Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., 2015-04-28 apie 10.54 val., Šeškinės g. 32, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį , kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Iš įvykio vietos I. V. pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 10, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

I. V. teismo posėdžio metu su jos atžvilgiu surašytu protokolu sutinka iš dalies ir teismui paaiškino, kad 2015-04-28 dienos metu jis su automobiliu „Peugeot“ atvažiavo į Šeškinės polikliniką. Po apsilankymo pas gydytoją, jis įsėdo į savo transporto priemonę bei norėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, į kurios įvažiavimą bei išvažiavimą reguliuoja pakeliami užtvarai. Jam yra žinoma, jog šioje aikštelėje nemokamai vairuotojai gali laikyti savo automobilius tik tam tikrą ribotą laiką. Su automobiliu privažiavus prie kelio užtvaro, užtvaras nepakilo, jis stovėjo vietoje bei laukė, iš paskos susidarė kitų automobilių spūstis, I. V. teigimu jis kiek pasimetė, nes negalėjo suprasti kur yra kasa už parkavimą sumokėti. Po kiek laiko, jis su savo automobiliu pasitraukė atgal ir į šoną, praleido kitą jam iš paskos važiuojantį automobilį, kuris pasikėlus užtvarui išvažiavo iš aikštelės. I. V. pradėjo irgi važiuoti į priekį, tačiau užtvaras nusileido ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį stiklą. Po smūgio užtvaras pasikėlė į viršutinę padėtį. Jis išvažiavo iš aikštelės bei kiek pavažiavus į priekį sustojo, iš automobilio išlipęs nebuvo, užtvaras nebuvo apgadintas ir automobilis irgi. I. V. teigimu, tyčios išvažiuoti iš eismo įvykio jis neturėjo, mano jog protokolas surašytas nepagrįstai.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2015-04-28 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Šeškinės g. 32, Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko automobilių stovėjimo aikštelės apsaugos darbuotojas, kuris informavo, jog automobilis „Peugeot“ išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės apgadino pakeliamą užtvarą bei išvažiavo. Pasak liudytojo, šioje stovėjimo aikštelėje automobilių įvažiavimą (išvažiavimą) reguliuoja pakeliamas užtvaras. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, prie kurio pridėtas CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšta tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, (duomenys neskelbtini). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2051-04-28 apie 10.50 val., Šeškinės g. 32, Vilniuje, jis vairavo automobilį „Peugeot“ bei norėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, į kurią įvažiavimas (išvažiavimas) yra reguliuojamas pakeliamu užtvaru. Pasak jo, išvažiuodamas iš minėtos aikštelės, kurioje jam priklausantis automobilis išstovėjo virš valandos, kliudė užtvarą bei išvažiavo. I. V. neneigia, jog matė, kaip užtvaras nusileisdamas trenkė per jo vairuojamo automobilio priekinį stiklą, smūgis nebuvo stiprus, tačiau, jis matė, jog užtvaras buvo apgadintas. Liudytojas A. S. patvirtino, kad atvykus į eismo įvykio vietą matė apgadintą užtvarą, šio aplinkybės buvo užfiksuotos nubraižant įvykio schemą. I. V. teigimu jis eismo įvykio vietoje nepasiliko, buvo kiek trumpam sustojęs išvažiavęs iš aikštelės, po to, nesulaukęs policijos pareigūnų išvažiavo. Teismo vertinimu, jis suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalino nesulaukęs pareigūnų.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esamą CD su vaizdo įrašų iš įvykio vietos, konstatuotina, kad vairuotojas I. V. nesilaikė atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės pro pakeliamą užtvarą, kliudė parkavimo įrangos pakeliamą (nuleidžiama) įrengimą bei jį apgadino. Pažymėtina, kad vaizdo įrašė matyti, jog kontaktas su užtvaru įvyko priekinėje automobilio „Peugeot“ dalyje, ties priekiniu stiklu, nematyti ir nepajusti vairuotojas I. V. negalėjo, to jis ir neneigia, jog matė patį smūgį. Sprendžiant iš vaizdo įrašo turinio, darytina išvada, jog automobiliai į minėtą aikštelę įvažiuoja bei išvažiuoja po vieną transporto priemonę, nes šių judėjimą reguliuoja parkavimo įranga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad I. V. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas svetimas turtas (užtvaras), žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį I. V. atėmimas teisės vairuoti transporto priemonės yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (atėmimas teisės vairuoti transporto priemonės) rūšies jam neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 30 (trisdešimties) eurų baudą.

I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti I. V. galutinę bausmę – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.