Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stumbrinis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stumbrinis“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Stumbrinis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 951,21 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2013 m. kovo 12 d. sudarė nenukirsto miško be žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. pardavė ieškovei UAB ,,Stumbrinis“ apvaliosios medienos už 11 963,45 Eur, sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Ieškovės teigimu, atsakovas A. M. 2015 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į ieškovę UAB ,,Stumbrinis“ dėl miško želdinimo projekto parengimo 12,7316 ha dydžio valdoje, žinodamas, kad įmonėje dirba miškininkas specialistas S. Ž., turintis patirtį rengiant projektus. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu A. M. nenukirsto miško be žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai, atskira rašytinė sutartis miško želdinimo projektui parengti nesudaryta, tačiau buvo susitarta žodžiu, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių pagalba. Pasak ieškovės, žodžiu susitarta, kad projekto kaina neviršys 1 500 Eur. Pažymėjo, kad žodinį susitarimą tarp šalių patvirtina tai, jog atsakovas A. M. ieškovei pateikė dokumentus, kuriuos galėjo pateikti tik pats atsakovas, t. y. miško valdos duomenis ir planus, nuosavybės dokumentus, melioracijos įrenginių žemės sklypo planus, žemės sklypo geodezinių koordinačių žiniaraščius. Ieškovės įsitikinimu, sutartis dėl miško apželdinimo projekto paruošimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Nurodė, kad paruoštas miško želdinimo projektas 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo įteiktas susipažinti atsakovui A. M., tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina telefono skambučių išklotinė ir liudytojų E. S. bei A. Š. parodymai. Pažymėjo, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ 2016 m. sausio 4 d. nesulaukusi pretenzijų dėl atliktos paslaugos iš atsakovo A. M. išrašė už atliktas paslaugas PVM sąskaitą faktūrą 951,21 Eur sumai, tačiau atsakovas jos neapmokėjo.

Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį ar bet kada vėliau atsakovas nebuvo sudaręs jokio susitarimo ar sutarties dėl miško želdinimo projekto paruošimo. Atsakovo A. M. teigimu, ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ nepateikė jokių duomenų, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas žodine sutartimi užsakė pas ieškovę parengti miško apželdinimo projektą. Pažymėjo, kad ieškovei siūlant miško apželdinimo projektavimo paslaugas, atsakovas A. M. iš karto buvo ieškovei nurodęs, jog tokios paslaugos netikslingos, nes ieškovė pirmiausia turėjo gauti leidimą įveisti mišką tame žemės sklype. Nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsakymą, kuriuo jo prašymas išduoti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje buvo atmestas. Pasak atsakovo A. M., šalys turėjo sudaryti projektavimo rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo tam tikro darbo rezultatas – miško želdinimo projekto parengimas ir perdavimas atsakovui. Nurodė, kad atsakovas A. M. neatsakė į ieškovės 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. SMS žinutes. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų – kokios apimties ir formato miško apželdinimo projektas 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo perduotas atsakovui, taip pat nenurodė, kokiu būdu projektas buvo perduotas. Be to, iš ieškinio nėra aišku, kokia buvo projektavimo rangos darbų šalių sutarta suma, jeigu tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ar 2015 metų rugpjūty sutarta 1 500 Eur suma, ar 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyta 951,21 Eur suma. Atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaita–faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas arba tam tikrais atvejais ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba pateiktos prekės, 15 dienos, tačiau ieškovė sąskaitą išrašė praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po darbų atlikimo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Stumbrinis“ 2015 metais parengė miško želdinimo projektą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui A. M.. Nustatė, kad ieškovė UAB „Stumbrinis“ 2016 m. sausio 4 d. išrašė PVM sąskaitą­–faktūrą, kurioje nurodyta, jog už miško želdinimo projektą mokėtina suma yra 951,21 Eur, pirkėjas A. M.. Teismas sprendė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teismo vertinimu, liudytoja E. S. yra buvusi ieškovės UAB „Stumbrinis“ vadovė, kuri ir šiuo metu dirba ieškovės UAB „Stumbrinis“ direktoriaus pavaduotoja, todėl yra tiesiogiai civilinės bylos išsprendimu ieškovės naudai suinteresuotas asmuo, o liudytojas A. Š. patvirtino tik tą aplinkybę, jog atsitiktinai girdėjo ieškovės atstovės ir atsakovo pokalbį dėl miško apželdinimo projekto. Teismas sprendė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas gali būti papildoma priemonė, patvirtinanti sudarytos sutarties egzistavimą, tačiau šioje civilinėje byloje nenustačius sutarties sudarymo fakto, PVM sąskaita faktūra savaime negali būti laikoma pakankamu rašytiniu įrodymu pagrindžiant ieškovės nurodomos sutarties egzistavimą, juo labiau, kad pagal ieškovės nurodomas aplinkybes ieškovė turėjo įrodyti rangos sutarties, o ne paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą. Teismas pažymėjo, kad netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovė UAB „Stumbrinis“ byloje būtų įrodžiusi susitarimo su atsakovu dėl miško želdinimo projekto rengimo bei projekto perdavimo atsakovui faktą, ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tiktai tuomet, jeigu ieškovė byloje įrodytų ir jos nurodomas aplinkybes dėl šalių susitarimo sąlygų, ieškovei pavestų projektavimo darbų apimties, atlikimo terminų bei kainos, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Teismo vertinimu, ieškovės UAB „Stumbrinis“ pateiktos pokalbių telefonu išklotinės patvirtina vykusių pokalbių ir siųstų SMS žinučių faktą atitinkamais telefono numeriais, tačiau iš jų nustatyti aukščiau nurodytų aplinkybių neįmanoma, nes civilinėje byloje nepateiktas nei telefoninių pokalbių, nei SMS žinučių turinys.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Stumbrinis“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai tarp šalių sudarytą žodinę sutartį vertino kaip rangos sutartį, nes šalys buvo sudarę žodinę paslaugų teikimo sutartį. Pažymėjo, kad miško įveisimo ir želdinimo projektas yra intelektualinė ir individuali paslaugos forma, kuri nesusijusi su materialaus objekto sukūrimu.

Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas A. M. pats pateikė pasiūlymą ieškovei UAB ,,Stumbrinis“ paruošti projektą ir perdavė projektui reikalingus dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovo melagingus teiginius, jog atsakovo dokumentai galėjo likti pas ieškovę nuo ankstesnio 2013 m. kovo 12 d. sandorio, paneigia VĮ Registrų centras išrašas, iš kurio matyti, jog atliekama paslauga žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota tik 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. jau po 2013 m. kovo 12 d. sutarties tarp šalių sudarymo. Be to, VĮ Registrų centras išrašą su originaliu antspaudu gali pateikti tik turto savininkas. Nurodė, kad melioracijos planus ieškovė taip pat galėjo gauti tik iš atsakovo A. M., nes jie nėra viešai skelbiami.

Teismas neištyrė atsakovo A. M. 2015 m. lapkričio 23 d. kreipimosi į NŽT dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemėje. Pasak ieškovės, jeigu atsakovas A. M. nebuvo užsakęs projekto dėl miško želdinimo, tuomet neaišku, kam jis kreipėsi į NŽT dėl minėto leidimo gavimo. Pažymėjo, kad nurodyta aplinkybė atskleidžia atsakovo A. M. ketinimus paruošus projektą, įveisti mišką. Nurodė, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ atliko paslaugą ir atsakovas A. M. pradėjo vykdyti plano realizavimą, kreipdamasis dėl leidimo įveisti mišką gavimo.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ stengėsi susitarti su atsakovu A. M., išsiuntė pretenziją dėl neapmokamos sąskaitos, į kurią atsakymo negavo. Be to, pasiūlė atsakovui A. M. susitarti taikiai, t. y. kad atsakovas sumokėtų bent 200 Eur, taip kompensuodamas bent minimalius ieškovės nuostolius.

Teismas neįvertino liudytojo A. Š. parodymų. Pažymėjo, kad liudytojas A. Š. patvirtino, jog žinojo apie ruošiamą A. M. projektą ir teigė, kad dalyvavo kabinete, kai atsakovas A. M. buvo atvykęs į ieškovės UAB ,,Stumbrinis“ biurą atsiimti parengto projekto, taip pat nurodė, kad atsakovas ieškovei buvo pateikęs dokumentus ir vėliau juos perdavė A. Š..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M., atstovaujamas advokato K. J., prašo ieškovės UAB ,,Stumbrinis“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Pažymėjo, kad šalys turėjo sudaryti projektavimo rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo tam tikro darbo rezultatas – miško želdinimo projekto parengimas ir perdavimas atsakovui. Nurodė, kad byloje nėra nei projektavimo rangos sutarties miško įveisimo ir želdinimo projektui parengti, nei užsakymo tokiems darbams atlikti, atliktų darbų perdavimo akto. Be to, ieškovė nepateikė duomenų nei dėl šalių susitarimo sąlygų, nei atsakovo pavestų projektavimo darbų apimties, nei atlikimo terminų ir kainos. Pasak atsakovo A. M., neaišku, kodėl tariamų paslaugų kaina yra būtent 951,21 Eur, vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Be to, ieškovė PVM sąskaitą faktūrą išrašė praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po darbų atlikimo, ir tai kelia abejonę, kad atsakovui nebuvo perduotas ieškovės parengtas miško želdinimo projektas.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog pradinius duomenis miško želdinimo projektui ieškovė galėjo gauti tik iš atsakovo A. M.. Pažymėjo, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ ir atsakovas A. M. turėjo verslo santykių dar nuo 2013 m. kovo 12 d., kai buvo sudaryta miško pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovo įsigijo apvaliosios medienos iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant miško pirkimo–pardavimo sutartį buvo keičiami minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys ir ieškovei buvo pateikti patikslinti žemės sklypo duomenys. Pažymėjo, kad atsakovui A. M. nebuvo poreikio samdyti ieškovę miško želdinimo projekto parengimui.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino liudytojo A. Š. parodymų. Pažymėjo, jog liudytojas A. Š. patvirtino, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl šalių susitarimo sąlygų, ieškovei pavestų projektavimo darbų apimties, atlikimo terminų bei kainos. Liudytojas A. Š. tik nurodė, kad matė atsakovą A. M. ieškovo biure 2015 m. gruodžio mėnesį, taip pat patvirtino, jog matė ieškovo biure padėtus segtuvus, tačiau jų turinio ar dokumentų perdavimo atsakovui momento nematė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ su atsakovu A. M. 2013 m. kovo 12 d. sudarė nenukirsto miško be žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. pardavė ieškovei UAB ,,Stumbrinis“ apvaliosios medienos sandėlį (popierinės b. l. 24–26). Ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ į bylą pateikė miško želdinimo projektą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui A. M., projekto parengimo data – 2015 metai (p. b. l. 67–89). Ieškovė UAB „Stumbrinis“ 2016 m. sausio 4 d. išrašė atsakovui A. M. PVM sąskaitą faktūrą 951,21 Eur sumai už miško želdinimo projektą pagal kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), biržių atrėžimą pagal kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų suruošimą.

Ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 951,21 Eur skolos už parengtą miško želdinimo projektą. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškove nebuvo susitaręs dėl miško želdinimo projekto parengimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ neįrodė rangos sutarties sudarymo su atsakovu A. M. fakto ir šalių susitarimo sąlygų. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių sudarytą žodinę sutartį vertino kaip rangos sutartį, nes tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, kad paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą patvirtina tai, jog atsakovas A. M. perdavė ieškovei žemės sklypo, kuriame planavo įveisti mišką, dokumentus bei kreipėsi į NŽT dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemėje gavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės reikalavimas būtų patenkintas, turi būti nustatytas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš kurio kyla ieškovo reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad miško želdinimo projektas yra perduodamas užsakovui ir turi savarankišką vertę, todėl laikytina, jog miško želdinimo projekto parengimui taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis). Esminė rangos sutarties sąlyga yra sutarties dalykas – pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Taigi, ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ turi pareigą įrodyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė parengs ir perduos atsakovui A. M. miško želdinimo projektą (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar tarp šalių buvo suderinta valia sukurti sutartinius teisinius santykius, t. y. sudaryti rangos sutartį, pirmiausia, įvertina šalių parodymus teismo posėdžio metu. Buvusi ieškovės direktorė (šiuo metu direktoriaus pavaduotoja) liudytoja E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje atvyko pas ieškovę pasitarti dėl miško apželdinimo projekto parengimo ir atsakovui buvo paaiškinta, kokių dokumentų reikia, 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atsakovas atvežė reikiamus dokumentus projektui parengti, šalys susitarė, kad projektas bus parengtas iki 2015 m. rugsėjo mėnesio (2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 5–19 min). Ieškovės direktorius S. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas pas ieškovę atvyko 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir susitarė dėl želdinimo projekto parengimo, sutartis sudaryta 2015 m. rugpjūčio 31 d. (2016 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 12–14 min). Atsakovas A. M. tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike), tiek teismo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad su ieškove nebuvo susitaręs dėl miško želdinimo projekto parengimo ir jokio projekto nematė (2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės direktoriaus S. Ž. ir buvusios direktorės E. S. parodymai, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra pakankami spręsti, jog šalys sutarė dėl rangos sutarties dalyko – parengti atsakovui A. M. priklausančiam žemės sklypui miško želdinimo projektą ir jį perduoti atsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad šalys tarėsi ir derino būsimo miško želdinimo projekto apimtį bei sąlygas, t. y. kaip turėtų atrodyti projektas, kokia projektuojama želdinių rūšinė sudėtis ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (rangovas) UAB ,,Stumbrinis“ nepateikė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto, kuriame būtų užfiksuota ieškovės valia perduoti miško želdinimo projektą ir užsakovo (atsakovo) valia priimti projektą arba atsisakymo jį priimti priežastys (CPK 178 straipsnis, 6.662 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad liudytoja E. S. teismo posėdžio negalėjo prisiminti, ar ginčo projektą atsakovui perdavė ji, ar S. Ž. (2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min.). Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė, kad liudytojas A. Š., patvirtino, jog projektas buvo perduotas atsakovui A. M.. Liudytojas A. Š. teigė, kad rengė projektą A. M., girdėjo, kaip šalys 2015 m. gruodžio mėnesį tarėsi dėl miško želdinimo projekto, tačiau projekto perdavimo nematė (2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 48 min – 52 min.). Pastebėtina, kad ieškovė byloje teigė, jog projektas buvo perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d., nors liudytojas A. Š., kaip minėta, nurodė, jog šalys dėl projekto tarėsi 2015 m. gruodžio mėnesį. Be to, aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra už 2015 m. rugpjūčio mėnesį parengtą projektą buvo išrašyta tik 2016 m. sausio 4 