Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-751-258/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
e2A-751-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01240-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
UAB ,,EM3“
Atsakovas
P. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-751-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01240-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,EM3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EM3“ ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 69,23 EUR skolos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, tačiau 2018 m. sausio 3 d. ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas 2017 m. sausio 10 d. neturėdamas teisinio pagrindo ieškovo vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele 2“ suteikė atsakovui įrangą, kuria šis neteisėtai naudojosi. Ieškovė nurodė, kad jis už atsakovui teikiamas nurodytas paslaugas sumokėjo iš viso 69,23 EUR, kurie priteistini iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jis nepasirašinėjo ieškovės nurodomoje sutartyje, sutartyje yra ne atsakovo parašas. Atsakovas pažymėjo, kad jis nei iš ieškovės, nei iš UAB „Tele 2“ negavo aptariamoje sutartyje nurodytos ryšio įrangos ir ja nesinaudojo. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje nurodytas kontaktinis numeris ir telefono numeris prieigai prie savitarnos svetainės yra ieškovės įmonės vadovo, todėl darytina išvada, kad būtent šiam asmeniui išduota įranga. Atsakovo nuomone, šios bylos inicijavimas sietinas vien tik su ieškovo tikslu sudaryti didesnį spaudimą atsakovui dėl kitų šiuo metu vykstančių šalių teisminių ginčų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovo naudai priteisė 680,63 EUR bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovė ir UAB „Tele 2“ sudarė 2017 m. sausio 10 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį. Šioje sutartyje nurodytas mobiliosios įrangos numeris (duomenys neskelbtini); mokėjimo planas „mobilus internetas 10 GB“; kontaktinis (kliento) mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini) ir toks pats telefono numeris (kliento) prieigai prie savitarnos svetainės; ieškovė neneigė atsakovo argumentų, kad toks telefono numeris yra ieškovės įmonės vadovo. Šią sutartį ieškovės vardu sudariusiu ir pasirašiusiu asmeniu nurodytas atsakovas (kaip ieškovės įmonės atstovas). Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, paslaugų ataskaitos ir įmokų pavedimai iš esmės patvirtina (atsakovui neginčijant šių ieškovės nurodomų aplinkybių), kad ieškovė už telefono numeriui (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio-lapkričio mėnesiais suteiktas ryšio paslaugas sumokėjo iš viso 69,23 EUR.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys neprašė šioje byloje skirti rašysenos ekspertizės siekiant patvirtinti arba paneigti atsakovo atsikirtimus, jog sutartyje yra ne atsakovo parašas. Nors atsakovas ir pateikė įrodymų, kurie, jo nuomone, patvirtina atsakovo parašo skirtumus, palyginus su 2017 m. sausio 10 d. sutartyje esančiu parašu, tačiau teismas, neturėdamas specialiųjų rašysenos žinių, neturi pagrindo pagrįstai išvadai, kad nurodytoje sutartyje tikrai ne atsakovo parašas.

6. Teismas sprendė, jog ši byla gali būti išnagrinėta ir nenustatinėjant (kaip teisiškai mažareikšmės) faktinės aplinkybės, kas būtent ieškovo vardu sudarė-pasirašė 2017 m. sausio 10 d. Teismas nurodė, kad taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Taigi, jau nustatęs, kad ieškovė priėmė ir apmokėjo jai pateikinėtas UAB „Tele 2“ sąskaitas ir paslaugų ataskaitas, iš kurių ieškovė matė (galėjo ir turėjo matyti), jog nuo 2017 m. sausio mėnesio ieškovei atsirado pareiga apmokėti ir už telefono numeriui (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas, t. y. apmokėti ne už tris, bet jau už keturis telefono numerius. Teismas nurodė, kad apmokėdamas pateikiamas sąskaitas už telefono numeriui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, ieškovė nekėlė klausimo, kad šią sutartį sudarė neturintis reikiamų įgaliojimų asmuo ir (arba) kad tokiomis paslaugomis naudojasi neturintis tokios teisės asmuo. Tokį ilgalaikį (vienuolika mėnesių) ieškovės elgesį teismas vertina kaip patvirtinantį atsakovo atsikirtimus, kad atsakovas nesinaudojo aptariamomis ryšio paslaugomis. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų nesutikusi su nepagrįstu ryšio paslaugų teikimu, t. y. nesikreipė į paslaugų teikėją dėl sutarties nuginčijimo, dėl įrangos suteikimo teisės naudotis šia įranga neturinčiam asmeniui (atsakovui). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog (nepriklausomai nuo to, kas iš tikrųjų ieškovo vardu sudarė-pasirašė 2017 m. sausio 10 d. sutartį) pagal nurodytą sutartį įranga buvo suteikta ir paslaugos buvo teikiamos būtent atsakovui. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad būtent atsakovui tenka pareiga apmokėti už pagal aptariamą sutartį teiktas ryšio paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

