Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl statybos leidimo ir kitų administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

D. B. UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu 2006 m. rugsėjo 18 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 3 d. bendrovei „Klaipėdos smeltė“ išduotą statybos leidimą Nr.29/06-NS/06, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimą Nr.T2-267, kuriuo patvirtintas bendrovės „Klaipėdos smeltė“ naudojamos teritorijos pietinės dalies detalusis planas, pripažįstant, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija vilkino UAB „Birių krovinių terminalas“ skundų dėl statybos leidimo nagrinėjimą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 19 d. detaliojo plano patikrinimo aktas Nr.PL-239 ir jo išvada yra neteisėti. D. B. nurodė, kad ginčijamais aktais, pažeidžiant visuomenės sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus, UAB „Birių krovinių terminalas“ interesus, teisės aktų nustatytas procedūras, bendrovei „Klaipėdos smeltė“ buvo leista atlikti statybos darbus greta bendrovei „Birių krovinių terminalas“ priklausančių statinių esančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Kadangi ginčijami atsakovų aktai yra neteisėti, jo manymu, jie turi būti panaikinti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skundą priėmė.

D. B. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 3 d. išduoto statybos leidimo Nr.29/06-NS/06 bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr.T2-267 galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimis prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones panaikino, o D. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo paliko nenagrinėtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad D. B. neturi įgalinimų UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu pasirašyti procesinių dokumentų, nes 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tik laikotarpiui nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. ir jo, kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus, įgaliojimai yra pasibaigę.

UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktorius R. M. 2006 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad, D. B. nelaikant UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi, vadovaujantis UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punktu, asmeniu, vykdančiu UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas ir galinčiu atstovauti šiai bendrovei teisme, turėtų būti laikomas jis. R. M. nurodė, kad jis, kaip asmuo, vykdantis UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.232 straipsniu, patvirtina D. B. veiksmus, paduodant šioje byloje skundą. Esant šiam patvirtinimui, jo manymu, byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu paduotas skundas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu paduotą skundą paliko nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad skundą UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu padavė D. B. , kaip bendrovės generalinis direktorius. Tačiau pagal šios bendrovės 2004 m. lapkričio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą jis bendrovės generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tik iki 2005 m. vasario 28 d. Nuo minėtos dienos jis bendrovei „Birių krovinių terminalas“ teisme atstovauti nebegalėjo. Tokiu būdu, jis negalėjo šios bendrovės vardu paduoti ir skundo byloje. Teismas konstatavo, kad skundą byloje suinteresuoto asmens vardu padavus neįgaliotam vesti bylą asmeniui, skundas paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, D. B. neturėjo įgaliojimų UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu vesti administracinę bylą (taip pat ir paduoti skundą byloje). Kadangi skundą jis padavė ir pasirašė UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, skundas pagrįstai paliktas nenagrinėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punktas). Teismo konstatavimu, UAB „Birių krovinių terminalas“ personalo direktoriaus R. M. 2006 m. lapkričio 8 d. pareiškimas, kuriuo jis patvirtino D. B. veiksmus, paduodant skundą UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo paduotą skundą nagrinėti iš esmės, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės suinteresuotam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui patvirtinti neįgalioto subjekto jo vardu anksčiau byloje atliktus procesinius veiksmus. Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens teisė paduoti skundą turi būti realizuojama, pačiam suinteresuotajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui tiesiogiai pasirašant skunde. Vėlesnis neįgalioto subjekto veiksmų, jo vardu pasirašant ir paduodant skundą, patvirtinimas administraciniame procese negalimas. Todėl bendrovė „Birių krovinių terminalas“, norėdama paduoti skundą, kuris jos vardu buvo šioje byloje paduotas neįgalioto subjekto, turi naujai paduoti tinkamai surašytą ir įgalioto atstovo pasirašytą skundą. Be to nurodyta, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. turi įgaliojimus eiti UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas ir šios bendrovės vardu atlikti procesinius veiksmus - pateiktų UAB „Birių krovinių terminalas“ buvusio generalinio direktoriaus patvirtintų šios bendrovės personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punktas R. M. tokių įgaliojimų nesuteikia, pagal šio punkto prasmę personalo direktorius generalinio direktoriaus pareigas gali laikinai eiti tik tais atvejais, kai paskirtas bendrovės generalinis direktorius yra išvykęs į komandiruotę, susirgęs ar yra kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (ne kai bendrovėje iš viso nėra nustatyta tvarka paskirto generalinio direktoriaus). Konstatuota, jog bendrovės akcininkai nustatyta tvarka jokių įgaliojimų personalo direktoriui R. M. eiti generalinio direktoriaus pareigas nėra suteikę, tokia teisė jam nenumatyta ir bendrovės įstatuose. Be to, bendrovės „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. nutarimu apribota šios bendrovės generalinio direktoriaus teisė vienasmeniškai bendrovės vardu paduoti skundą teismui (pagal šį apribojimą bendrovės vardu skundas teismui gali būti paduodamas, tik esant rašytiniam abiejų bendrovės akcininkų sutikimui, o šioje administracinėje byloje tokie akcininkų sutikimai nėra pateikti). Pažymėta, jog 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkimo nutarimu yra numatyta ir minėto apribojimo generaliniam direktoriui paduoti skundą teismui išimtis, tačiau ji nagrinėjamu atveju negali būti taikoma (generalinis direktorius bendrovės vardu vienasmeniškai gali iškelti civilines bylas dėl nuomos ir kitų naudojimosi teisių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypu ir krantinėmis). Teismo konstatavimu, plečiamai aiškinti minėtą akcininkų susirinkimo nutarimo išimtį dėl generalinio direktoriaus teisės vienasmeniškai kreiptis bendrovės vardu į teismą bei teigti, jog ji apima ir kitas bylas, kuriose tiesiogiai nėra sprendžiamas nuomos ir naudojimosi teisių klausimas, nėra pagrindo. Atmesti ir argumentai dėl to, jog minėtas apribojimas turėtų būti laikomas neteisėtu, pažymint, jog akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį ir Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį teismo ex officio negali būti pripažįstami niekiniais, jie gali būti tik nuginčijami teismine tvarka (šiuo atveju tai nepadaryta).

III.

2007 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje, kuriuo prašoma, nagrinėjant bylą iš naujo, iš esmės išnagrinėti pareiškėjo teismui pateiktą skundą, o taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 8 ir 10 punktais. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis yra neteisėta, priimant šią nutartį pareiškėjas negalėjęs teismui pranešti apie esminę aplinkybę - 2006 m. spalio 26 d. priimtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2S-706-33/2006 – nes pastaroji nutartis buvo priimta išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, ją jie gavo tik 2006 m. lapkričio 6 d. Pažymima, jog minėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo pareiškėjas bei abu tretieji suinteresuoti asmenys, proceso dalyviai taip pat kėlė D. B. įgaliojimų klausimą, todėl teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo UAB „Birių krovinių terminalas" įrodyti, jog D. B. turi įgaliojimus, suteikiančius jam teisę pasirašyti bei pateikti teismui procesinius dokumentus. UAB „Birių krovinių terminalas" pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2006 m. spalio 23 d. prašymą su išsamiais paaiškinimais bei rašytinius įrodymus, todėl apygardos teismas pripažino, kad D. B. buvo ir yra UAB „Birių krovinių terminalas" generalinis direktorius bei turėjo teisę atstovauti ją byloje (jų žiniomis, dėl šios nutarties kasacinis skundas nėra paduotas). Prašyme pažymima, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, susiję su D. B. statusu bei jo įgaliojimais neturėjo būti iš naujo įrodinėjami šioje administracinėje byloje, tačiau nei pareiškėja, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apie minėtą aplinkybę nežinojo ir ja nesirėmė. Pareiškėjo manymu, paaiškėjus šiai aplinkybei, yra pagrindas procesą atnaujinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pažymima, jog Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-883-479/2006 taip pat išnagrinėjo D. B. pasirašytą UAB „Birių krovinių terminalas" vardu atskirąjį skundą, pripažindamas D. B. teisę paduoti skundą, nors tokią teisę ir ginčijo tretieji suinteresuoti asmenys. Tokiu būdu, tarp bendrosios kompetencijos teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, priimtų šioje byloje, susidarė kolizija, ir dabartiniu metu tuo pačiu klausimu galioja teismų sprendimai, priešingai traktuojantys D. B. įgaliojimų klausimą. Pareiškėjas nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato proceso atnaujinimą tik dėl būtinybės užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą administracinėse bylose, tačiau pažymi, jog tokia padėtis, kai vienu metu galioja priešingi teismų sprendimai, visiškai nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės principu, paneigia Teismų įstatymo 9 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje užfiksuotą teismo sprendimo privalomumo principą. Tokiu būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esminiai pažeidė svarbias imperatyvaus pobūdžio materialinės teisės normas, ir yra pagrindas atnaujinti procesą taip pat ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo teigimu, bendrosios kompetencijos teismai šiuo metu nagrinėja nemažai bylų, kuriose procesinius dokumentus pasirašė bei atstovus įgaliojo D. B. , tuo pačiu pripažindami, kad jis yra teisėtas bendrovės atstovas, yra priimtas tik vienas bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo D. B. pripažintas neturinčiu teisės atstovauti bendrovę - Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-537/2006, tačiau dėl jo paduotas kasacinis skundas yra priimtas nagrinėti.

Pareiškėjo teigimu, priimdamas 2006 m. spalio 31 d. nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Darbo kodekso normas, reguliuojančias akcinių bendrovių administracijos vadovų paskyrimo, jų įgalinimų įforminimo, atstovavimo bendrovėms civilinėse bylose klausimus, tuo pačiu pažeista ir pareiškėjo teisė į efektyvią teisminę gynybą, teisingą procesą šalių lygybės ir rungtyniškumo sąlygomis, nesilaikyta principų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas paaiškina, jog D. B. UAB „Birių krovinių terminalas" dirbo nuo 1998 m. pagal neterminuotą darbo sutartį gamybos direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2000 m. - gamybos direktoriumi. 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime paskyrus jį bendrovės generaliniu direktoriumi terminui nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d., šias pareigas jis pradėjo vykdyti akcininkės laivų krovos akcinės bendrovės (toliau – LKAB) „Klaipėdos smeltė" atstovui R. V. pasirašius su juo atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Pasibaigus nurodytam terminui, D. B. generaliniu direktoriumi dirba iki šiol, išskyrus tuos laikotarpius, kai jam sergant ar atostogaujant šias pareigas pagal pareiginius nuostatus laikinai vykdo personalo direktorius R. M. . Pažymima, jog akcininkai nepaskyrė naujo generalinio direktoriaus ir neatsiuntė jokio asmens, kuriam D. B. būtų galėjęs perduoti įgaliojimus, jokiais veiksmais nepareiškė D. B. apie darbo sutarties su juo nutraukimą arba jo grąžinimą į ankstesnes pareigas, priešingai, ne kartą žodžiu ir raštu bendravo su juo kaip su įmonės vadovu, o faktiniai akcininkų veiksmai leido suprasti, kad jie sutinka, jog jis eitų vadovo pareigas iki naujojo vadovo išrinkimo. Nurodoma, jog LKAB „Klaipėdos smeltė" D. B. įgaliojimus bylose pradėjo ginčyti tik 2006 m. spalio mėn. Nors 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkime iš akcininkų atstovų buvo sudaryta konkurso komisija generalinio direktoriaus kandidatūrai parinkti, iki pasibaigiant terminui, kuriam D. B. buvo paskirtas generaliniu direktoriumi, ši komisija net nebuvo susirinkusi. Tik 2005 m. balandžio 29 d. akcininkai ėmėsi realių naujojo vadovo paieškos veiksmų, visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtindami kriterijus generalinio direktoriaus parinkimui ir nuspręsdami ieškoti kandidato, skelbiant apie tai laikraštyje. Dėl konkrečios vadovo kandidatūros akcininkai nesusitarė iki šiol. Pažymima, jog LKAB „Klaipėdos smeltė" yra 50 procentų UAB „Birių krovinių terminalas" akcijų savininkė ir be jos valios bendrovės vadovas negali būti paskirtas. Kadangi LKAB „Klaipėdos smeltės", kuri visose bylose dalyvauja šalimi, interesai priešingi UAB „Birių krovinių terminalas" interesams, ji vadovo paskyrimu nesuinteresuota. Ta aplinkybė, kaip paaiškinama, ir lėmė tai, kad LKAB „Klaipėdos smeltė" ir antrajam akcininkui I. U. iki šiol nepavyko susitarti dėl vadovo paskyrimo. Pareiškėjo manymu, laikytina, kad remiantis Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalimi bei 126 straipsnio 2 dalimi, su D. B. sudaryta darbo sutartis tapo neterminuota, ir jis teisėtai iki šiol vykdo generalinio direktoriaus pareigas.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Nepateikus naujų duomenų apie bendrovės vadovą juridinių asmenų registro tvarkytojui, VĮ „Registrų centras" duomenų bazėje vadovu pagrįstai iki šiol nurodytas D. B. (Civilinio kodekso 2.72 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407, 113.1, 113.2 punktai). Kadangi šie duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, jie laikytini teisingais. Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad bendrovės ir administracijos vadovo teisiniai santykiai yra mišraus pobūdžio, tačiau prieštaringai nurodė, kad tai yra pavedimo teisiniai santykiai, padarydamas išvadą, kad pavedimo sutarties terminui pasibaigus, bendrovės vadovo įgaliojimai besąlygiškai nutrūko. Tokią nuomonę teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-760/2001 išvadomis. Pareiškėjo manymu, minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suprato ne visai teisingai ir šioje byloje ja rėmėsi nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje ir kitose nutartyse iš tiesų suformavo praktiką, pagal kurią akcininkų teisė atšaukti akcinės bendrovės vadovą neapribota jokiomis sąlygomis, tačiau D. B. atžvilgiu akcininkai šia teise nepasinaudojo, nors D. B. buvo paskirtas bendrovės vadovu konkrečiam terminui, tai nereiškia jo besąlyginio atšaukimo, terminui pasibaigus (reikėtų atsižvelgti į vėliau susiklosčiusias aplinkybes ir į akcininkų vėlesnį elgesį). Pareiškėjo teigimu, nė vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo ginčo, analogiško šiam ginčui, nesprendė akcinės bendrovės vadovo įgalinimų klausimo, pasibaigus jo paskyrimo terminui, kai faktiškai darbas tęsiamas, nepasisakė, kad vadovo veiklai būtų taikomos vien tik pavedimo sutartį reglamentuojančios nuostatos, nepateikė išsamaus sąrašo, kokiais atvejais santykiai su bendrovės vadovu reguliuojami Darbo kodekso normomis, bei nenurodė, kad vadovas veiktų pagal išduodamą įgaliojimą. Pažymima, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o ne išduodamas įgaliojimas, taip įformintas ir D. B. paskyrimas įmonės vadovu (joks įgaliojimas, įformintas pagal Civilinio kodekso antrosios knygos III dalies reikalavimus, jam išduotas nebuvo). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, jog priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Pareiškėjo teigimu, tai taip pat rodo, jog darbo sutartis negali būti vertinama kaip mažareikšmė bei savaime nutrūkstanti, kad jos nutraukimas reikalauja specialaus įforminimo, o nenutraukimas įrodo tebesitęsiant darbo, o kartu ir pavedimo santykius. Pareiškėjo manymu, pripažinus, kad akcinės bendrovės vadovas veikia tik pavedimo sutarties pagrindu ir tik pagal išduotą įgaliojimą, tektų pripažinti, kad pasibaigus pavedimui, nebeturi teisės veikti ir tie asmenys, kuriems vadovas yra išdavęs įgaliojimus (perįgaliojimus), nes pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas (Civilinio kodekso 2.147 straipsnio 2 dalis, 2.145 straipsnio 4 dalis). Tačiau praktikoje tai netaikoma, ir atstovas toliau atstovauja byloje po to, kai pasikeičia jį paskyręs bendrovės vadovas. Pareiškėjo manymu, bendrovės vadovų veiklai negalima be išlygų taikyti pavedimo santykius ir įgaliojimus reguliuojančias civilinės teisės normas. Todėl D. B. iki šiol laikytinas bendrovės vadovu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalis ir 126 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai įvertino byloje esantį rašytinį įrodymą - 2005 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą - nurodydamas, kad pagal jį generalinio direktoriaus pareigas laikinai vykdė R. M. (D. B. kaip bendrovės vadovas jame neminimas). Pareiškėjas paaiškina, jog tuo metu R. M. generalinio direktoriaus pareigas vykdė laikinai, kadangi D. B. sirgo.

Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo dieną jie jau buvo pateikę teismui Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2S-706-33/2006, kurioje konstatuota, jog D. B. yra bendrovės generalinis direktorius, tačiau apygardos administracinis teismas ja nesivadovavo, pažeisdamas sprendimo privalomumo principą bei konstitucinį teisinės valstybės principą (nutartyje 2006 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis net nepaminėta). Nutylėtas ir pareiškėjo argumentas, kad manant, jog D. B. akcininkų suteikti įgaliojimai yra pasibaigę, jo veikla turi būti įvertinta pagal Civilinio kodekso 6 knygos XIX skyriaus normas (kito asmens reikalų tvarkymas). Teismui nepasisakius dėl pastarųjų pareiškėjos argumentų ir nenurodžius, kodėl teismas juos atmeta, pareiškėjo manymu, laikytina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis yra be pakankamų motyvų esminiais bylos klausimais ir yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kaip teigiama, taip pat ignoravo pareiškėjo pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2S-883-479/2006, neįsigilino į tai, kad net ir pripažinus, jog D. B. akcininkų suteikti įgaliojimai pasibaigė 2005 m. vasario 28 d., jis (tai akivaizdu ir neginčijama) faktiškai toliau vadovavo bendrovei, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.229 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pripažintina, jog D. B. turėjo teisę atstovauti bendrovei byloje bei pasirašyti byloje procesinius dokumentus pagal Civilinio kodekso 4.239, 4.240, 4.242 straipsnius.

Pažymima, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. B. įgaliojimų klausimą išsprendė 2006 m. lapkričio 6 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3483-625/2006. Nustatyta, jog D. B. akcininkų suteikti įgaliojimai pasibaigė, tačiau, įvertinęs tai, kad D. B. ir toliau faktiškai tvarko bendrovės reikalus, teismas pripažino jį veikiant pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos XIX skyriaus normas bei leido jam toliau vykdyti generalinio direktoriaus pareigas (šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, bet jei jis bus paliktas galioti, susidarys dar viena teismų sprendimų kolizija). Be to, D. B. veiksmais faktiškai tvarkant kito asmens reikalus šioje administracinėje byloje, pareiškėjo manymu, gali būti taikomos pavedimo santykius reglamentuojančios teisės normos, nes UAB „Birių krovinių terminalas" personalo direktorius R. M. patvirtino visus byloje D. B. atliktus veiksmus, remdamasis Civilinio kodekso 6.232 straipsniu ir toks patvirtinimas buvo pateiktas teismui. Paaiškinama, jog Pagal UAB „Birių krovinių terminalas" personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punkto reikalavimus personalo direktorius R. M. laikinai vykdo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, jam išvykus į komandiruotę, susirgus ar kt. Todėl, teismui pripažinus, jog D. B. nėra bendrovės generalinis direktorius, kartu pripažintina, kad R. M. turi teisę vykdyti šias pareigas ir patvirtinti visus D. B. veiksmus, atliktus pastarajam faktiškai tvarkant bendrovės reikalus. Pareiškėjo manymu, priimdamas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai suklydo, taikydamas materialines civilinės teisės normas, reguliuojančias kito asmens reikalų tvarkymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas), jis net nesprendė, ar D. B. veikla gali būti vertinama kaip kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo, pasisakydamas, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės suinteresuotam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui patvirtinti neįgalioto subjekto suinteresuoto asmens vardu anksčiau byloje atliktų procesinių veiksmų (šie klausimai sureguliuoti ne administracinio proceso, bet civilinės teisės normomis, kurių netaikyti teismas neturėjo pagrindo; Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teigimu, pripažinus D. B. faktiškai tvarkius pareiškėjo reikalus be pavedimo, šie jo veiksmai vertintini kaip teisėti tiek vėliau patvirtinus juos pagal Civilinio kodekso 6.232 straipsnį, tiek be tokio patvirtinimo (tik po patvirtinimo D. B. ir bendrovės tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojančios pavedimo sutartis). Pareiškėjas pažymi, jog įstatymas neriboja galimybės patvirtinti bet kokius atliktus veiksmus, tame tarpe ir procesinius, be to, toks patvirtinimas visada seka jau po veiksmų atlikimo.

