Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – O. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas sprendimas nesukėlė ieškinyje nurodytų teisinių pasekmių – ieškovo gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo, nes seniūnijos jokių savarankiškų sprendimų nepriima, o tik vykdo savininkų valią.

10.2. Teisminio proceso metu atsakovė nė karto neteigė, jog ieškovas yra praradęs teisę į socialinį būstą, taip pat į būstą esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas byloje dėl to ginčo nekėlė ir kelti tokio ginčo nebuvo būtinybės, nes teisiškai teisę į socialinį būstą ieškovui garantavo 2015 m. rugsėjo 22 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė išdeklaravimą sieja su formaliu šešių mėnesių terminu, kad, neva, tokį laikotarpį, faktiškai savo noru ieškovas negyvena minėtame būste, bet ne teisės praradimu į socialinį būstą esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki šiol jokių pranešimų apie minėtos sutarties nutraukimą, pretenzijų dėl jos vykdymo iš atsakovės nėra gavęs. Atsakovė ieškovą išdeklaravo be teisinio pagrindo, o tuo pagrindu O. Š. ieškovo neįleidžia į šeimos būstą.

12.1. Ieškovui dėl jo elgesio nuo 2019 m. lapkričio 26 d. taikomos kardomosios priemonės patvirtina itin pavojingas sąlygas gyventi kartu ne tik šeimos nariams, bet dėl keliamo triukšmo yra sudaromos blogos sąlygos kaimynams, todėl atsakovė atsižvelgdama į aplinkybių visumą nepažeisdama įstatymų reikalavimų priėmė tinkamą ir savalaikį sprendimą.

12.2. Mokesčius už nuomą bei suteiktas komunalines paslaugas mokėjo/moka O. Š., ieškovas pajamų negaudavo, pats mokesčių nemokėdavo.

12.3. Tikslinis paramos subjektas yra O. Š. su vaikais, o ne ieškovas. Būsto nuomos sutartyse pagrindinis buto nuomininkas yra O. Š..

12.4. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimdamas sprendimą panaikinti V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kuris nepažeidžia CK 6.591 straipsnio nuostatos. Teigia, kad ieškovas prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

4. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti prie bylos ieškovo atstovo elektroniniu laišku Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos vyriausiajam specialistui siųstą paklausimą dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų patikslinimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos vyriausiojo specialisto atsakymą. Nurodo, kad šiuos įrodymus iškilo būtinybė pateikti po teismo sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta tebėra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, nes gyvenamosios vietos deklaravimo faktą galima nustatyti iš viešojo registro duomenų, todėl atsisako juos priimti.

Dėl apeliacinio skundo

5. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos 2020 m. gegužės 7 d. protokolinio sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, teisėtumo.

6. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, taip pat išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto name (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. V. ir kitiems“, O. M. (dabar Š.) trijų asmenų šeimai (ji, dukra T. M. ir sūnus N. M.) išnuomotas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Tarp O. M. (dabar Š.) ir atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2009 m. sausio 22 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo O. Š. penkių asmenų šeimai (ji, sutuoktinis V. Š., dukra T. Š., du sūnūs N. Š. ir I. Š.) trijų kambarių 63,70 kv.m. bendro ploto socialinį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojo per du mėnesius nuo įsakymo pasirašymo dienos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su O. Š. socialinio būsto nuomos sutartį, nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką. 2015 m. rugsėjo 22 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. Š. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios 4 punktu šalys susitarė, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyvento nuomininkui ir jo šeimos nariams: V. Š. (sutuoktinis), T. Š. (dukra), N. Š. (sūnus), I. Š. (sūnus). 2015 m. rugsėjo 24 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. Š. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto formą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. Š. buvo perduotas išnuomotas socialinis būstas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. balandžio 30 d. gautas O. Š. prašymas išdeklaruoti iš socialinio būsto sutuoktinį V. Š., kadangi nuo 2019 m. rugsėjo jis nebegyvena socialiniame būste, nuo 2019 m. rugsėjo, kreipėsi dėl skyrybų, jis naudoja fizinį bei moralinį smurtą prieš ją ir vaikus. Iš 2020 m. gegužės 7 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad komisija svarstė O. Š. prašymą dėl V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir nutarė pritarti V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi 2008 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) O. Š. trijų asmenų šeimai (jai ir vaikams) išnuomotas būstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovo V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), yra panaikinti 2020 m. gegužės 18 d., vadovaujantis savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ su 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu šios įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio vykusio 2020 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra informacija, kad V. Š. bute (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena nuo rugsėjo mėnesio.

8. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovo gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), yra panaikinta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir trečiojo asmens O. Š. 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kurios 4 punkte ieškovas nurodytas kaip O. Š. šeimos narys. Taigi, Sutartimi ieškovui, kaip trečiojo asmens šeimos nariui, yra suteikta teisė gyventi socialiniame būste. Sutarties 6 punktu ieškovui imperatyviai nustatyta pareiga minėtu adresu deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tos pačios Sutarties 7 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas.

10. Iš byloje esančio ginčijamo 2020 m. gegužės 7 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) įforminto sprendimo (eilės Nr. 7) priėmimo motyvų matyti, kad deklaravimo duomenų panaikinimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas socialiniame būste negyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas grindė CK 6.591 str. 1 dalimi. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas buvo išdeklaruotas iš socialinio būsto, kadangi bute negyveno nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio bei nemokėjo mokesčių bei jam buvo apribota teisė lankytis šeimos būste (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27:02 min.- 27:30 min.); teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė terminą skaičiuoja nuo 2019 m. gruodžio 12 d. (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 45:30 min.- 46:57 min.). Taip pat atsakovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu socialinio būsto nuomos sutartis yra pakeista, sudaryta nauja sutartis su trečiuoju asmeniu ir jos šeimos nariais - vaikais (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 32,38 min. iki 35,04 min.). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad apeliantas prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

11. Atsižvelgus į tokią atsakovo poziciją, į socialinio būsto paskirtį bei nuomininkų sutartinę prievolę deklaruoti gyvenamąją vietą socialiniame būste, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo sprendimas panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaraciją nurodytu adresu buvo tiesiogiai susijęs su ieškovo teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą praradimu.

12. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad ieškovas prarado teisę į nuomojamą patalpą. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad neįrodinėjo teisės gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini) apribojimo dėl to kad atsakovė niekada jam nebuvo nurodžiusi, kad jo teisė yra pasibaigusi. Teismui nustačius, kad ieškovas apie ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą ir motyvus sužinojo tik iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų (bylos duomenimis ieškovas ieškinyje prašė išreikalauti iš atsakovo ginčijamą protokolą, nes atsakovas ne teismo tvarka atsisakė šį protokolą išduoti ieškovui), tokiu atveju, siekiant išspręsti šalių ginčą, ieškovui turėjo būti išaiškinta teisė patikslinti ieškinį, nurodant papildomas aplinkybes ir argumentus, susijusius su priimto sprendimo pagrindu ir motyvais.

13. Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo 2020 m. gegužės 7 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) įforminto sprendimo (eilės Nr. 7) teisėtumo, turi būti nustatyta aplinkybė ar yra pasibaigusi ieškovo teisė 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gyventi bute (socialiniame būste), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nenustatė, nors iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl to, jog ieškovas, atsakovo nuomone, prarado teisę naudotis butu. Įvertinus tokią atsakovo poziciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčas šioje civilinėje byloje dėl teisės į gyvenamąją patalpą praradimo nebuvo keliamas.

15. Pagal 2019-05-23 įsakymu patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos nuostatų 4.7 p., ši komisija sprendžia klausimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo bei leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos 2020-05-27 rašto matyti, kad seniūnija gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo veiksmus atliko remdamasi posėdžio protokole pateikta informacija ir komisijos sprendimu, t.y. sprendimo dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pagrindas buvo būtent šioje byloje ginčijamas sprendimas. Tokiu būdu seniūnijos sprendimas yra išvestinio pobūdžio, todėl ieškovas pagrįstai tokio sprendimo neginčijo, tuo tarpu, ieškovui teisines pasekmes sukėlė būtent šioje byloje ginčijamas atsakovo sprendimas, kurį atsakovas priėmė tuo pagrindu, kad ieškovas prarado teisę į nuomojamą patalpą; šio sprendimo pagrindu ir buvo panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys. Dėl šių motyvų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ginčijamas sprendimas nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių.

16. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti esminę aplinkybę - ar ieškovo teisė tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gyventi socialiniame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi ar panaikinta.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinis instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 str.). Nagrinėjamu atveju, esminių faktinių aplinkybių nustatymas reikštų bylos išnagrinėjimą iš naujo visais aspektais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

18. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kadangi šis klausimas gali būti išspręstas tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apelianto V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.