d., taip pat kelia abejonių dėl projekto perdavimo 2015 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei UAB ,,Stumbrinis“ neįrodžius, kad miško želdinimo projektas buvo perduotas užsakovui (atsakovui) A. M. ir jo buvo priimtas kaip rangos sutarties dalykas, pastarajam neatsirado pareiga už jį atsiskaityti (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės UAB ,,Stumbrinis“ nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo atsakovui A. M. priklausančio žemės sklypo dokumentus (VĮ Registrų centras išrašą, žemės sklypo planą, melioracijos projektą), taip pat nepatvirtina konkrečios rangos sutarties sudarymo tarp šalių fakto (p. b. l. 33–42, 102). Atsakovo A. M. teigimu, ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ minėtus dokumentus turėjo dar nuo 2013 m. kovo 12 d. nenukirsto miško be žemės pirkimo–pardavimo sutarties (2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 29 min.). Pažymėtina, kad nors ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ turi ginčo žemės sklypo registro išrašą atspausdintą 2013 m. rugsėjo 16 d., t. y. jau po minėtos sudarymo, tačiau šis išrašas atspausdintas beveik prieš du metus iki ieškovės nurodyto miško želdinimo projekto parengimo (2015 m. rugpjūčio mėnesį), todėl šis faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad išrašas buvo perduotas ieškovei būtent 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jeigu tarp šalių vyko derybos (konsultacijos) dėl miško želdinimo projekto parengimo, tai dar nereiškia sutarties sudarymo, nes sutarties sudarymui reikia galutinės šalių valios suderinimo dėl apželdinimo projekto sąlygų, kainos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atmesta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantės argumentą, kad miško želdinimo projekto užsakymo faktą patvirtina aplinkybė, jog atsakovas A. M. 2015 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje (p. b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 13 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 reikalavimus. Be to, NŽT leidime įveisti mišką ne miško žemėje, nurodoma, kiek ploto, kuriame planuojama įveisti mišką, turi užimti melioracijos griovių priežiūros juostos ir drenažo rinktuvų apsauginės juostos (minėtų taisyklių 1 priedas). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad prieš miško želdinimo projekto parengimą, žemės sklypo savininkas privalo iš NŽT gauti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui A. M. neturint minėto leidimo, ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ turėjo ir galėjo žinoti, kad miško želdinimo projektas negali būti rengiamas, nes neaiškios jo parengimo sąlygos. Įvertinus tai, aplinkybė, kad atsakovas A. M. 2015 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo ieškovės nurodytos projekto perdavimo atsakovui datos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje nėra pakankama spręsti, kad tarp šalių 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo susitarimas dėl miško želdinimo projekto parengimo ir perdavimo atsakovui A. M.. Priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad toks susitarimas pagal teisės aktų reikalavimus 2015 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo būti pasiektas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ yra verslo subjektas, kuriam miško projektų rengimas yra komercinės veiklos sritis, todėl jai taikomas aukštesnis veiklos standartas. Be to, protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Ieškovės atstovų elgesys, kuomet buvo parengtas miško želdinimo projektas, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, projekto perdavimo fakto neįforminant jokiu dokumentu, bei projekto rengimas neturint teisės aktuose numatyto leidimo įveisti mišką ne miško žemėje, rodo jų nerūpestingumą ir neatidumą civiliniuose teisiniuose santykiuose rengiant miško želdinimo projektą, todėl jiems tenka rizika, kad kils ginčas dėl faktinių teisinių santykių. Ieškovės UAB ,,Stumbrinis“ nurodyta aplinkybė, kad ji sutiko, jog atsakovas A. M. atlygintų bent 200 Eur minimalius ieškovės nuostolius, tik patvirtina, kad tarp šalių nebuvo konkretaus susitarimo dėl miško želdinimo projekto kainos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau ištirtus tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių, jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės UAB ,,Stumbrinis“ nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konkretaus miško želdinimo projekto parengimo ir toks projektas 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo perduotas atsakovui A. M. (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė rangos teisinius santykius, reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 1,86 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (p. b. l. 165, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.