7.1. Byloje liko nepaneigtos aplinkybės, jog 2017-01-10 atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, ieškovės vardu su UAB „Tele 2“ sudarė Judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. 19263. Šios sutarties pagrindu, UAB „Tele 2“ atsakovui suteikė įrangą, kurią jis neteisėtai gavo ir naudojosi, o ieškovė mokėjo už atsakovui teikiamas paslaugas. Minėtos sutarties pagrindu, atsakovas iš UAB „Tele 2“ gavo mobiliojo ryšio kortelę ir naudojosi ryšio paslaugomis, už kurias ieškovė sumokėjo 69,23 EUR. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi.

7.2. Ieškovė, nesutikdama su teismo motyvais dėl sąskaitų apmokėjimo, nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, jam yra suteiktas ne vienas telefono numeris ir sąskaitas ieškovė apmokėdavo (apmoka iki šiol) prisijungus prie savitarnos, kur būna nurodyta bendra mokėtina suma. Tokiu būdu, ieškovė kartu apmokėdavo ir už abonentą, kuriuo neteisėtai naudojosi atsakovas.

7.3. Be to, ieškovės nuomone, atsakovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma (680,63 EUR) prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams bei elementariai logikai (palyginant dėl kokios sumos kilo ginčas). Byloje nagrinėjami nesudėtingi materialinės ir procesinės teisės klausimai, nekeliami nauji teisės taikymo klausimai, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į maksimalų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 rekomenduojamą advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje, dydį (8.2., 8.17 p.), priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą dydis mažintinas. Šioje byloje atsakovo atstovas rengė tik atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kurių apimtis nėra didelė, procesiniuose dokumentuose nėra teismų praktikos ar pan., dėl ko atstovas turėjo sugaišti daug laiko.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

8.1. Atsakovas ieškovės į bylą pateiktos Judriojo ryšio paslaugų sutarties nepasirašinėjo. Sutartyje ne P. P. parašas. Atsakovas į bylą pateikė savo parašų pavyzdžius, iš kurių, atsakovo vertinimu, itin aiškiai matyti, jog Judriojo ryšio paslaugų sutartyje ne P. P. parašas.

8.2. Atsakovas iš ieškovės ir/ar UAB „Tele 2“ taip pat negavo mobiliosios įrangos, kurios numeris būtų (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo išduota mobiliojo ryšio įranga. Be to, Judriojo ryšio paslaugų sutartyje nurodomas kontaktinis numeris ir telefono numeris prieigai prie savitarnos svetainės „Mano Tele2“ yra UAB „EM3“ vadovo A. V., bet ne atsakovo. Akivaizdu, jei asmuo užsako mobiliojo ryšio įrangą, jis ją susieja su tuo telefono numeriu, kurį naudoja pats, o ne kitas asmuo.

8.3. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai. Pažymi, jog prisijungus prie savitarnos, matoma ne tik bendra mokėtina suma, kaip nurodo ieškovė, bet ir leidžiama peržiūrėti PVM sąskaitą (-as) faktūrą (-as). Akivaizdu, jog ieškovė peržiūrėdavo (ar turėjo peržiūrėti) PVM sąskaitas faktūras, prieš įtraukdamas jas į savo apskaitą, apskaičiuodamas mokėtiną į biudžetą ar grąžintiną iš biudžeto PVM. Atidus ir rūpestingas asmuo neabejotinai peržiūrėtų, už kokias paslaugas ar darbus reikalaujama sumokėti. Peržiūrėjęs gautą PVM sąskaitą faktūrą ir nustatęs neatitikimus, atidus ir rūpestingas asmuo nedelsiant kreiptųsi į PVM sąskaitą faktūrą pateikusį subjektą. Tuo tarpu ieškovė elgėsi priešingai: priėmė ir apmokėjo jam pateikinėtas UAB „Tele 2“ sąskaitas ir paslaugų ataskaitas, iš kurių ieškovė matė (galėjo ir turėjo matyti), jog nuo 2017 m. sausio mėnesio ieškovei atsirado pareiga apmokėti ir už telefono numeriui (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas.

