- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1470-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- Ž. D., R., R. D., Ž.
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Spaineta“
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovams Ž. D. ir R. D. dėl skolos už pateiktą šilumą ir kitas paslaugas bei delspinigių mokėjimo. Tretysis asmuo – UAB „Spaineta“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Ž. D. ir R. D. 1248,79 Lt skolą, 30,58 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovų Ž. D. ir R. D. ieškovui 1248,79 Lt skolą, 30,58 Lt delspinigių, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovai Ž. D. ir R. D. 2010-04-16 pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d nutartimi atsisakė priimti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims, kadangi jie praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Atsakovai Ž. D. ir R. D. 2010-04-30 dar kartą pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo, kuriuo taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d nutartimi atsisakė priimti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims.
Teismas konstatavo, kad pakartotinai teikdami apeliacinį skundą atsakovai neskundė (neginčijo) 2010-04-19 teismo nutarties. Taigi teismo teigimu, teismo nutartis, kuria jau išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra įsiteisėjusi. Procesinės teisės normos nenumato proceso dalyviams galimybės po apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo ir pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui pakartotinai teikti apeliacinius skundus dėl to paties teismo sprendimo, todėl teismas atsakovų apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Atsakovai Ž. D. ir R. D. 2010-05-11 teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-04-19 ir 2010-05-03 priimtas nutartis ir atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad apeliacinį skundas pavėluotai buvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad nuo 2010-03-20 iki 2010-04-14 atsakovas buvo išvykęs į Ukmergę slaugyti sergančios ir nuo patalo trečius metus nepasikeliančios močiutės. Tuo metu jai buvo pablogėjusi sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d nutartimi atsakovų atskirąjį skundą dalyje dėl 2010-04-19 nutarties atsisakė priimti. Atsakovų atskirąjį skundą dalyje dėl 2010-05-03 nutarties priėmė ir kartu su civiline byla perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teismas konstatavo, kad atskirojo skundo padavimo dėl 2010-04-19 teismo nutarties terminas pasibaigė 2010-04-29, todėl skundą dalyje dėl 2010-04-19 nutarties teismas atsisako priimti. Teismas taip pat konstatavo, kad skundas dalyje dėl 2010-05-03 teismo nutarties pateiktas nepažeidžiant CPK 335 str. įtvirtintų terminų, jis atitinka formalius atskirojo skundo reikalavimus, todėl šioje dalyje atsakovų skundą teismas priėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ prašo netenkinti atsakovų atskirojo skundo dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. gegužės 3 d. nutarčių panaikinimo, bei neatnaujinti apeliacinio skundo dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo padavimo termino.
Dėl 2010 m. balandžio 19 d. nutarties ieškovas nurodo, kadangi atsakovai apeliacinį skundą teismui patiekė praleidę įstatyme nustatytą terminą, termino skundui paduoti atnaujinti neprašė, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010-04-19 nutartimi teisėtai jų apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiems asmenims. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaip matyti iš apeliantų 2010-05-10 skundo, kuriame Ž. D. nurodo, jog per laikotarpį nuo 2010-03-20 iki 2010-04-14 buvo išvykęs į Ukmergę, slaugyti sergančios močiutės (2010-04-19 nutartį gavo jau grįžus iš Ukmergės), apeliantai tokią galimybę realiai turėjo, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo, ko pasekoje savo pasyviais veiksmais užkirto kelią tolesnei bylos eigai. Ieškovo nuomone, atsakovai nepateikdami atskirojo skundo pripažino, jog minėta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįstą, todėl jos panaikinti ar ją pakeisti nėra jokio pagrindo.
Dėl 2010 m. gegužės 3 d. nutarties ieškovas pažymi, kad kaip nurodyta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nutartyje pakartotinai teikdami apeliacinį skundą atsakovai neginčijo 2010-04-19 teismo nutarties. Taigi teismo teigimu, teismo nutartis, kuria jau išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra įsiteisėjusi, t.y. 2010-05-03 nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog 2010-04-19 nutartis yra įsiteisėjusi. Procesinės teisės normos nenumato proceso dalyviams galimybės po apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo ir pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui pakartotinai teikti apeliacinius skundus dėl to paties teismo sprendimo, todėl teismas pagrįstai atsakovų apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Dėl įstatymo nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo ieškovas teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog procesine teise motyvuotai prašyti atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą apeliantai nepasinaudojo. Šiuo atveju apeliantai skundo padavimo terminą iš esmės praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių - įstatymo nuostatų nežinojimo. Ieškovo nuomone, įstatymo nuostatų nežinojimas ar netinkamas jų turinio suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų netaikymo ir taip pat negali pateisinti termino praleidimo. Teigia, jog apeliantai termino praleidimą grindžia K. V. pablogėjusia sveikata. Ieškovas pabrėžia, kad apeliantai nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentais pagrįstų duomenų, ko pasekoje neįrodė, kad K. V. ir apeliantus sieja giminystės ryšiai, taip pat nepateikė duomenų, jog jei yra K. V. slaugytojai. Tai, kad K. V. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas dar 2008 m. nesutrukdė atsakovams nė kartą atvykti į Druskininkų miesto apylinkės teismą rengiantis bei bylą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo nagrinėjant iš esmės, taip pat dalyvauti paskelbiant teismo sprendimą. Ieškovo nuomone, apeliantų patiekta K. V. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažyma nėra ir negali būti jos sveikatos pablogėjimo įrodymu, taip pat negali būti laikoma termino apeliaciniam skundui paduoti, taip pat termino prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą motyvu. Teigia, jog apeliantai neįrodė, kad dėl K. V. ligos jie abu negalėjo išreikšti savo valios arba jų abiejų fizinės galios, neva dėl rūpinimosi močiute, buvo apribotos tiek, kad apeliantai abu negalėjo įstatymo nustatytu terminu apeliacinio skundo ar prašymo atnaujinti terminą surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Ieškovo nuomone, apeliantų nurodytos termino praleidimo priežastys bei patiekti įrodymais, nepateisina termino praleidimo laikotarpio, ko pasekoje nėra pagrindo atnaujinti terminą, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliantai pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-04-19 ir 2010-05-03 nutartis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kolegija šioje byloje nagrinėja atskirąjį skundą tik dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010-05-14 nutartimi atsakovų atskirąjį skundą dalyje dėl 2010-04-19 nutarties atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą 7 dienų terminą. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia 2010-04-19 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, bei įvertinusi įstatymo leidėjo nuostatą, užtikrinančią byloje dalyvaujančių asmenų teisę apskųsti teismo sprendimą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. Tokią išvadą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007; kt.).
Taigi, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike.
CPK numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (CPK 307 str. 1 d., 310 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo tvarką ir terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą.
Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.).
CPK 307 str. 2 d. numato, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą.
Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog gavęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą, patikrintų, ar jis atitinka CPK 306, 311 straipsnių reikalavimus, taip pat, ar jis paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Jeigu kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu yra pateikiamas prašymas atnaujinti praleistą šio skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turi išspręsti šį prašymą rašytinio proceso tvarka priimama teismo nutartimi, kuri, teismui atsisakius atnaujinti praleistą apeliacinio apskundimo terminą, yra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 78 str., 307 str. 2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovai Ž. D. ir R. D. 2010-04-16 pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo (b.l. 116-117). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d nutartimi atsisakė priimti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims, kadangi jie praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą (b.l. 115). Atsakovai Ž. D. ir R. D. 2010-04-30 dar kartą pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo, prašydami panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimą ir atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo (b.l. 121-124). Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendęs apeliantų prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, 2010 m. gegužės 3 d nutartimi atsisakė priimti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims (b.l. 125). Aplinkybė, kad apeliacinis skundas buvo grąžintas dėl to, kad buvo paduotas praleidus įstatymų nustatytą terminą ir nebuvo prašoma jį atnaujinti, nėra kliūtimi apeliacinį skundą paduoti pakartotinai, pareiškiant ir prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas privalo tokį prašymą apsvarstyti ir priimti šiuo klausimu nutartį dėl prašymo esmės, t.y. turi išspręsti klausimą, ar termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis ir terminas atnaujintas, ar pagrindo atnaujinti terminą nėra.
Taigi iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo iš karto atsisakyti jį priimti, o turėjo rašytinio proceso tvarka išspręsti atsakovų prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir šį procesinį veiksmą įforminti motyvuota nutartimi. Ir tik teismui atsisakius atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, atsakovų apeliacinis skundas galėjo būti jiems grąžintas. Tačiau pirmosios instancijos to nepadarė.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovų. D. ir R. D. pakartotinai pateiktą apeliacinį skundą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas (78 str., 307 str. 2 d.), kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.)
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nutarties, iš ieškovo UAB „Litekso“ filialas „Druskininkų šiluma“ ir atsakovų Ž. D. ir R. D. priteistina po 4,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Ž. D. ir R. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš UAB „Litekso“ filialas „Druskininkų šiluma“ ir atsakovų Ž. D. ir R. D. po 4,30 Lt (keturis litus ir 30 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).