Pareiškėjo manymu, nepagrįsta ir teismo išvada, jog R. M. neturėjo teisės vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, personalo direktoriaus pareiginių nuostatų 2.3.7 punktas neduoda pagrindo tokiai išvadai padaryti. Pareiškėjo manymu, teismas suklydo ir vertindamas 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame pareiškėjo akcininkų susirinkime priimtą sprendimą uždrausti D. B. be abiejų akcininkų sutikimo pateikti teismui bendrovės skundus ir veikti bendrovės vardu teisme, o taip pat manydamas, kad tokio sprendimo teismas negali pripažinti negaliojančiu ex officio. Pažymima, jog apribojimai, nustatyti D. B. 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkimo sprendimu, yra aiškiai neteisėti (bendrovės akcininkai nėra akcinės bendrovės organas, šiuo organu pripažįstamas tik visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl konkretiems akcininkams iš viso negali būti suteiktos jokios tiesioginio bendrovės valdymo teisės; net reikalavimą dėl rašytinio abiejų akcininkų sutikimo prilyginus reikalavimui gauti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkimo sprendimas pripažintinas neteisėtu; Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1, 2 dalys, 2.82 straipsnio 1, 3 dalys, 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.75 straipsnio 2 dalis, 1.2 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nurodo, jog akcininkų susirinkimo sprendimas, apribojantis bendrovės vadovo teisę atstovauti bendrovei, o tuo pačiu ir bendrovės teisminės gynybos teisę, prieštarauja minėtoms imperatyvioms Civilinio kodekso normoms. Pažymima, jog kreipdamasis į teismą su bendrovės interesus ginančiu skundu, bendrovės vadovas veikė būtent pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, 37 straipsnio 6, 8, 10 dalių reikalavimus, be to, neviršijo bendrovės įstatų 6.26 punkto jam priskirtos kompetencijos (Įstatų 6.26.2, 6.26.4, 6.26.7 punktai). Pareiškėjas remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, teigdamas, jog 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkime akcininkai išsprendė klausimus, kurie nebuvo priskirti jų kompetencijai. Pažymima, jog įmonės vadovui tenka atsakomybė už visą įmonės veiklą, jis privalo operatyviai ir efektyviai atstovauti bendrovei, veikti įmonės interesais, o ginčų sprendimas teisme yra vienas iš būdų, leidžiančių tokį vadovavimą užtikrinti. Joks įstatymas nenumato akcininko atsakomybės, todėl, pareiškėjo teigimu, nėra protinga ir teisinga leisti sprendimus priiminėti akcininkams, o iš bendrovių vadovų reikalauti atsakomybės už tokiais sprendimais įtakotą bendrovės veiklą.

Pareiškėjo manymu, teismas, vertindamas, ar byloje buvo pažeistos materialinės teisės normos, turėtų atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną (2006 m. balandžio 4 d. nutarimas bei 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas), pagal kurią Seimas negali priiminėti sprendimų už kitas institucijas. Jo teigimu, analogiškos pozicijos turėtų būti laikomasi ir vertinant bendrovės vadovą išrinkusių akcininkų teisę patiems priiminėti sprendimus, kurių priėmimą įstatymai ir bendrovės įstatai priskiria vadovo kompetencijai. Tokiu būdu, 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkime akcininkų priimtas sprendimas aiškiai neteisėtai apribojo įstatymuose įtvirtintas bendrovės bei jos vadovo teises, tame tarpe ir teisę kreiptis į teismą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo sprendimą grįsdamas neteisėtu akcininkų sprendimu, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymima, jog jeigu 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų nutarimas būtų vertinamas kaip apimantis tuos atvejus, kai UAB „Birių krovinių terminalas" bylinėjasi su LKAB „Klaipėdos smeltė", tai reikštų, jog akcininkams priėmus tokį nutarimą, iš dalies atsisakyta teisės kreiptis į teismą, tuo pažeidžiant vieną iš pagrindinių administracinio proceso ir apskritai teisės principų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1, 2 d.). Akcininkų sprendimas pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnius. Pareiškėjo manymu, teismas minėtą akcininkų susirinkimo sprendimą privalėjo įvertinti kaip neteisėtą ir negaliojantį, neįrodantį, jog D. B. įgaliojimai buvo apriboti. Teigiama, jog šioje byloje reikšminga ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-564/2006, kurioje teismas išnagrinėjo akcinės bendrovės vadovo paduotą kasacinį skundą, neatsižvelgdamas į akcininkų sprendimą, pagal kurį bendrovės dokumentai turi būti tvirtinami akcininkų parašais (pripažinta, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį akcinės bendrovės vadovui nėra reikalingas specialus įgaliojimas kreiptis į teismą). Prašoma atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1998 m. birželio 25 d. Konvenciją „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais", pagal kurią teisė kreiptis į teismą suteikiama net ir vienam fiziniam asmeniui, suinteresuotam ginčo išsprendimu aplinkosaugos srityje, o iš dalies būtent toks ir yra ginčas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjo manymu, terminas prašymui paduoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu skaičiuotinas nuo 2006 m. lapkričio 6 d., kai pareiškėjas gavo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį, iš kurios jam paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, o terminas prašymui paduoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. lapkričio 3 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsiuntė jiems 2006 m. spalio 31 d. nutartį, kuria pirmą kartą paneigė D. B. teisę atstovauti bendrovei (tada jie sužinojo apie byloje padarytą materialinių teisės normų pažeidimą). Terminas paduoti prašymą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjo manymu, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. lapkričio 8 d., kai buvo paskelbta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria be pakankamų motyvų buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo skundas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas šio įstatymo 153 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju byloje prašoma atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais. Pripažintina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino pareiškėjas nepraleido.

Prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas remiasi 2006 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-706-33/2006, kurią nurodo gavęs 2006 m. lapkričio 6 d. (D. B. teisė paduoti skundą teismui, jo teigimu, pripažinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-883-479/2006 bei kitais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais). Pagal šią nutartį apygardos teismas pripažino, kad D. B. buvo ir yra UAB „Birių krovinių terminalas" generalinis direktorius bei turėjo teisę atstovauti įmonę byloje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tačiau administraciniuose teismuose nagrinėjant šią bylą (2006 m. lapkričio 8 d. ir 2006 m. gruodžio 14 d.), kaip pripažįsta pats pareiškėjas, minėtą nutartį civilinėje byloje jis jau buvo gavęs. Tokiu būdu, atitinkama aplinkybė dėl D. B. statuso pripažinimo pareiškėjui buvo žinoma jau iki administracinių teismų sprendimų šioje byloje priėmimo ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios procesas byloje atnaujintinas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjo manymu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis yra nepakankamai motyvuota, nes nepasisakyta dėl visų jo argumentų, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau iš minėtoje nutartyje teismo išdėstytų argumentų yra aiškūs teismo nutarties priėmimo motyvai, o nepasisakymas dėl visų pareiškėjo išdėstytų argumentų nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Darbo kodekso normas, reguliuojančias akcinių bendrovių administracijos vadovų paskyrimo, jų įgalinimų įforminimo, atstovavimo bendrovėms civilinėse bylose klausimus, tuo pačiu pažeista ir pareiškėjo teisė į efektyvią teisminę gynybą, teisingą procesą šalių lygybės ir rungtyniškumo sąlygomis, nesilaikyta principų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Tai nurodyta ir Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog ir pasibaigus D. B. , kaip UAB „Birių krovinių terminalas" generalinio direktoriaus, įgaliojimų terminui, akcininkai pritarė, kad jis ir toliau atliktų įmonės generalinio direktoriaus funkcijas, apie bendrovės vadovo atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pranešta. Faktiškai pavedimo teisiniai santykiai šalių valia tęsėsi. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, atsižvelgiant į akcinės bendrovės valdybos funkcijų atlikimo reglamentavimą jos įgaliojimų pasibaigimo atveju (Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 5 dalis), laikytina, jog ir įmonės generaliniam direktoriui suteikti įgaliojimai turėtų baigtis, tik visuotiniam akcininkų susirinkimui išrinkus naują bendrovės vadovą ir šiam pradėjus dirbti. Konstatuotina, jog, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, yra pagrindas manyti, kad net ir pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų terminui, jog D. B. turėjo teisę atstovauti bendrovei byloje bei pasirašyti jos vardu procesinius dokumentus. Nors teismų praktika nagrinėjamu klausimu nėra vienoda, svarstytina, ar teismas šioje administracinėje byloje nepadarė esminio materialinės teisės normų pažeidimo, jas taikant, todėl procesas byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 10 punkte numatytu pagrindu atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl statybos leidimo ir kitų administracinių aktų panaikinimo patenkinti, procesą byloje atnaujinti, perduodant bylą apeliacine tvarka iš naujo išnagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.