Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. K., A. K., V. K. atstovaujamam Skėmų socialinės globos namų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausiamas dėl pareiškėjo teisės paveldėti po savo tėvo J. K. mirties realizavimo tvarkos bei terminų. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o motina Z. K.- (duomenys neskelbtini) ( b. l. 10 ). Palikimas po J. K. mirties nebuvo priimtas.

Taigi, palikimas atsirado iki įsigaliojant naujajam CK. Sistemiškai aiškinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 d., 38 str., konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu (1999-02-12 ), taip pat 2000 m. CK 1.5 str., kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas.

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str., CK 5.11 str. ) ir dėl palikimo priėmimo po savo tėvo J. K. mirties turėjo kreiptis per 6-is mėnesius nuo palikėjo mirties momento (1964 m. CK 587 str.). Terminą palikimui priimti gali prailginti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 str., CK 5.57 str.). Siekiant nustatyti ar termino palikimui praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, būtina nustatyti kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami ( pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios . Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 6-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra ypatingai svarbios, t.y. asmuo pažeidė įstatymo numatytą terminą dėl neįprastų aplinkybių. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 str.).

Kaip matyti pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes manė, kad palikimo reikalus susitvarkė jo mama, kuriai priklausė palikimas po J. K. mirties. Kitų priežasčių dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti po tėvo J. K. mirties, pareiškėjas nenurodė. Iš to seka, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai ir nerūpestingai savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjo palikimo priėmimo procesu, neišsiaiškino ar tikrai jo motina kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo ir tai sukėlė jam neigiamas pasekmes - jis praleido terminą palikimui priimti. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo priėmime, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, nes pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo jauno brandaus amžiaus, turintis pakankamą (spec. vidurinį) išsilavinimą ir pakankamai gyvenimiškos patirties, kad suvokti palikimo priėmimo procedūras. Kaip matyti, pareiškėjas pats patvirtino, kad tuo metu buvo Lietuvoje, nesirgo, nebuvo kitų priežasčių, kas trukdė jam atvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl pareiškėjo nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, nes jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar išskirtinių priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą nenustatyta. Suinteresuoto asmens V. K. atstovė nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, taigi pareiškimas atmestinas.

Atmetus pareiškimą, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 80, 88,92, 93, 96 str.,).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. K. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.

Priteisti iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,00 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima skųsti atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.