Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-21372-808/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2YT-21372-808/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16156-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Pareiškėjas
C. L. W.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Kęstutis Jokimas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21372-808/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16156-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (N)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyaujant pareiškėjos atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos C. L. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmenuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis L. (L.) V. (V., W.) buvo lietuvis.

Nurodo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir 2019 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikė prašymą suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, kartu pateikti dokumentai. Laikantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo (toliau PĮ) 39 straipsnio 6 dalies reikalavimų, buvo pateiktas įsipareigojimas atsisakyti kitos, šiuo metu turimos – (duomenys neskelbtini) – pilietybės, kai bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pilietybės reikalų komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. informavo, kad nebuvo patenkintas prašymas suteikti pilietybę supaprastinta tvarka. Nurodo, kad jos (pareiškėjos) senelis L. V. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. V. ir M. V. (merg. V.) šeimoje ir (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje. XX a. pradžioje senelis emigravo į (duomenys neskelbtini), kur vėliau gimė pareiškėjos tėvas ir pati pareiškėja. (duomenys neskelbtini) senelio vardas „L.“, paprastumo dėlei, kartais buvo trumpinamas iki „L.“. Kartais dėl šalyje vartojamų anglų ir afrikanso kalbų, pavardė buvo rašoma „W.“, su raide „W“ vietoje lietuviškosios „V“. Pilietybės reikalų komisija atmetė prašymą, nes pateiktuose dokumentuose niekur neįrašyta senelio tautybė - „lietuvis“. Nors (duomenys neskelbtini) nėra įprasta dokumentuose nurodyti asmens tautybę (pvz. senelio mirties liudijime nurodyta „rasė – europietis“), tačiau nurodyta, kad jo gimimo vieta – „(duomenys neskelbtini)“. Senelio tautybė nenurodyta ir kituose jo dokumentuose, todėl nebuvo galimybės pristatyti dokumento, kuriame būtų nurodyta senelio tautybė - „lietuvis“. Pareiškimu yra siekiama įrodyti, kad senelis L. V. (V., W.) buvo lietuvis ir tai liudija atitinkami duomenys bei dokumentai, t.y.: senelis L. V. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. V. ir M. V. (merg. V.) šeimoje; (duomenys neskelbtini) jis buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje; senelio brolis - V. V. (V.) (duomenys neskelbtini) gimė taip pat V. V. ir M. V. (merg. V.) šeimoje ir buvo pakrikštytas toje pačioje Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje; senelio žmona, pareiškėjos senelė – A. (O.) D. (D.), (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) A. D. ir P. B. šeimoje; istoriografijoje yra pripažįstama lietuvių emigracija į (duomenys neskelbtini), taip pat tai aprašyta V. D. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus, profesoriaus E. A. knygoje “Lietuvių pasaulio istorijos” (statistiniai duomenys apie imigrantus 1914-1928 metais; 1924-1928 metais [...] daugiausia lietuvių (4676); tik (duomenys neskelbtini) lietuviai turi savo draugiją, susikūrusią (duomenys neskelbtini); [...] Lietuviai neturi draugijos (duomenys neskelbtini); L. V. kartu su žmona A. W. (O. V., merg. pavardė D.) palaikė intensyvius ryšius su Johanesburgo lietuvių bendruomene; L. V. palikuonis H. J. G. (pareiškėjos pusbrolis) rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad senelis buvo lietuvis ir palaikė glaudžius ryšius su kitais lietuviais, laikė save lietuviu, kalbėjo lietuviškai; seneliai buvo susituokę daugiau kaip 50 metų (1964-02-28 vietos laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo aprašytas jų auksinių vestuvių pokylis; seneliai palaikė santykius su giminaičiais Lietuvoje. Nurodo, kad pareiškimu siekiama nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjos senelis buvo lietuvis, nes yra teisinis interesas, susijęs su pareiškėjos siekiu įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnį, atsisakius šiuo metu turimos Pietų Afrikos piletybės, pareiškėja galės gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka tik, jeigu teisme bus nustatytas faktas, jog jos senelis buvo lietuvis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad tai, jog L. V. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), neįrodo jį buvus Lietuvos piliečiu, kadangi tuo metu Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje. 1919 m. liepos 1 d. buvo priimti Pasų įstatai, nustatantys, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą. Jei L. V. buvo Lietuvos pilietis, jis turėjo pareigą ir galimybę įgyti Lietuvos piliečio pasą tiek gyvendamas Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini) (turėjo kreiptis į Lietuvos konsulatus (duomenys neskelbtini) dėl asmens dokumentų išdavimo). Teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos senelis L. W. turėjo Lietuvos pasą. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) institucijomis dėl senelio pilietybės, o taip pat susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos archyvais. Taigi, nėra duomenų apie pareiškėjos senelio turėtą pilietybę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Kęstutis Jokimas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškimas netenkinamas

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra L. C. W., - M. Y. B. (tautybės nenurodytos) dukra. Pareiškėjos seneliai, jos tėvo L. C. W. tėvai - L. W. ir A. D. (tautybės nenurodytos). Iš Gimimo liudijimo Nr. A 134155 matyti, kad pareiškėjos seneliai gimė Rusijoje ir yra europietiškos kilmės. Į bylą pateiktame straipsnio "Auksinių vestuvių paminėjimas" išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimęs ponas L. W. į (duomenys neskelbtini) atvyko 1903 metais, o 1908 metais – į (duomenys neskelbtini); 1925 metais (duomenys neskelbtini) gatvėje įkūrė nuosavą verslą; (duomenys neskelbtini) susituokė su žmona, kuri taip pat gimusi Lietuvoje; jie turi aštuonis vaikus, devyniolika anūkų ir vieną proanūkį. Mirties liudijime nurodyta, jog L. W. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini); pilietybė - (duomenys neskelbtini); rasė - Europietis. 2019 m.rugsėjo 9 d. archyvo pažymoje nurodyta, kad L. V. gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje. H. J. G. (pareiškėjos pusbrolis) rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad: jis yra L. V., gimusio Lietuvoje, anūkas; (duomenys neskelbtini) seneliai išliko lietuviais, jų daugelis draugų buvo lietuviai arba latviai, namuose seneliai bendravo lietuviškai, dažniausiai gamindavo lietuviškus patiekalus. Pilietybės reikalų komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. 2D-4693 informavo pareiškėją, kad Prezidentas netenkino jos prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Taigi, lietuvių kilmei įrodyti reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, kad kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Be to, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinamas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Konkrečiu atveju, vien aplinkybė, jog pareiškėjos senelis L. V. gimė 1(duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis buvo Lietuvos pilietis. Juolab, kad į bylą pateiktame mirties liudijime L. V. pilietybė nurodyta (duomenys neskelbtini), o gimimo liudijime - (duomenys neskelbtini), europietis. Teismui nepateikti dokumentai iš kurių būtų matyti, kad L. V. turėjo Lietuvos pasą, kaip tai buvo numatyta 1919 m. liepos 1 d. Pasų įstatuose, nustačiusiuose, jog kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog prie pareiškimo pridėtas pareiškėjos senelės A. D. giminių susirašinėjimas nėra pakankamas įrodymas, kad L. V. buvo lietuvis. Nors pareiškėja teigia, kad jos seneliai kalbėjo lietuviškai ir puoselėjo lietuvių kalbą ir su giminėmis iš Lietuvos turėjo bendrauti lietuvių kalba, tačiau teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose matyti skirtingos nuorodos - tiek L. V. gimimo data, - vienur ji (duomenys neskelbtini), o kitus (duomenys neskelbtini), be to, teismui nepateikti leistini rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos teiginius apie senelių ryšius su vietos lietuviais ir (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad pareiškėjos senelis L. (L.) V. (V., W.) buvo lietuvis (CPK 178 straipsnis), todėl pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė