginės prievolės, ieškovui pateikė nepagrįstą raštą, kuriame nurodė, jog paskolos sutartis negaliojanti (El. b. l. 1–4, 25–27). Sutiktina su atsakovu, jog vien piniginės prievolės neįvykdymas per sutartyje nurodytus terminus negali būti pagrindu pripažinti atsakovą nesąžiningu. Nepriklausomai nuo to, jog ieškovas savo prašyme neatskleidė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas tokią grėsmę nustatė. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, pareziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Šia nutartimi nustatyta, jog atsakovas neįrodė, jog ieškinio reikalavimų suma jam yra nedidelė. Kilnojamasis turtas – transporto priemonės – gali būti lengvai realizuojamos, nekilnojamas turtas apsunkintas hipoteka, todėl išieškojimas iš nekilnojamojo turto ribotas. Iš prie ieškinio pridėto atsakovo 2017-04-11 rašto matyti, jog tarp šalių dar iki ieškinio padavimo teisme jau buvo kilęs ginčas dėl paskolos sutarties nevykdymo, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali vengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančias teisės normas, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.