8.4. Atsakovo atstovas rengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, analizavo bylos medžiagą, teikė teisines konsultacijas atsakovui, galiausiai, dalyvavo teismo posėdyje, todėl 680,63 EUR bylinėjimosi išlaidos laikytinos adekvačiomis, suderinamomis su Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

10. Ieškovė 2019-05-05 pateikė rašytinius paaiškinimus ir Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-694-258/2019. Nurodo, kad šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. e2A-694-258/2019 buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Pažymi, kad ieškovė 2018-01-09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuom, kad byla yra nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu (dėl 69,23 EUR skolos), ko pasėkoje buvo pradėta ši civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei pateikta nutartimi, konstatuoja, kad ieškovės nurodyta civilinė byla ir joje nagrinėtos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai. Visų pirma, ieškovė neteisingai nurodo, kad ieškovės ieškinys nebuvo priimtas dėl to, kad ji ieškinį pateikė nagrinėjimo iš esmės stadijoje, nes ieškinį teismas atsisakė priimti ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriame keičiamas ir ieškinio pagrindas ir dalykas, o tai draudžia įstatymas (CPK 141 str.). Antra, civilinėje byloje Nr. e2A-694-258/2019 nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė naudojosi ieškovės numeriu po darbo santykių nutraukimo, atsakovas dalį skolos pats ieškovei geranoriškai apmokėjo, likusi skola nebuvo mokama, nes buvo ginčas kas turi apmokėti sąskaitas už perduotą telefono aparatą. Šioje byloje atsakovas nepripažįsta, kad jis naudojosi šioje byloje ieškovės nurodomu numeriu ir kad iš viso jis sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį, iš kurios kildinama skola.

Dėl apeliacinio skundo

11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetė atsakovo atsikirtimus, jog sutartyje yra ne atsakovo parašas, tačiau byloje taip ir liko neatskleista kokiomis aplinkybėmis ir kokį įgalioją pateikdamas UAB „Tele2“ atsakovas sudarė ir pasirašė Judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. 19263. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pati ieškovė nepateikė byloje pakankamai duomenų, įrodančių, kad 2017-01-30 sutartį sudarė atsakovas ir tuo numeriu, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, naudojosi atsakovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas sutarties sudarymo metu nebuvo ieškovės darbuotojas, ieškovė nuo 2017 m. sausio 10 d., t. y. sutarties sudarymo dienos visas UAB „Tele2“ jai atsiųstas sąskaitas (už 2017 m. sausio-lapkričio mėnesiais suteiktas ryšio paslaugas) apmokėjo. Ieškovė turėjo prieigą prie UAB „Tele 2“ sąskaitų ir paslaugų ataskaitų UAB „Tele 2“ internetinėje duomenų bazėje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė išreiškė nesutikimą mokėti už papildomą ketvirtąjį numerį, kurį mobiliojo ryšio operatorius įtraukdavo į bendrą ieškovės sąskaitą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pati ieškovė nekėlė klausimo, kad sutartį dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) sudarė ir šiuo numerį naudojasi asmuo neturintis tam įgaliojimų, kas galimai paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad šiuo numeriu naudojosi atsakovas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju turėjo būti taikytina CK 1.79 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta šalies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovė geranoriškai sutartį įvykdė (visas UAB „Tele 2“ sąskaitas apmokėjo), spręstina, jog ieškovė neteko teisės šio susitarimo ginčyti teismine tvarka (CK 1.79 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju tampa nebeaktuali aplinkybė, kas iš tikrųjų pasirašė judriojo ryšio paslaugų sutartį, nes bet kokiu atveju ieškovės veiksmai sandorio vykdymo metu įrodo, kad jai UAB „Tele 2“ suteiktos paslaugos pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį buvo tinkamos ir priimtinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

12. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo naudai iš ieškovės priteistos 680,63 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 1R-77 dėl rekomenduojamą advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydį, jos turėjo būti sumažintos.

13. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbias aplinkybės, į kuriuos turi būti atsižvelgiama.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, o taip pat atsakovo atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje (teismo posėdžio trukmė 16 min.). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.3 p. atsiliepimo į ieškinį parengimo maksimali atlygintina advokato išlaidų suma yra 2127 EUR, o tripliko – 1276,20 EUR. Atstovavimas teisme už 16 min. maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 p. sudaro 72 EUR. Taigi tokiu atveju maksimalus atsakovui priteistinas dydis sudarytų 3475,20 EUR. Pirmosios instancijos teismas priteisė 5 kartus mažesnę nei Rekomendacijose nurodyta maksimali atlygintina advokato išlaidų suma, todėl teismo priteista ieškovės naudai iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nelaikytina per didele. Ieškovė nurodo, kad ši išlaidų suma yra neadekvati atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškove, pažymi, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos, atsakovo atstovas turėjo parengti tiek atsiliepimą į ieškinį, tripliką, tiek pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, o taip pat atstovauti teismo posėdyje. Kadangi nustatyta, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose įtvirtinti dydžiai, nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingo dydžio.

15. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad už ieškovės atstovavimą apeliacinėje instancijoje patyrė 635,25 EUR bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, tai, kad Advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, skundžiamą sumą, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui iš ieškovės priteisia 300 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „EM3“, j. a. k. 300561666, 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rita Kisielienė