Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-93-380/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-03-22
Bylos Nr.: 1A-93-380/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31844-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis: P. Š.
Advokatai: Vaclovas Šerlinskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.25.4.2.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 4 d.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.2.2Draudimas pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį labiau nei to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skunduose (BPK 320 str. 4 d.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Pranešėja A. SadauskaitėTeisėja D. Jazbutienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-380/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31844-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.2.25.4.2.3; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.2; 2.4.6.5.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajam P. Š., jo gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalies, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2017 m. birželio 26 d.

P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš P. Š. Valstybinei ligonių kasai 4 168,85 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš P. Š. konfiskuotino turto – ,,Opel Vectra Station“, (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 670 Eur.

Skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. Š. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 25 d., apie 17.18 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 176 kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Vectra Station“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9 ir 127 punktus, reikalaujančius elgtis atsargiai ir pasirinkti tinkamą greitį pagal esamas sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkęs į griovio kraštą automobilis vertėsi. Eismo įvykio metu kartu važiavusiems keleiviams Z. B. dėl padaryto galvos smegenų sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, V. D. dėl dešinės pusės VI šonkaulio lūžio ir juosmeninio I slankstelio kūno lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams A. D. ir M. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

P. Š. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 25 d., apie 17.18 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 176 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – Ž. Ž. vardu registruotą automobilį „Opel Vectra Station“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. (kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,37 prom.).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria P. Š. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį: P. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteisti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, P. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

2.1 Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo P. Š. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra perteklinis, motyvuojant tuo, kad įstatymų leidėjas nenumato, jog kvalifikuojantis požymis, kad asmuo veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtų apibrėžtas kaip mažesnis apsvaigimas nei 1,5 prom. alkoholio. Prokurorė nurodo, jog įstatymų leidėjas reglamentuoja, kad BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos padarytos, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – apsvaigimui nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, gali būti kvalifikuojamas tik tada, kai yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 8 dalis) ir laikoma, kad asmuo, padaręs minėtas veikas, yra apsvaigęs nuo alkoholio tuomet, kai jo kraujyje yra 0,41 prom. alkoholio ir daugiau arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (BK 281 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu BK 281 straipsnio 7 dalyje yra numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, ir ši pavojinga veika yra priskiriama tyčiniams nusikaltimams. P. Š. veiksmai – transporto priemonės vairavimas, jam esant neblaiviam, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis viršijo 1,5 prom., truko kurį laiką iki pasekmių atsiradimo ir turi būti kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. tokiais veiksmais buvo padarytas tyčinis nusikaltimas. Tuo tarpu neskundžiama teismo nuosprendžio dalimi nuteistojo P. Š. veiksmai dėl kilusių pasekmių, kurios numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, yra neatsargūs, padaryti esant kvalifikuojančiam požymiui – apsvaigus nuo alkoholio.

2.2 Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir pripažino P. Š. automobilį konfiskuotinu turtu, iš P. Š. priteisė jo vertę pinigais, kai tuo tarpu nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas ir nepritariama atvejams, kai nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus, BK 281 straipsnyje numatytas, nusikaltimas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis P. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su P. Š. išteisinimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ginčija padarytos veikos kvalifikavimą tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. P. Š. veiksmai, prokurorės vertinimu, atitinka dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 4 ir 7 dalyse, sudėties požymius. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo P. Š. paskirta bausme. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo išvados, dėl P. Š. veikos kvalifikavimo tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, skundžiamas nepagrįstas P. Š. išteisinimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Prokurorės vertinimu, P. Š. veiksmai atitinka dviejų nusikalstamų veikų sudėties požymius ir šis prokurorės argumentas laikomas pagrįstu.

6.1. BK 281 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi šioje BK normoje yra įtvirtinta nuoroda į BK 281 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos normos analizė leidžia teigti, jog baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltininko veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, kurių pažeidimas turi būti vada eismo įvykiui kilti, dėl kurio turi atsirasti teisiniai padariniai – sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltininkas šį pažeidimą turi padaryti vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Laikoma, kad BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 prom. ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (BK 281 straipsnio 9 dalis). BK 281 straipsnio 4 dalies normos turinys taip pat reiškia, kad kaltininkas turi atsakyti ne už patį vairavimą transporto priemonės, būnant šios normos uždraustos būsenos, o už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę būdamas tokios baudžiamojo įstatymo uždraustos būsenos, padarė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl to įvyko eismo įvykis, sukėlęs teisinius padarinius. Komentuojamoje BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos sudėtis yra materiali ir kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai šioje straipsnio dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 8 dalis).

6.2. Skirtingai negu BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis, BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Šios normos turinio analizė leidžia teigti, kad kaltininko veika pasireiškia vairavimu kelių transporto priemonės arba mokymu praktinio vairavimo, kai kaltininkas šiuos veiksmus atlieka būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kai jo kraujyje yra daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Kaltininkas, atlikdamas BK 281 straipsnio 7 dalyje uždraustus veiksmus, tiesiogiai pažeidžia tas teisines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina baudžiamasis įstatymas, o ne pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kurios numatytos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. BK 281 straipsnio 4 dalies prasme kaltininkas atsako už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo teisiškai reikšmingi padariniai. Vairavimas transporto priemonės arba mokymas praktinio vairavimo kaltininkui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, yra nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tokios nusikalstamos veikos darymas gali sąlygoti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio gali kilti eismo įvykis, sukeliantis neigiamus teisinius padarinius, t. y. tokios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, darymas gali sąlygoti kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą. BK 281 straipsnio 4 dalies prasme kaltininkas atsako ne už patį vairavimą ar mokymą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, bet už tokios būsenos vairavimo sąlygotus pažeidimus, kurie sukelia teisiškai reikšmingus padarinius.

6.3. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, kad P. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2017 m. birželio 25 d., apie 17.18 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 176 kilometre vairavo kelių transporto priemonę – Ž. Ž. vardu registruotą automobilį „Opel Vectra Station“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio (specialisto išvadoje Nr. T-A 6439/2017(01) nurodyta, kad kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,37 prom. (t. 2, b. l. 39). Be to, P. Š. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus padarė eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiems keleiviams Z. B. dėl padaryto galvos smegenų sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, V. D. dėl dešinės pusės VI šonkaulio lūžio ir juosmeninio I slankstelio kūno lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams A. D. ir M. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šių aplinkybių P. Š. neginčijo, jas patvirtino ir parodė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kurį jam buvo palikęs naudotis Ž. Ž. Įvykio dieną jis atvyko pas V. D. į svečius, kur taip pat buvo ir Z. B., A. D., M. D. Jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, po to kartu važiavo jo vairuojamu automobiliu. Jis nesuvaldė automobilio, dėl to buvo sužaloti žmonės (t. 2, b. l. 128).

6.4. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokie P. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, laikant, jog veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra perteklinis. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu nesutinka. Nagrinėjamoje byloje P. Š. veiksmai, kurie pasireiškia vairavimu transporto priemonės būnant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius. Tęsdamas neteisėtus veiksmus, P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus, kurie reikalauja elgtis atsargiai ir pasirinkti tinkamą greitį pagal esamas sąlygas, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkęs į griovio kraštą automobilis vertėsi, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio metu kartu važiavusiems keleiviams Z. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, V. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams A. D. ir M. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. dėl kilusio eismo įvykio atsirado teisiniai padariniai – sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. P. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius. BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis neapima vairavimo (kaip proceso, vyksmo) apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį kaltininkas atsako tik už baudžiamojo įstatymo uždraustos būsenos vairavimo sąlygotus pažeidimus.

6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, teismo išvados, kad P. Š. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. P. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 4 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, sutaptį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį naikintina. Kartu pažymėtina, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog tokiais veiksmais P. Š. pažeidžia Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, yra perteklinis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

7. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas P. Š. bausmę, yra saistomas BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti P. Š. padėties daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo P. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skirti 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, P. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorės prašymas sugriežtinti P. Š. paskirtą bausmę ir atidėti bausmės vykdymą ilgesniam laikui yra nemotyvuotas, todėl netenkintinas.

7.1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino vieną P. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nenustatė nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. Š. laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra nustatyta tik vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Šioje sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas P. Š. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad jis dirba, charakterizuojamas patenkinamai, yra teistas, už administracinius nusižengimus nebaustas ir paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, negu BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Prokurorė apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl P. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą reikėtų skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Todėl šioje dalyje skundas netenkintinas.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas P. Š. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia į BK VIII skyriuje nustatytus reikalavimus, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bei specialiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nustatytomis minėtame BK skyriuje. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju P. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurią darydamas nuteistasis ne vien tik veikė kaip neatsakingas eismo dalyvis, kuris daro baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, bet tokiais tyčiniais savo veiksmais jis taip pat ir kėlė grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, o tokio elgesio rezultatas – teisiškai reikšmingi padariniai, kurie numatyti BK 281 straipsnio 4 dalyje. Nors šie padariniai ir kilo dėl neatsargumo, bet jie kilo būtent dėl nuteistojo tyčinių veiksmų – vairavimo transporto priemonės, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Minėta, kad P. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo, jis charakterizuojamas patenkinamai, yra dirbantis. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti P. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus arešto bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dėlto negali būti lygus šios bausmės rūšies maksimumui, t. y. 90 parų, kaip to prašo prokurorė apeliaciniame skunde. Todėl skirtina arešto bausmė mažesnė negu baudžiamojo įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

7.3. Nagrinėjamoje byloje P. Š. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos tame pačiame BK straipsnyje, bet skirtingose dalyse. P. Š. paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 5 dalies 1 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgus į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir P. Š. prisipažino kaltu, mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, P. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliaciniame skunde prokurorė nemotyvavo prašymo P. Š. atidėti bausmės vykdymą ilgesniam laikui, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl šioje dalyje skundas netenkintinas.

8. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis naikintinas dalyje dėl nepagrįsto P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, priimant šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį. Kita nuosprendžio dalis yra teisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti, ją apimant griežtesne pagal BK 281 straipsnio 4 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti P. Š. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. Š. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysZigmas PociusAurelija Sadauskaitė