- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2-1663-592/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40873-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- E. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. K. ir J. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo J. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovų E. K. ir J. K. 2015 m. vasario 9 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. I-365, negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovą J. K. grąžinti sandoriu įgytą turtą E. K. nuosavybėn; 2) pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-706 ir 2016 m. kovo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-618 ir grąžinti turtą į iki liudijimo išdavimo buvusią padėtį.
Nurodo, kad ieškovė 2014 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-75542 dėl 1510,83 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo E. K. valstybės naudai. Minėtas sprendimas yra vykdomas antstolės T. G. vykdomojoje byloje Nr. 0045/15/00764. 2017 m. liepos 27 d. antstolė raštu informavo ieškovę, kad atsakovas E. K. 2015 m. sausio 30 d. priėmė palikimą po tėvo V. K. mirties, tačiau 2015 m. vasario 9 d. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. I-365, kurios pagrindu savo paveldėjimo teises (teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido sūnui J. K.. Dovanojimo sutarties pagrindu Druskininkų rajono 1-ojo notarų biuro notaras J. P. 2015 m. kovo 9 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-706 ir 2016 m. kovo 14 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-618. Ieškovės teigimu, sudarant ginčijamą 2015 m. vasario 9 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, atsakovams buvo žinoma, kad nurodytas žemės sklypas yra areštuotas dėl įsiskolinimo valstybei. Ieškovė mano, kad sudarydami paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovai buvo nesąžiningi ir pažeidė ieškovės interesus, nes sudarius šią sutartį neliko turto, kurio pakaktų atsiskaityti su ieškove. Anot ieškovės, šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir jos pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (e. b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. atsiliepime nurodė, kad nesąžiningas nebuvo – priimdamas palikimą apie tėvo skolas ir kreditorius nežinojo, tačiau su ieškiniu sutiko, kartu nurodydamas, jog atsisako visų paveldėjimo teisių (e. b. l. 62).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsakovams ir trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovų ir trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovams ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246-247 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2014 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-75542, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 1510,83 Eur (5216,60 Lt) sumą (e. b. l. 18). Minėtas sprendimas yra vykdomas antstolės T. G. vykdomojoje byloje Nr. 0045/15/00764 (vykd. b. l. 2, 6).
Nustatyta, kad atsakovas E. K. 2015 m. sausio 30 d. pareiškimu priėmė palikimą po savo tėvo V. K. mirties (e. b. l. 124). 2015 m. vasario 9 d. paveldėjimo teisių pagal įstatymą dovanojimo sutartimi, patvirtinta Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. P., notarinio registro Nr. I-365, E. K. padovanojo savo sūnui J. K. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal įstatymą, likusias po V. K. (E. K. tėvo) mirties (e. b. l. 121-122). Minėtos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu 2015 m. kovo 9 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. I-706, patvirtinantis nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. kovo 14 d. – papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. I-618, patvirtinantis nuosavybės teisę į transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 103, 107-110). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą žemės sklypą ir sandėlį atsakovo J. K. vardu nėra įregistruotos (e. b. l. 28-29).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties ir jos pagrindu išduotų paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Taigi viena actio Pauliana taikymo sąlygų, būtinų kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Be to, actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį E. K. turėjo 1510,83 Eur mokestinę nepriemoką valstybei, dėl kurios buvo pradėtas ir šiuo metu vis dar yra atliekamas priverstinis skolos išieškojimas. Taigi kreditorius (šiuo atveju – ieškovė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko – atsakovo E. K. atžvilgiu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo proceso metu 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymais areštuotos atsakovui priklausančios banko sąskaitos, tačiau iš areštuotų sąskaitų lėšų negauta; atsakovui priklausančiai transporto priemonei OPEL REKORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvauti kelių eisme draudžiama, nuo 2014 m. spalio 2 d. jos būsena „išregistruota“, transporto priemonė yra areštuota, tačiau jos buvimo vieta nenustatyta; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio skolininkui ir iš kurio galimas išieškojimas, nenustatyta; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, vykdymo proceso metu atsakovas iš darbo santykių pajamų negavo; Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu vykdoma 11 vykdomųjų bylų (vykd. b. Nr. 0045/15/00764 ). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad E. K. neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio ir kito turto, į kurį, vykdant vykdomąjį dokumentą, galėtų būti nukreiptas susidariusio įsiskolinimo išieškojimas. Taigi E. K., būdamas iš esmės nemokus ir neatlygintinai perleisdamas paveldėjimo teises į žemės sklypą, sandėlį ir transporto priemonę, į kuriuos galėjo būti nukreipiamas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teisę į mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo, aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį E. K. sudarė su savo sūnumi J. K., todėl atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Įrodymų, paneigiančių atsakovų nesąžiningumo prezumpciją, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį E. K. žinojo apie savo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui. Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad J. K. CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, J. K. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Viena iš actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sužinojo 2017 m. liepos 27 d., gavusi antstolės T. G. padėjėjos pranešimą (e. b. l. 21). Byloje nesant duomenų, patvirtinančių kitą sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą momentą, ar kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie tai anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai), darytina išvada, jog ieškovė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų 2015 m. vasario 9 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) tenkintinas. Pripažinus paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia, taip pat tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais šios sutarties pagrindu 2015 m. kovo 9 d. ir 2016 m. kovo 14 d. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pagal 6.145 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kaip minėta, E. K. 2015 m. sausio 30 d. pareiškimu priėmė palikimą po savo tėvo mirties. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog palikimo priėmimas, kaip vienašalis įpėdinio sandoris, yra ir įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007), todėl laikytina, kad paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo E. K. įgijo nuosavybės teisę į palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažinus paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, taip pat nenustačius byloje aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima atlikti restitucijos natūra, ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo tenkintinas, grąžinant E. K. nuosavybėn iš J. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 240 Eur žyminio mokesčio ((10 100 Eur + 574 Eur) x 3 proc. 75 proc.) ir 16,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 128,20 Eur (CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Pripažinti atsakovų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 9 d. sudarytą paveldėjimo teisių pagal įstatymą dovanojimo sutartį, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. P., notarinio registro Nr. I-365, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
Pripažinti Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. P. atsakovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 9 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-706, ir 2016 m. kovo 14 d. išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. I-618, nuo jų išdavimo momento (ab initio).
Taikyti restituciją ir grąžinti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 16,40 Eur (šešiolika eurų ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 128,20 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir 20 ct), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.